Kalėdų senelis asmeniškai vadovavo miesto eglutės pastatymui Klaipėdoje video

(atnaujinta 13:53 2020.11.27)
Miesto Teatro aikštėje pasirodė sidabrinė, beveik 12 metrų aukščio, 1,5 tonos sverianti Kalėdų eglė, jos įžiebimo šventė vyks gruodžio 5-ąją

Klaipėdoje įrengta Kalėdų eglė. Eglutę į miesto Teatro aikštę saugiai pristatė Kelių policijos tarnyba ir Kalėdų senelis, kuris vadovavo ir medžio įrenginiui aikštėje.

Šiemet miesto eglutė buvo išrinkta iš 10 kandidačių. Konkurencingoje kovoje nugalėtoja tapusi sidabrinė, beveik 12 metrų aukščio, 1,5 tonos sverianti eglė, buvo padovanota klaipėdiečių sutuoktinių — Bronislovo ir Aldonos Jankauskų. Sutuoktiniai eglutę laimėtoją prieš beveik tris dešimtmečius pasodino savo kieme.

Eglutės įžiebimo šventė Klaipėdoje vyks gruodžio 5 dieną, tačiau šį reginį klaipėdiečiai bus kviečiami stebėti internetinėse platformose bei per TV kanalą "Balticum".  Šalies gyventojai galės pamatyti šventinį koncertą su atlikėjų sveikinimais iš įvairių Lietuvos miestų bei eglutės įžiebimo momentą tiesiogiai iš Teatro aikštės.

Miesto savivaldybė pažymėjo, jog eglės įžiebimui šiemet vien elektros energijos nepakaks — Klaipėdos eglutė nušvis tik jungtinio vaikų choro dėka, ir pakvietė miesto gyventojus su savo vaikučiais sudalyvauti specialiame "flešmobe".

"Eglutė nušvis tik tada, kai jungtinis choras suskaičiuos nuo 1 iki 10. Todėl labai prašome jūsų — nufilmuokite savo vaikučius, nesvarbu jiems dveji ar aštuoniolika. Skaičiuokite nuo 1 iki 10, o filmuojant telefoną būtinai laikykite horizontaliai. O tada atsiųskite mums. Visi video bus sumontuoti ir rodomi gruodžio 5 dieną, 17:00, virtualaus eglutės įžiebimo metu", — pasakė kalėdinių renginių vadovė Rūta Steponavičienė.

Filmuotą medžiagą iki gruodžio 3 dienos prašoma siųsti elektroniniu adresu renginiai@jurossvente.lt.

Tegai:
Kalėdų eglės įžiebimo šventė, Kalėdų eglė, Kalėdos
Temos:
Linksmų Kalėdų! (223)
Dar šia tema
Sinoptikai paspėliojo, kokių orų lietuviai gali sulaukti per Kalėdas
Kalėdų miesteliai Vilniuje šiemet persikels į elektroninę erdvę
"Maxima" per šv. Kalėdas nedirbs, o per kitas šventines dienas dirbs trumpiau
Virtualios Kalėdos: Kaunas aprašė, kaip vyks šventės COVID-19 fone

Vilniaus savivaldybė nufilmavo Neries upe plaukiantį ledą

(atnaujinta 11:17 2021.01.20)
Šią savaitę Lietuvos sostinėje šalčiai turėtų atslūgti, o dienos metu bus net pliusinė temperatūra, prognozuoja sinoptikai

Vilniaus miesto savivaldybė savo Facebook paskyroje paskelbė vaizdo įrašą su sostinės vaizdais per šalčius.

Filmuotoje medžiagoje matyti Neries upė, per kurią plaukia skirtingų dydžių ledo luitai. Iš pradžių galima pamatyti vandens srautą, tada vaizdas pasikeičia į snieguotą miesto panoramą.

Šią savaitę sinoptikai prognozuoja, kad sulauksime sniego ir šalčio atsitraukimą. Antradienio popietę Vilniuje oro temperatūra siekia 11 laipsnių šalčio. Numatomas atšilimas, o ketvirtadienį orai sušils iki trijų laipsnių šilumos.

Tegai:
žiema, Neris, Vilnius
Dar šia tema
Nežemiškas grožis: Rusijos kosmonautas nufotografavo šiaurės pašvaistę
Paskelbtas vaizdo įrašas iš čiuožėjos Alinos Zagitovos treniruotės

Nufilmuota, kaip Putinas pasinėrė į eketę Jėzaus krikšto dienos proga

(atnaujinta 18:17 2021.01.19)
Pasak Rusijos lyderio atstovo spaudai, Krikšto maudynės prezidentui yra sena tradicija, kurios jis neatsisako

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinėrė į eketę Maskvos srityje.

