Žurnalistas buvo apiplėštas tiesioginės transliacijos metu video

(atnaujinta 08:58 2021.02.22)
Nusikaltėlis apiplėšė televizijos žurnalistą ir operatorių per tiesioginę transliaciją iš stadiono Ekvadore. Žiūrėkite kadrus, nufilmuotus nusikaltimo padarymo metu

Žurnalistas Diego Ordinola ir jo operatorius filmavo reportažą prie "Estadio Monumental". Kažkuriuo metu prie jų pribėgo vyras su kauke, laikantis revolverį.

Nusikaltėlis paėmė operatoriaus mobilųjį telefoną ir dingo motociklu.

Ekvadoro policija žurnalistui pažadėjo surasti užpuoliką ir grąžinti pavogtą mobilųjį telefoną.

Tegai:
žurnalistai, Ekvadoras, apiplėšimas
Dar šia tema
Panevėžyje du vaikinai kaltinami mirtinai sumušę ir apiplėšę praeivį
Teismui perduota byla dėl grupinio išžaginimo ir apiplėšimo Vilniaus rajone
Šiauliuose prostitutę iš Rusijos apiplėšė klientas

Italijos miestai padengti pelenais nuo Etnos ugnikalnio video

(atnaujinta 14:23 2021.03.02)
Vietiniai gyventojai Etną vadina "draugišku ugnikalniu" — anksčiau jis buvo laikomas aktyviu, bet nepavojingu, tačiau ugnikalnis tampa vis sprogesnis

Aktyviausias Europos ugnikalnis vėl atgijo — sekmadienio rytą Etnos pietryčiuose kraterio aktyvumas padidėjo. Lavos fontanai pasiekė 300 metrų aukštį. Ugnikalnis pasiekė aktyvumo piką per valandą, o tada aktyvumas ėmė mažėti.

Po kurio laiko Etna išmetė milžinišką dūmų ir pelenų stulpą, kurį vėjas nunešė į rytus. Juodą debesį uždengė dangus, tada pradėjo lyti su suodžių ir mažų akmenų priemaiša.

Dėl smėlio, pelenų ir mažų akmenų buvo paralyžiuotos magistralės, greitis magistralėse sumažintas iki minimumo.

Pasak specialistų, "draugiškas ugnikalnis" (kaip vietiniai gyventojai vadina Etną) keičiasi. Ugnikalnis, kuris buvo laikomas aktyviu, bet nepavojingu, tampa vis sprogesnis — vien vasarį jis pabudo kelis kartus.

Dėl savo nuolatinės veiklos Etna buvo vadinamas JT dešimtmečio ugnikalniu. 1996 m. Tarptautinė vulkanologijos ir Žemės gelmių chemijos asociacija nustatė 16 ugnikalnių, kurie nusipelno ypatingų tyrimų dėl to, kad jie kelia potencialų pavojų žmonėms. Šie ugnikalniai yra netoli gyvenviečių, o jų istorijoje buvo užfiksuoti dideli žalingi išsiveržimai.

Tegai:
vaizdo įrašas, Italija, ugnikalnis
Dar šia tema
Kaip atrodo Mičigano ežere esantys "ledo ugnikalniai" — video
Meksikoje, Popokatepetlio ugnikalnyje, įvyko sprogimas ir pelenų išmetimas — video
Karšti lavos fontanai: Italijoje pabudo Etnos ugnikalnis

Vilniaus savivaldybė parodė, kaip senjorai vakcinuojami namuose

(atnaujinta 23:43 2021.03.01)
Pirmadienį buvo paskiepyta daugiau nei 180 vyresnių nei 80 metų senjorų, tai yra, apie 30 procentų šios kategorijos piliečių

Vilniuje prasidėjo vyresnių nei 80 metų žmonių vakcinacija tiesiog jų namuose. Vaizdo įrašą miesto savivaldybė paskelbė Facebook'e.

Pirmadienį medicinos darbuotojai aplankė daugiau nei 180 gyventojų, vyresnių nei 80 metų, kad paskiepytų juos nuo COVID-19.

"Džiugina ir faktas, kad iki šios dienos Vilniuje, poliklinikose ir medicinos įstaigose jau paskiepyta apie 30 proc. vyresnių nei 80 metų amžiaus vilniečių — daugiausiai šalyje", — pranešė savivaldybė.

