Princo Viljamo ir Keitės kelionė traukiniu parodyta vaizdo įraše

(atnaujinta 13:33 2020.12.10)
Anglijoje, Škotijoje ir Velse sutuoktinių pora susitiko su žmonėmis, kurie atsidūrė kovos su koronaviruso pandemija epicentre

Kembridžo kunigaikščiai Vilijamas ir Keitė karališkuoju traukiniu surengė trijų dienų kelionę po šalį.

Filmuotoje medžiagoje parodytos jų kelionės akimirkos.

Anglijoje, Škotijoje ir Velse princas Viljamas isu žmona susitiko su žmonėmis, kurie atsidūrė kovos su koronavirusu epicentre, ir padėkojo jiems už pastangas pandemijos metu.

Kelionės metu jie kalbėjosi su sveikatos priežiūros darbuotojais, savanoriais, mokytojais ir studentais. Jie taip pat susitiko su karaliene Elžbieta II.

Karališkosios šeimos traukinį sudaro lokomotyvas ir devyni vagonai, dažniau vadinami salonais. Pirmasis monarchas, naudojęs šį traukinį, buvo karalienė Viktorija.

Karališkosios šeimos kelionių meniu nesiskiria nuo patiekalų rūmuose.

Traukinys paskutinį kartą buvo naudojamas 2018 metais. Tada jis pervežė karalienę Elžbietą ir būsimą Sasekso hercogienę Megan Markl į Česterį, tai buvo jos pirmasis karališkasis pasirodymas po jungtuvių.

Naujausiais duomenimis, JK buvo nustatyta 1,75 mln. koronaviruso atvejų, daugiau nei 62 tūkst. pacientų mirė. Nuo gruodžio 2 dienos šalis atšaukė bendrą karantiną. Siekdama kovoti su infekcija, Jungtinė Karalystė grįžo prie lokalių apribojimų sistemos.

Tegai:
Didžioji Britanija, Keitė Midlton, Princas Viljamas
Temos:
Karališkosios naujienos (142)
Dar šia tema
"Mūsų šeimos dalis": mirė mylimasis princo Viljamo ir Keitės Midlton šuo
Naujos detalės: kas padeda Megan Markl atsigauti po persileidimo
To nebuvo 70 metų: Elžbieta II ir princas Filipas paskelbė apie savo Kalėdų planus

Šiaulių centre veikė dokumentų klastojimo dirbtuvė video

(atnaujinta 23:16 2021.01.24)
Už tam tikrą pinigų sumą pas šiaulietį galima buvo įsigyti vairuotojo pažymėjimus, įvairių universitetų bei kolegijų bakalauro ar magistro diplomus, brandos atestatus ir kitus dokumentus

Ne vienerius metus Šiaulių centre gyvenęs vyras savo butą pavertė dokumentų klastojimo dirbtuvėmis. 

Jis buvo demaskuotas praėjusių metų balandį, kai Šiaulių pareigūnai sulaukė pagalbos prašymo iš Estijos kolegų, kurie turėjo informacijos, jog į jų šalį iš Šiaulių atkeliauja suklastoti asmens tapatybės dokumentai. 

Tai, ką išvydo jo bute, pribloškė net daug visko mačiusius kriminalistus. Kratos metu pareigūnai čia rado krūvas blankų netikriems dokumentams gaminti ir įvairių institucijų antspaudų tiems pagamintiems dokumentams patvirtinti. 

Už tam tikrą pinigų sumą klientas čia galėdavo įsigyti Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius pažymėjimus, Šiaulių profesinio rengimo centro ar kitų mokymo įstaigų mokinio pažymėjimus, Šiaulių profesinio rengimo centro, įvairių Lietuvos universitetų bei kolegijų bakalauro ar magistro diplomus, brandos atestatus, net Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą.

Tačiau dokumentai buvo gaminami iš netinkamo popieriaus, neturinčio vandens ženklų, atspausdinti rašaliniu spausdinimo įrenginiu, juose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes nurodyti asmenys realiai nesimokė ir egzaminų nelaikė.

Vyro gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir 19 netikrų juridinių bei fizinių asmenų antspaudų. Tarp jų — notarų, Šiaulių darbo biržos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, įvairų mokslo įstaigų antspaudai.

Šiauliečiui pareikšti kaltinimai dėl dokumentų bei antspaudų klastojimo, dokumentų pagrobimo arba pagrobtojo panaudojimo.

Pastarosiomis dienomis ikiteisminis tyrimas dėl minėtų nusikalstamų jau baigiamas ir vyras stos prieš teismą.

Tegai:
policija, Šiauliai
Dar šia tema
Šiaulių rajone plėšimu įtariamas vyras pabėgo nuo policijos pareigūnų
Policija parodė dopingo sandėlį šiauliečio bute — video
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gimė rekordinis dvynukų skaičius
Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti kuriama nauja Investicijų platforma

Čekijos slidininkė visu greičiu nuskriejo į užtvarą video

(atnaujinta 23:01 2021.01.24)
Dukart olimpinė čempionė laikoma viena geriausių greičio lenktynėse ir paprastai niekada nekrenta

Čekijos kalnų slidininkė Ester Ledeckaja greičio nusileidimo nuo kalno, vykusio Šveicarijoje, Crans-Montana pasaulio čempionate, metu nesuvaldė greičio ir nuskriejo į užtvarą.

Kaip matoma vaizdo įraše, Ledeckaja įgauna greitį, tačiau tada ji nesugebėjo patekti į viražą, visu greičiu nulėkė į tinklą ir taranavo užtvarą.