Stačiatikiai sausio 19-ąją švenčia Jėzaus krikšto dieną. Pagal liaudies tradicijas, šią dieną reikia pasinerti į eketę.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Rusijos lyderis įžengė į iškirstą kryžiaus formos ledo eketę, persižegnojo ir tris kartus paniro į ledinį vandenį.

Anksčiau Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Putinui yra tradicija dalyvauti Krikšto maudynėse.

"Jis nekeičia tradicijų", — pridūrė Peskovas.

Pernai nebuvo pranešta apie Putino maudynes Jėzaus krikšto dienos proga, o sausio 19 dieną jis dalyvavo konferencijoje Libijos klausimais Berlyne. 2019 ir 2018 metais jis buvo pasinėręs į eketę.

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, šiemet maudynėse Maskvos srityje dalyvavo daugiau nei 175 tūkst. žmonių.

Tegai:
Vladimiras Putinas
LGBT, archyvinė nuotrauka

Į Seimą ateina vienalyčių partnerysčių projektas tai reiškia ir kas kaltas?

(atnaujinta 15:09 2021.01.20)
Laisvės partijos atstovas pranešė, kad ruošiamas partnerystės įstatymo projektas, naujoves ketinama svarstyti jau pavasario sesijoje

Tik pasibaigus rudeninei Seimo sesijai, jau ruošiamasi 2021-ųjų pavasario sesijai. Ir iš valdančiosios koalicijos pusės, vienu šio ruošimosi ženklų tapo "Laisvės partijos" deputato, "vienaragio" Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimas apie jau kuriamą įstatymo projektą, skirtą vienalytėms partnerystėms įteisinti.

Štai kaip skambėjo paties Raskevičiaus žodžiai, paskelbti socialiniame tinkle "Facebook" ne bet kada, o sausio 13 d., t. y. per kultine tapusios (ir tiek daugybe klaustukų, tiek griežtos cenzūros tinklu apipintos...) 1991-ųjų sausio 13-osios tragedijos 30-ąsias metines:

Член Сейма Томас Витаутас Раскявичюс анонсирует Закон о партнерстве
Tomas Vytautas Raskevičius pranešė apie Partnerystės įstatymo projektą

Kaip žinia, Lietuvos jurisdikcijoje partnerystės institutas jau egzistuoja nuo 2001 m., tik bėda (šių veikėjų požiūriu) yra ta, kad pastarajame galimybė įregistruoti partnerystę numatyta tik vyrui su moterimi. Vadinamosioms vienalytėms poroms šitoks variantas nenumatomas. O kadangi esame, atseit, "vakarietiška" šalis — tai šitaip gi būti neturėtų!

Kreipsis į koalicijos partnerius

Bent taip mano Raskevičius su savo partiečiais. Tiesa, dėl koalicijos partnerių, į kuriuos, anot Raskevičiaus, pirmiausia ir bus kreipiamasi, situacija kiek įdomesnė: juk TS-LKD save pateikia kaip "krikščionišką", "konservatyvią" partiją. Ir iš tiesų, katalikiškasis šios partijos sparnas (neįskaitant dar 2019 m. atskilusių Jono Rimanto Dagio šalininkų) su tokiais veikėjais kaip Audroniumi Ažubaliu ir Laurynu Kasčiūnu priešakyje, šiuo klausimu turėtų užprotestuoti. Tačiau partijos "generalinė linija" keičiasi...

Ir tai byloja ne vien Ingridos Šimonytės atėjimas. Pavyzdžiui, liūdnai tiek savo "naktine reforma", tiek cinišku 2009-ųjų sausio 16-osios demonstracijos sušaudymu pagarsėjęs Lietuvos "krizinis" premjeras Andrius Kubilius, dar 2011-aisiais deklaravęs tradicinį požiūrį į šeimą, dabar viešai ir, be to, ES lygmeniu, pasisako už vadinamąsias seksualinių mažumų teises. Taigi — ir konservatorių patriarchai laikosi atitinkamai...

O turint omeny, kad valdančioji koalicija, be TS-LKD (kurios parlamentarų tarpe tokios vienalyčių partnerysčių idėjos priešininkų ir taip jau nebe dauguma), sudaryta iš Laisvės partijos ir jai beveik identiško, tik kiek santūresnį stilių pasirinkusio Liberalų sąjūdžio, nesunku prognozuoti, kad minėtoji iniciatyva valdančiojoje koalicijoje pritarimą ras.

Nevienalytė opozicija

Negana to, ir opozicija šiuo požiūriu nevienalytė: po to, kaip Gintauto Palucko kompanija perėmė vadovavimą LSDP, šios partijos viršūnės taipogi remia vadinamąsias LGBT idėjas ir, galime sakyti, nuo Laisvės partijos nesiskiria niekuo, išskyrus siūloma socialine-ekonomine politika. Ramūno Karbauskio "Žalieji valstiečiai", tuo tarpu, kaip ir didžioji dalis Darbo partijos bei kitų deputatų — aišku — minėtosios iniciatyvos nepalaikys.