Visą informaciją apie skiepijimą galima rasti tinklalapyje Vakcina.vilnius.lt, informacijos taip pat galima gauti pagalbos telefonu 19002.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso nustatyta daugiau kaip 199,3 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau kaip 3,2 tūkst. žmonių. Pirmąją vakcinos dozę gavo daugiau nei 164 tūkstančiai žmonių, daugiau nei 73 tūkstančiai žmonių yra visiškai paskiepyti.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo 31 dienos imtinai, o judėjimo tarp savivaldybių apribojimai pratęsti iki kovo 15 dienos. Taip pat panaikintas privalomas kaukių dėvėjimas atvirose vietose, kur nėra kitų žmonių, išskyrus šeimos narius.

Tegai:
Vilnius, senjorai, vakcinacija, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje po vakcinacijos nuo koronaviruso praėjus kelioms minutėms mirė vyras
Į Lietuvą pristatyta 11 "BioNTech&Pfizer" vakcinų nuo koronaviruso siunta
Nausėda papasakojo apie apsilankymą Kauno vakcinacijos centre
Плита

Tyrimas: tik 38 proc. Lietuvos gyventojų nepila į kanalizaciją neleistinų medžiagų

(atnaujinta 11:07 2021.03.03)
Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius, cheminius valiklius, panaudotą aliejų ir maisto likučius

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesupranta, kokie jų veiksmai daro įtaką vandens telkinių taršai, rodo vandentvarkos bendrovės "Vilniaus vandenys" užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausio mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad nors 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tik 44 proc. gamta rūpinasi, kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Dažniausiai gyventojai rūpinasi gamta nešiukšlindami gamtoje – šį pasirinkimą pažymėjo 92 proc. apklaustųjų. 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.)

"Džiugu, kad daugumai žmonių rūpi gamta, tačiau vis dar matome, jog didžioji dalis gyventojų nesupranta ryšio tarp jų elgesio su nuotekomis ir gamtos saugojimo. Paklausus respondentų, ką jie pila į kriauklę ar klozetą paaiškėjo, kad tik 38 proc. šalies gyventojų nepila neleistinų medžiagų", – teigia Marius Švaikauskas, "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius.

Dažniausiai į nuotekas gyventojai pila kavos tirščius (40 proc.), cheminius valiklius (27 proc.), panaudotą aliejų (21 proc.), maisto likučius (18 proc.).

Apklausa atskleidė, kad kuo žmogus jaunesnis – tuo mažiau jis žino, kaip elgtis su nuotekomis. Tik trečdalis 18–29 m. respondentų teigia, kad rūpinasi gamta kreipdami dėmesį, ką pila į kriauklę ar klozetą. Palyginimui 60–74 m. amžiaus grupėje tokių žmonių buvo 59 proc.

Paklausus detaliau, ką žmonės pila į nuotekas, tik 23 proc. jaunimo nepasirinko nė vienos iš paminėtų neleistinų medžiagų. O vyresnių žmonių grupėje teisingai su nuotekomis elgėsi daugiau nei pusė respondentų.

"Šie rezultatai rodo, kad Lietuvoje pastaruosius porą dešimtmečių labai trūksta švietimo, kaip elgtis su nuotekomis, Jauni žmonės nori rūpintis gamta ne mažiau nei vyresni, tačiau tam jiems trūksta arba elementarių žinių, arba jie yra linkę rinktis kitus būdus, kurie, matyt, visuomenėje yra labiau žinomi ir suprantami", – sako  Švaikauskas.

Neleistinų medžiagų pylimas į nuotekas gali Lietuvos gamtai pakenkti dvejopai. Pirma, nuotekų valymo įrenginiai nėra pajėgūs išvalyti visų neleistinų teršalų. Antra, kavos tirščiai, riebalai užkemša vamzdžius, kas sukelia avarijas ir gali lemti neišvalytų nuotekų išsipylimą į gamtą.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. "Vilniaus vandenų" užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė "Norstat". Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Tegai:
Lietuva, tyrimas
Dar šia tema
Daugiausia buitinių nuotekų pažeidimų pasitaiko nuošalesnėse kaimiškose vietovėse
Lietuvai gresia šimtų milijonų eurų baudos dėl situacijos su nuotekomis
Lietuva pateko tarp ES antilyderių pagal žmonių, gyvenančių name be tualeto, skaičių