Blogai, kad rusiška: ekspertas papasakojo, kaip atšalo Lietuvos meilė BelAE

(atnaujinta 10:48 2021.03.26)
Borisas Marcinkevičius pabrėžė, kad Baltarusija turi branduolinės energetikos patirties ir puikiai supranta, ko bijoti

Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva teigė, kad Lietuvos priekabiavimas dėl Baltarusijos atominės elektrinės yra paremtas pavydu. Jo nuomone, manyti, kad Baltarusija, kuri taip pat nukentėjo nuo avarijos Černobylio atominėje elektrinėje, nepaisys saugumo, yra "visiškai beprotiška".

"1986 metais, įvykus katastrofai Černobylio atominėje elektrinėje, Baltarusijos teritorija procentais nukentėjo ne mažiau nei Ukraina. Nepamirškite apie tai, kad dešimtmečiai buvo skirti radiaciniam fonui sutvarkyti ir radionuklidams tvarkyti. Baltarusija pažįsta branduolinę energiją iš dviejų pusių: geros ir blogos. Ir jie taip pat supranta, ko bijoti. Neatsitiktinai buvo pasirinktas būtent šis AE projektas", — sakė jis.

Ekspertas teigė, kad prieš nuspręsdamas, kurią atominę elektrinę statyti, Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka ekspertams nurodė įvertinti turimus pasiūlymus.

"Nuodugniai pažvelgėme į Amerikos projektą AP1000, pažvelgėme į Prancūzijos projektą EPR-1600, pažvelgėme į rusišką ir apsistojome ties VVER-1200. Turime prisiminti, kad tai ne lietuviai, ne Europos Parlamentas, kurie labiausiai nerimauja dėl šio projekto saugumo, o pati Baltarusija", — sakė jis.

Siekdama įstoti į Europos Sąjungą, Lietuva uždarė Ignalinos atominę elektrinę, kuri, pasak Marcinkevičiaus, galėjo ramiai veikti dar 20 metų. Jis pabrėžė, kad elektros blokų uždarymą diktavo tik politikų valia.

"Tuo tarpu Lietuva taip "sėkmingai" vedė derybas su Europos Sąjunga, kad negalėjo susitarti, kad ES, uždariusi "neteisingą" atominę elektrinę, kaip tuo metu buvo manoma, pastatys naują. Jie pamiršo tada dėl to susitarti. Vėliau buvo daug bandymų, vadinamų Visagino atominės elektrinės projektu. Bet jis atsirado iš oro, ore ir pradingo. Tarėsi su Lenkija, Latvija, Estija visi kartu bendromis pastangomis, bet iš užsienio buvo duota komanda, kad nereikia bendradarbiauti su Rusijos atominiu projektu, reikėjo patiems susirasti pinigų. Nepaisant to, kaip šiandien atrodo ekonominė padėtis Baltijos šalyse, vargu ar ten atsiras kažkas naujo", — sakė jis. 

Marcinkevičius teigia, kad Lietuvai netgi pavyko pirmųjų gretose pasveikinti Baltarusiją, kai pasirodė prezidento dekretas dėl atominės elektrinės statybų.

"Verta, pažymėti, kad pasirodžius Lukašenkos dekretui, kad Baltarusija statys atominę elektrinę, Lietuvai pavyko pasveikinti Baltarusiją su šiuo sprendimu net anksčiau nei tą padarė Rusija. Tada Lietuvos politikai turėjo viltį, kad pavyks susitarti su prancūzų kompanija "Areva", todėl jai paskambino. Emisarai iš Lietuvos taip pat įtikinėjo baltarusius derėtis su "Areva", nes dvi atominės elektrinės — ne viena, bus taikoma nuolaida. Kai paaiškėjo, kad tai Rusijos projektas, šis projektas iškart pasirodė esąs pavojingas", — teigė ekspertas.

Apibendrindamas jis pažymėjo, kad Lietuva pasirinko "teisingą" europinę energiją ir dabar "70 procentų priklauso nuo elektros tiekimo iš išorės".

Baltarusijos atominė elektrinė

Astravo AE statyba pagal Rusijos VVER-1200 projektą artėja prie pabaigos. Projektas atitinka TATENA standartus. Elektrinę sudarys du blokai, kurių kiekvienos galia yra 1200 MW, vienas iš jų jau paleistas.