Remiantis kai kuriais duomenimis, gali būti, kad ji išvystė per didelį greitį ir, nuvažiavusi greičiau nei ankstesnėse lenktynėse, nesugebėjo susidoroti su viražu, nes trasa jai buvo per trumpa.

Nepaisant patirtų traumų, slidininkė sugebėjo pati atsikelti ir palikti trasą. Kaip pažymėta, ji susižeidė veidą. Kalnų lenktynėse nugalėjo Sofija Godža.

Ledeckaja yra dukart olimpinė čempionė. Sportininkė laikoma viena geriausių greičio lenktynėse ir paprastai niekada nekrenta.

Tegai:
slidinėjimas, vaizdo įrašas, Čekija, sportas
Sausio 25-oji

Kokia šiandien diena: sausio 25 dienos šventės

(atnaujinta 19:50 2021.01.23)
Sausio 25-ąją Vilnius mini savo 698-ąjį gimtadienį, o katalikai šią dieną mini Šv. Pauliaus atsivertimą

Sausio 25 yra 25-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 340 dienų.

2021 metų sausio 25 dieną saulė teka 08:22, leidžiasi 16:40, dienos ilgis — 08 val. 18 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Jaunutis, Jomantas, Povilas, Viltenė (Viltė), Viltenis (Viltys), Žiedė.

Sausio 25-ąją minimas Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis).

Pusiaužiemis — kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai pusiaužiemio šventė.

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia, tai taškas nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Krikštai buvo bandomi tapatinti su keturiomis bažnytinėmis šventėmis: sausio 6 (Trys karaliai), sausio 25 (Šv. Pauliaus atsivertimas), vasario 2 (Grabnyčios) ir su kilnojamu pusgavėniu.

Todėl katalikų šalys sausio 25-ąją mini Šv. Pauliaus atsivertimą.

Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Didysis tautų apaštalas šv. Paulius gimė Kilikijos mieste Tarse, dabartinėje pietų Turkijoje. Jam buvo duotas pirmojo hebrajų karaliaus vardas — Saulius. Augo kaip privilegijuotas Romos pilietis, laikėsi Mozės Įstatymo. Jis nepažinojo Kristaus ir nepriklausė prie pirmųjų Dvylikos, paties Jėzaus pakviestų apaštalų. Paulius buvo išsilavinęs vyras ir priklausė fariziejų sektai. Iš pradžių smarkiai persekiojo krikščionis manydamas, kad taip pasitarnaus Dievui.

Kadangi Šv. Pauliaus atsivertimas nėra privaloma bažnytinė šventė, žmonės tądien į bažnyčią neidavo. Tačiau ši diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes javai supus, o jei smarkus vėjas pučia, tarp žmonių galintys kilti dideli neramumai.

Be to, sausio 25-ąją minima Vilniaus pagarsinimo diena (Vilniaus gimtadienis).

1323 metais sausio 25-ąją Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas parašė laišką, skirtą Liubeko, Zundo, Brėmeno, Magdeburgo, Kelno bei kitų miestų gyventojams, kuriame pranešė pasiruošęs priimti krikščionių tikėjimą. Šiame laiške Gediminas pirmą kartą paminėjo Vilnių, todėl sausio 25-oji laikoma Vilniaus gimtadieniu.

Iš tikrųjų Vilnius įkurtas gerokai anksčiau, nes tame pačiame laiške minima, kad viena bažnyčia dominikonams "mūsų mieste Vilniuje jau pastatyta prieš porą metų".

Sausio 25-oji  Lietuvos istorijoje

1323 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Vilnius.

1549 metais Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržams kunigaikštystės status.

1905 metais Kaune vyko politinis streikas — į gatves išėjo beveik 20 tūkstančių Kauno darbininkų.

1931 metais pasirašyta Lietuvos ir Latvijos mokyklų konvencija.

1989 metais Vasario 16 d. paskelbta tautine švente.

1992 metais buvo įsteigta Lietuvos samariečių bendrija.

2001 metais Varšuvos Karalių pilyje prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingiausias Lenkijos verslo klubo apdovanojimas už pastangas ir nuoseklumą, kuriant sąlygas abiejų šalių politiniam bei ekonominiam bendradarbiavimui.

2003 metais Čijunės Sugiharos (Chiune Sugihara) fondas "Diplomatai už gyvybę" už naują požiūrį į lietuvių ir žydų santykius 2002 m. Tolerancijos žmogumi paskelbė profesorę Ireną Veisaitę.

Sausio 25-oji  pasaulio istorijoje

1759 metais gimė škotų poetas Robertas Bernsas.

1874 metais gimė anglų rašytojas Viljamas Somersetas Moemas.

1882 metais Londone gimė žinoma rašytoja Virginia Woolf. Mirė 1941 metais.

1919 metais įkurta Tautų Lyga, būsimoji JTO.

1924 metais Prancūzijoje įvyko pirmosios žiemos olimpinės sporto žaidynės.

1928 metais gimė TSRS užsienio reikalų ministras (1985—1990) ir Gruzijos lyderis Eduardas Ševardnadzė.

1938 metais Maskvoje gimė žymus rusų dainininkas, aktorius, poetas Vladimiras Vysockis.

1947 metais mirė garsusis Čikagos gangsteris Elas Kaponė.

1949 metais įvyko pirmieji Emmy apdovanojimai. Juos laimėjo Širli Dinsdeil ir Pantomimas Kvizas.

2015 metais būdamas 68 metų mirė visame pasaulyje garsus graikų dainininkas Demis Rusas.

Tegai:
šventės, Vilniaus gimtadienis, Vilnius, Lietuva, katalikai
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai