Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuvai dujų tranzitas Rusijos svarbesnis nei Kaliningradui

(atnaujinta 10:03 2021.02.11)
Marcinkevičius pakomentavo neseniai sustabdytą dujų tiekimą į Kaliningrado sritį per Lietuvą, primindamas praeities įvykius

Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva teigė, kad nėra jokio politinio motyvo sustabdyti dujų tranzitą per Lietuvą į Kaliningrado sritį "Gazprom" prašymu, nes greičiausiai įmonei reikėjo išspręsti kai kuriuos techninius niuansus.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Amber Grid" Rusijos "Gazprom" prašymu sustabdė tiekimą. Buvo pažymėta, kad padėtis neturės įtakos vartotojams, o regiono poreikius visiškai patenkina požeminė Kaliningrado dujų saugykla. Vakar dujų tranzitas į Kaliningrado sritį buvo atnaujintas.

Tuomet Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas sakė, kad taip nutiko dėl sistemos veikimo išbandymo požeminėje dujų saugykloje.

Marcinkevičius priminė, kad būtent "Amber Grid" 2015 metais inicijavo tranzito sutarties su Rusijos bendrove pratęsimą dešimties metų laikotarpiui. Jis pažymėjo, kad Lietuvos operatorius ne užsiima politika, o pirmiausia galvoja apie savo dujų skirstymo sistemą, todėl "Gazprom" jam pretenzijų neturi.

"Dujų tranzitas leidžia ją [dujų paskirstymo sistemą] palaikyti darbingos būsenos ir tai labai džiugina. Tam nereikia jokių papildomų pastangų. Kompresorių stotį įrengė "Gazprom", dujotiekis buvo nutiestas seniai, jis taip pat buvo atnaujintas — dabar viskas gerai. Jau prieš dvejus metus Rusija pademonstravo, kas nutiktų, jei Lietuva imtųsi iniciatyvos ir sustabdytų šį tranzitą", — sakė ekspertas.

Pasak jo, prie Kaliningrado srities krantų pasirodė plūduriuojantis dujinimo terminalas "Maršal Vasilevskij". Kaliningrado srities pakrantėje taip pat kuriama ir plečiama požeminė dujų saugykla.

"Išbandytas pakartotinio dujinimo terminalas, viskas veikia, bet Lietuvos politikai vargu ar turės agresyvių motyvų, susijusių su mūsų tranzitu į Kaliningrado sritį. Kol pinigai eina, dujotiekis veikia, viskas gerai, niekas neturi vienas kitam priekaištų", — sakė Marcinkevičius.

Estija ketina atsisakyti anglies iki 2035 metų. Valdžia tikisi pastatyti mini atominę elektrinę pietinėje Suomijos įlankos pakrantėje.

Ekspertas pažymėjo, kad tokia įvykių raida nebuvo paslaptis Estijos energetikams, nes jie bandė tam pasiruošti, tačiau jiems tai sekėsi nelabai gerai. Jis priminė, kad Estija dėl energetikos sektoriaus buvo energetiškai nepriklausoma.

"Priminsiu, kad bituminės anglys Estijoje buvo mažai naudojamos, buvo naudojami Baltijos baseino skalūnai. Skalūnai prasideda Estijos šiaurės rytuose ir puslankiu eina aplink Peipaus ežerą. Narvos hidroelektrinės buvo pastatytos sovietų laikais. Vėliau, pasinaudojus ES lėšomis, buvo pastatyta papildoma jėgainė. Ten laikomasi visų aplinkosaugos reikalavimų, ji veiks gerai ir ilgą laiką. Nuo to momento, kai ji pradėjo veikti 2013 metais, Estija iš tikrųjų buvo nepriklausoma nuo Rusijos. Be to, teigiamas balansas kasmet fiksuotas per Estiją į Rusiją. Tai yra, iš Estijos elektra atiteko Rusijai naftos skalūnų sąskaita", — sakė jis.

Pasak Marcinkevičiaus, padėtis pasikeitė 2019 metais, kai pagal ES aplinkosaugos reikalavimus buvo uždaryti seniausi Narvos jėgainių elektriniai blokai, tai yra, Estija prarado 25 procentus savo pajėgumų. Šiuo atžvilgiu respublika atsisakė dalyvauti bandant izoliuotą energetikos sistemos veikimą be BRELL maitinimo žiedo, nes praradus tokį generuojamų pajėgumų skaičių būtina išlaikyti pusiausvyrą, o ne eksperimentuoti".

"Tuo pačiu metu Europos Sąjunga leido suprasti, kad Narvos jėgainės bus uždaromos, joms senstant, nebus skiriamos naujos subsidijos kažko naujo statybai. <...> Naujos jėgainės nestato. Atitinkamai iš Latvijos, jei Narvos hidroelektrinės bus uždarytos, niekas nieko negaus. Apie Lietuvą nekalbama, ji yra visiškai nepriklausoma — nuo jos niekas nepriklauso. Pagal Baltijos šalių ir Europos Komisijos 2018 metais pasirašytą politinį susitarimą Estija turi pasitraukti iš BRELL 2025 metais. Ir negaus elektros energijos iš Rusijos. Kas jai lieka? Du kabeliai, nutiesti Suomijos įlankos dugnu iki Suomijos. Suomija nėra energijos pertekliaus šalis. Ji guodžia Baltijos šalis: turėsite tiek elektros, kiek reikia, nesijaudinkite dėl nieko. Suomija sako tiesą, nes nuolatinė linija prie sienos Vyborge buvo nutiesta ir veikia visu pajėgumu. O Suomija iš Rusijos gali importuoti tiek elektros energijos, kiek Estija prašo, su maža marža. Estija tai irgi supranta", — sakė jis.

Marcinkevičius pabrėžė, kad būtent taip kilo ši idėja — pastatyti mažos galios AE.

Tegai:
dujos, Kaliningradas, Rusija
О чем другие молчат-III сезон: Кризис в Техасе: факторы, предпосылки и решения, 24.02.2021

Ekspertas patarė Lietuvai išeinant BRELL prisiminti apledėjusį Teksasą

Borisas Marcinkevičius mano, kad Lietuva pati eksperimentuoja, atsisakydama avarinių pajėgumų, kad kovotų su BelAE energija

Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva paragino oficialųjį Vilnių, išeinant iš BRELL, prisiminti ir nubrėžti paraleles su situacija, kuri dabar stebima Teksase.

Neįprastai šaltas ir snieguotas oras apėmė kelis JAV regionus, o šalčio aukomis tapo mažiausiai 58 žmonės. Sniego audros ir kiti oro įvykiai milijonams valstijos gyventojų sukėlė didžiulius energijos ir vandens tiekimo sutrikimus Teksase, taip pat eiles prie maisto produktų, kylančias dujų kainas ir daug kitų nepatogumų. Kaip rašo Poweroutage.com, tūkstančiai Teksaso vartotojų neturi elektros.

Marcinkevičius Teksasą pavadino ypatinga JAV valstija — ji izoliuota nuo visų kitų, nes ji nėra sinchronizuota nei su rytine, nei su vakarine energetikos sistema. Be to, nebuvo perteklinių avarinių pajėgumų, o tai taip pat turėjo įtakos tam, kas įvyko.

"Tie nuolatinės srovės įdėklai, kurie leido gauti elektrą iš kaimynų, dėl to, kad šaltis ir sniegas padengė 71 procentą JAV teritorijos ... Nieko neišėjo. Kaimynai neturėjo noro kažką atiduoti — kad tik patiems užtektų. Meksikoje taip pat yra aukų, nes pagrindiniai dujotiekiai iš Teksaso į Meksiką ėjo ir dujos nustojo tekėti per juos. Buvo "linksma" ne tik Teksase, bet ir Meksikoje, kur, regis, ir šalčių nebuvo, bet įvyko dujų ir elektros kainų šuolis", — teigė ekspertas.

Jo nuomone, Baltijos šalys, o ypač Lietuva, turėtų pagalvoti apie tai, kas vyksta JAV, ir atkreipti dėmesį į jų energetinę sistemą. Marcinkevičius priminė, kad Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, nuo šių metų pradžios pasitraukė iš BRELL energetiniame žiede dalyvaujančių šalių susitarimo dėl avarinių pajėgumų rezervavimo.

"Buvo sutartis, kad kiekvienas dalyvis rezerve laiko 100 megavatų galingumą. Taigi Lietuva to atsisakė, kad ir kaip būtų keista, kovodama su Baltarusijos atomine elektra. Atitinkamai dabar BRELL avarinių pajėgumų turi Baltarusija, Rusija, Latvija ir Estija. Lietuva atlieka dar vieną eksperimentą su savimi. Ji mėgsta tai daryti, tai yra jos stilius. Negalime tam sutrukdyti", — sakė jis.