Tačiau aukščiau minėtieji faktai byloja, kad vienalyčių partnerysčių instituto "praėjimas" 2021-ųjų pavasario Seimo sesijoje — nors tikrai negarantuotas, bet taipogi ir neatmestinas scenarijus. Na, o tai, kad netgi dabar — po daugiau kaip dešimtmečio agresyvios propagandos — absoliuti lietuvių dauguma (70-80%) pasisako prieš šitokias, atseit, "naujoviškas" vertybes, šiems tariamiems "demokratams" (kabutėse, nes juk demokratija turėtų reikšti liaudies, vadinasi — ne mažumos, bet daugumos, valdžią...) — nė motais.

Ką visa tai reiškia?

Ir būtų didelė klaida į šią realiją žiūrėti pro pirštus: atseit, čia nieko tokio, — "gi partnerystės, tai vis tiktai ne santuokos, tegul gauna, ko nori, tai nustos ir reikalauti, ir paraduoti", — sakys koks miesčionis, kuriam pati mintis, kad būtų galima dėl kažko kovoti, o, vadinasi — išeiti iš savojo smulkiaburžuazinio respektabilumo ir komforto zonos — kelia baimę ir pasipiktinimą...

Klaida, nes Vakarų šalių (pavyzdžiui, Anglijos, Prancūzijos, Ispanijos — ką bekalbėti apie Olandiją) patyrimas rodo, kad štai tokių partnerysčių įvedimas tėra tik pirmutinis žingsnis link santuokų legalizavimo. Tuo tarpu, tik tose šalyse, kuriose vienu ar kitu būdu šioms tendencijoms duotas sąmoningas atkirtis (t. y., ar "iš apačios", aktyviu liaudies pasipriešinimu, kaip, pavyzdžiui, buvo Serbijoje, Gruzijoje, ar "iš viršaus", ryžtingais valdžios sprendimais — kaip kaimyninėse Rusijoje ir Baltarusijoje), štai tokia, sakykime, "vaivorykštinė" banga nesugebėjo prasiveržti.

Be to, Raskevičiaus siūlomas partnerysčių įstatymo projektas sudėliotas taip, kad tarp partnerystės ir santuokos nebūtų jokio esminio skirtumo, ypatingai svarbiausiuoju, būtent — vaikų — klausimu. Ir todėl šiuo atveju galima kalbėti apie konkretų ir visiškai realų LGBT ideologijos šalininkų — Džordžo Sorošo ir kitų globalistinio, finansinio kapitalo ryklių finansuojamų postmodernistinio priverstinės "tolerancijos" kulto išpažinėjų — puolimą prieš lietuvių tautą.

Kas kaltas?

Kad toks puolimas įmanomas, tai reiškia, kad Lietuva, prieš 30 metų išsilaisvinusi nuo tariamos "sovietinės priespaudos" ir nutraukusi atitinkamus ryšius su Rusija, kaip istorine tarybinio pasaulio perėmėja, šiai dienai sėkmingai eina į ant akių iš klasikinės demokratijos ir kapitalizmo į labai neaiškų (tiek ultraliberalistinės ideologijos, tiek Davaso forumo prezidento Klauso Švabo keliamo socialinio-ekonominio "perkrovimo" charakterizuojamo) postkapitalistinį mutantą išsigimstantį Vakarų pasaulį. Šia prasme — viskas pagal programą...

Tik ar toji programa — tai, ko reikia pilnaverčiam Lietuvos ir lietuvių tautos gyvavimui? Ne šiaip dabar ir čia, bet ilgalaikėje XXI amžiaus perspektyvoje? Šis klausimas yra retorinis, bet tiktai jį keliant galima kelti ir kitą: o kas gi kaltas dėl esamos situacijos? Aišku, valdantysis elitas. 

Tačiau viską suvesti į jį — ne tiktai klaidinga, bet tiesiog nerimta: vertėtų galiausiai suprasti, kad šios bei kitos tendencijos pas mus ateina ir grasina įsigalėti dėl to, kokią nacionalinio vystymosi trajektoriją mes patys pasirinkome, tapdami to paties Vakarų pasaulio periferine zona... Ir čia, galbūt, prieš kaltinant elitą, reikėtų pirmiau paklausti savęs: o ką gi mes — pati tauta, pati liaudis — padarėme, kad būtų kitaip? Tegul apie tai ir pamąsto skaitytojas...

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
vienos lyties asmenų partnerystė, partnerystė