Savivaldybė parodė, kaip naujame vakcinavimo centre nuo COVID-19 skiepijami vilniečiai

(atnaujinta 15:34 2021.03.24)
Nuo kovo 23 dienos naujame Savivaldybėje įsikūrusiame vakcinavimo centre bus vakcinuojami gyventojai, LR Seimo nariai bei Vyriausybės nariai

Vilniuje atidarytas dar vienas vakcinacijos centras skiepijimui nuo COVID-19. Jis įkurtas pačios Savivaldybės patalpose (Konstitucijos pr. 3), kur nuo antradienio kasdien galima paskiepyti iki 1 800 vilniečių.

Savo Facebook paskyroje savivaldybė išplatino vaizdo įrašą, kuriame parodyta, kaip veikia centras.

Skelbiama, kad bendradarbiaujant su Centro poliklinika, savivaldybėje vakcinacijos paslaugą teikia 25 medicinos darbuotojai,  jiems padeda Raudonojo Kryžiaus savanoriai. Vienu metu galima vakcinuoti iki 10 žmonių.

Šiame etape gyventojams būtina sulaukti Centro poliklinikos pakvietimo (pagal prioritetines grupes) ir neskubėti vykti be registracijos, pabrėžia savivaldybė.

Nuo COVID-19 Vilniuje skiepijama Antakalnio, Karoliniškių, Centro, Šeškinės, Naujininkų, Naujosios Vilnios poliklinikose, UAB "InMedica" ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Šio mėnesio pabaigoje planuojama atidaryti dar vieną vakcinavimo punktą Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Žirmūnuose.

Kovo 24 dienos ryto duomenimis, iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje patvirtinta 211 011 COVID-19 atvejų. Šiuo metu serga 7 768 žmonės, 195 551 pasveiko. Per visą laiką nuo koronaviruso mirė 3 510 žmonių.

Šiuo metu šalyje visiškai paskiepyti buvo 131 540 žmonių. 

Anksčiau Lietuvoje buvo nustatyti du Pietų Afrikos padermės atvejai. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad tai gali sukelti iššūkį vakcinacijos procesui.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, vakcinacija, vakcina, Vilniaus savivaldybė, Vilnius
Dar šia tema
Lietuva gavo didžiausią "BioNTech ir Pfizer" vakcinų partiją
Vilniuje — dar vienas vakcinacijos centras. Kasdien bus skiepijama iki 1800 vilniečių
Armonaitė pasiskiepijo nuo koronaviruso
Žemaitaitis pasiskiepijęs nuo COVID-19 teigia, kad "čipas" nesuveikė
Čaplinskas papasakojo apie trečiąjį "AstraZeneca" bandymų etapą

Paskelbtas S-400 paleidimo prieš sąlyginį priešą vaizdo įrašas

(atnaujinta 10:51 2021.04.19)
Mokymai vyko ant Samano taikinių, kurie imitavo ore esančius objektus skirtinguose diapazonuose ir aukščiuose

Rusijos gynybos ministerija vaizdo įraše parodė sunaikinto priešo oro taikinių sunaikinimą naudojant priešlėktuvinių raketų sistemą S-400.

Šią savaitę Pietų karinės apygardos oro gynybos sistemos skaičiavimai dalyvavo pratybose specializuotame Telembos poligone Buriatijoje.

Kariškiai vykdė kovinius paleidimus prie Samano taikinių. Jie imitavo oro objektus dideliu ir mažu nuotoliu bei įvairiame aukštyje.

S-400 yra ilgo ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema. Jis buvo pradėtas eksploatuoti 2007 metų pavasarį ir gali sunaikinti, be kita ko, hipergarsinius atakos ginklus. S-400 vaidina vieną pagrindinių vaidmenų naujoje Rusijos ginkluotųjų pajėgų koncepcijoje ir Rusijos Federacijos gynyboje galimo priešo išpuolio atveju.

Aptikimo nuotolis yra iki 600 kilometrų, oro gynybos sistema pajėgi pataikyti į aerodinaminius taikinius iki 400 nuotolio ir taktinius balistinius taikinius — iki 60 kilometrų.

Rusijos Triumf
© Sputnik
Rusijos "Triumf"
Tegai:
zenitinių raketų sistema S-400 "Triumf", video

Rūšiuokime atsakingai: nufilmuotas buitinių atliekų perdirbimo procesas

(atnaujinta 08:10 2021.04.18)
Geriausia prevencija šiukšlėms yra jų nesukurti ir vaizdo įraše pasidalinta įžvalgomis, kurios gali padėti mums darniau ir tvariau gyventi

Kažkas labai pergyveno dėl vienkartinių radiozondų ir gamtos šiukšlinimo, kuris per metus Lietuvoje (darant tokius atmosferos matavimus) sieks vos iki 70-90 kg.