Ekspertas mano, kad daug kas Lietuvos energetikos sektoriuje priklauso nuo oro sąlygų Baltijos šalyse. Tai lemia tiek SGD kroviniai, tiek ryšys su Švedija.

Išėjimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atjungti ir sinchronizuoti su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir "Harmony Link". Tai planuojama įvykti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Tegai:
energija, Lietuva, BRELL

Niagaros krioklys suledėjo dėl anomalaus šalčio

(atnaujinta 14:58 2021.02.24)
Filmuotoje medžiagoje matyti ledo luitai ir vaivorykštė virš vandens. Šis reiškinys pritraukia daugybę turistų

Niagaros krioklys yra iš dalies užšalęs dėl didelių šalčių, užklupusių kai kuriuos JAV ir Kanados regionus.

Dėl tokio atšalimo keliose valstijose nutrūko elektros energijos tiekimas, naftos gavyba šalyje sumažėjo trečdaliu, sutriko vandens tiekimas, paralyžiuotas greitkelių eismas, o 20 valstijų sužlugdyti skiepijimo planai, pranešė "The New York Times".

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip turistai masiškai fotografuojasi priešais ledu padengtą Niagaros krioklį. Viename iš vaizdo įrašų taip pat matoma ryški vaivorykštė.

Krentantis vanduo pradėjo stingti po kelių savaičių anomalaus šalčio Šiaurės Amerikoje. Šaltis pasiekė net pietinius JAV regionus. Teksaso valstija paskelbta stichinės nelaimės zona: staigios šalnos čia sukėlė didžiulius energijos ir vandens tiekimo sutrikimus.

Tegai:
šaltis, Niagaros kriokliai
 Naikintuvas Eurofighter Typhoon FGR 4

Šventės metu virš Estijos skraidė NATO lėktuvai, tačiau niekas nepastebėjo 

Vakar Estija šventė 103-ąsias nepriklausomybės metines. Vietoj parado buvo suplanuotas iškilmingas lėktuvų skrydis

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Estijos nepriklausomybės 103-ųjų metinių minėjimo dieną NATO lėktuvai skraido virš respublikos, tačiau dėl blogų oro sąlygų jų niekas nepastebėjo, pranešė RIA Novosti, remdamasi Estijos žiniasklaida.

Trečiadienį Estija šventė valstybinę šventę — 103-ąsias respublikos nepriklausomybės metines. Šią dieną, 1918 metų vasario 24-ąją, Estijos gelbėjimo komitetas paskelbė manifestą, skelbiantį Estiją nepriklausoma ir demokratine respublika. Vietoj dėl koronaviruso atšaukto karinio parado buvo planuojamas NATO skrydis virš Estijos.

Anksčiau trečiadienį Estijos kariškiai leidiniui sakė, kad dėl rūko ir žemų debesų ne visi iš pradžių planuoti skrydžiai galėjo būti atlikti.

"Dėl to skrydžiai vyko pagal sutrumpintą planą: pavyzdžiui, Italijos oro erdvės apsaugos padalinio virš Baltijos šalių naikintuvai "Eurofighter Typhoon" dėl oro sąlygų nepakilo iš Lietuvos oro bazės netoli Šiaulių", — sakoma pranešime

Anot vietos žiniasklaidos, jis pažymi, kad, anot skaitytojų pranešimų, dėl debesuotumo daugumoje Estijos miestų nebuvo matyti jokių lėktuvų, girdėti tik galingų variklių ošimas.

"Taline dešimtys žmonių susirinko į Laisvės aikštę, tikėdamiesi pamatyti lėktuvus savo akimis, tačiau dėl debesų šį kartą nieko nesimatė iš centrinės sostinės aikštės", — sakoma straipsnyje.

Skrydžiai vyko virš Talino, taip pat Kardlos, Kuresarės, Pernu, Viljandio, Tartu, Paidės ir Rakverės miestų mažiausiai 300 metrų aukštyje.

Skrydžiuose dalyvavo Estijos oro pajėgų mokomieji reaktyviniai lėktuvai L-39 ir transporto lėktuvai M-28, saugantys Baltijos šalių oro erdvę; Vokiečių naikintuvai "Eurofighter Typhoon", pakilę iš Amario aviacijos bazės netoli Talino; keturi JAV oro pajėgų naikintuvai F-15, lydimi dviejų "KC-135", pakilę iš "Lakeheath AFB" Didžiojoje Britanijoje.

Tegai:
naikintuvai, Estija