"Dabar pasižiūrėkit šį video ir dar kartą pamąstykite apie savo ir bendrai visos visuomenės neatsakingą vartojimą. Pažiūrėjus pasidaro dar aiškiau, kodėl reikia rūšiuoti Taip pat reikia turėti galvoje dar ir tai, kad Lietuva priklauso prie turtingesnių pasaulio valstybių, kuriose atliekos vienaip ar kitaip yra tvarkomos, bet skurdžiose pasaulio valstybėse dažnai viskas išverčiama į upes, ežerus ir jūras", rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook.

Geriausia prevencija šiukšlėms yra jų nesukurti ir čia turiu kelis patarimus, kurie gali padėti mums darniau ir tvariau gyventi:  Atsisakykime vienkartinių daiktų. Šie daiktai yra didžiausias gamtos resursų eikvojimas ir šiukšlių sukūrimas, rašoma pranešime. 

Aktyvistai ragina gerai pagalvoti  prieš perkant, ar tikrai reikia vieno ar kito daikto.

"Dažnai mūsų pirkimai būna spontaniški arba paveikti reklamos.  Renkantis prekes, rinkimės jas su darnesnėmis mūsų aplinkai pakuotėmis. Taip kaip renkamės produkto kokybę, taip turėtume rinktis ir pakuotę. 

Pirkime ilgaamžius, kokybiškus ir ekologiškus daiktus. Šis sprendimas padės taupyti gamtos resursus ir sumažinti šiukšlių kalnus. Panaudokime daiktus antrą kartą, prikelkime antram gyvenimui. Tai nėra skurdo požymis, tai yra išmintis. Rūšiuokime. Ilgalaikėje perspektyvoje rūšiavimas mūsų neišgelbės, turime imtis kardinalių pokyčių, tačiau šiuo metu mes privalome tai daryti.  Atskirkime pakuotes nuo mišrių atliekų. Jeigu tai padarysime, bus nuveiktas didelis ir labai reikšmingas darbas. Kita vertus mes už pakuočių tvarkymą jau sumokėjome pirkdami produktą, kodėl dar kartą mokame mesdami į mišrių atliekų konteinerį?", — rašoma Fcebook grupėje Kūrybos kampas 360*.

Tegai:
šiukšlės
Ukrainos kariuomenė

Kijevo politologas pasiskundė NATO nenoru priimti Ukrainą

(atnaujinta 11:57 2021.04.19)
Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso pavadino vieninteliu būdu užbaigti konfliktą Donbase

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Reikalavimas vykdyti reformas Ukrainoje leidžia NATO atsisakyti prisiimti įsipareigojimus Kijevo atžvilgiu, šią nuomonę leidinio "Glavred" tinklaraštyje išsakė ukrainiečių politologas Piotras Oleščukas.

Pasak politologo, de facto NATO atsisakius pateikti Ukrainai narystės veiksmų planą 2008 metais aljansas santykiuose su šalimi laikosi formulės: "Reformuokitės, o mes pažiūrėsime vėliau".

Pasak jo, Ukraina puikiai žino, kad daugelio Rytų Europos šalių prisijungimas prie bloko buvo "principingo politinio sprendimo", o ne "gilių reformų" rezultatas.

"Tiesą sakant, kalbėjimas apie reformas Ukrainoje yra patogus mechanizmas neprisiimti konkrečių įsipareigojimų, tuo pačiu nepripažįstant, kad NATO pozicijai Ukrainos atveju įtakos turi "trečioji šalis" — Rusija", — sakė jis.

Jis pridūrė, kad viešai tai pripažinti būtų per daug žeminama aljansui. Kartu politologas pareiškė nuomonę, kad "pasirinkimas, sprendimas ir specifikos nustatymas įvyks anksčiau ar vėliau".

"Žinoma, rytoj bet kuriuo atveju nestosime tiesiogiai, bet stojimas į NATO yra esminis priklausymo konkrečiai civilizacijai klausimas. Ir tai tiesiog reikia priimti", — užbaigė jis.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso pavadino vieninteliu būdu užbaigti konfliktą Donbase. Kaip pažymėjo Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, Ukrainos prisijungimas prie NATO sustiprins šalies problemas, o pasiskelbusių Donbaso respublikų gyventojams tokia narystė bus „giliai nepriimtina perspektyva“.

Tegai:
Kijevas, NATO, Ukraina