Pirmojo maitinimo bloko fizinis paleidimas įvyko rugpjūčio 20 dieną, o lapkričio 3 dieną jis buvo įtrauktas į bendrą elektros sistemą. Oficialioje jos atidarymo ceremonijoje Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sakė, kad respublikai reikia dar vienos tokios elektrinės.

Atominės elektrinės reaktoriaus pajėgumas buvo 100 procentų sausio 12 dieną.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Baltarusija savanoriškai atliko BelAE testavimą nepalankiausiomis sąlygomis 2016–2018 metais pagal ES metodiką. AE saugos trūkumų nenustatyta. Remiantis testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais, nacionalinė reguliavimo institucija "Gosatomnadzor" parengė veiksmų planą, kuriame apibendrintos tiek ekspertų rekomendacijos, tiek Europos tarpusavio vertinimo ekspertų rekomendacijos. Dokumente yra 23 punktai, įgyvendinimo terminas — nuo 2019 iki 2025 metų. Kai kurios rekomendacijos jau įgyvendintos, įskaitant rekomendacijas dėl papildomų sistemų ir saugos įrangos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (540)

Vilniaus autobusų vairuotojai surengė piketą dėl eilinių darbuotojų atleidimo

(atnaujinta 16:09 2021.04.22)
Tarp kita ko akcijos dalyviai atkreipė dėmesį į sunkias pandemijos pasekmes darbo rinkai

"Vilniaus viešojo transporto" bendrovės darbuotojų profesinės sąjungos atstovai surengė protesto akciją Europos aikštėje, priešais Vilniaus savivaldybės pastatą. Vairuotojai piketavo prieš nemotyvuotą ketinimą atleisti darbuotojus.

Darbuotojai nepatenkinti dėl bendrovės aiškinimų, jog naujų autobusų nereikia tiek remontuoti, kiek reikėjo senuosius, todėl atitinkamai nereikia ir tiek daug nekvalifikuoto darbo.

Susirinkusieji atsinešė didelį plakatą su užrašu: "Sunkmetis paprastiems darbuotojams, bet ne UAB "Vilniaus viešasis transportas" vadovams! Ar tai rūpi Vilniaus miesto savivaldybei?"

Vienas akcijos dalyvių patvirtino, jog žmonės susirinko dėl to, kad Vilniaus viešojo transporto administracija artimiausiu laiku ketina atleisti automobilių remontininkus.

"Nėra nė argumentų šiandieną pateikta, pagrįstų. Vienas argumentas yra "taupysim lėšas", — sakė vyras.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad nors bendrovė teigia ketinanti taupyti lėšas, kartu šiuo metu steigiami du nauji vadovų etatai.

Akcijos dalyviai pažymėjo ir sunkias pandemijos pasekmes darbo rinkai. Protestuotojai pasisakė už lankstesnius darbdavio ir darbuotojų dialogo metodus.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinės sąjunga dar prieš piketą pateikė savo reikalavimus. Profesinė sąjunga prašė nekurti naujų direktorių ir vadovų etatų, neatleisti eilinių darbuotojų, nuolat pranešant, kad bendrovė dėl pandemijos patiria finansinius sunkumus. 

Tegai:
autobusai, pandemija, protestas, piketas, Vilniaus viešasis transportas, viešasis transportas

Lietuvos rezervato šernai ir stirnos pateko į vaizdo įrašą

(atnaujinta 14:53 2021.04.22)
Interneto vartotojams patiko vaizdo įrašas iš rezervo. Jie pažymėjo, kad tai tikrai geros naujienos

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija socialiniame tinkle Facebook paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti šernai ir stirnos. 

Vaizdo įraše pirmiausia galima pamatyti šernų šeimą — du didelius šernus ir daugiau nei dešimtį šerniukų. Tada į objektyvą pateko stirna: pro kamerą praėjo kiek daugiau nei dešimt gyvūnų.

Interneto vartotojai padėkojo rezervo direkcijai už vaizdo įrašą ir tiktai geras naujienas. Jie pažymėjo, kad visi jaučia pavasarį ir gamtos pabudimą.

Tegai:
šernas, stirna, pavasaris, gyvūnai, video, Lietuva
Dar šia tema
Aplinkos ministerija sustabdė elnių medžioklę Punios šile
Paslaptinga šunų liga pasirodo esanti žarnyno koronavirusas
Dėl pandemijos į karines pratybas Estijoje bus pakviesta 300, o ne 5 tūkst rezervistų
Lietuvos gamtiniame rezervate nufilmuoti "velykiniai" gyvūnai ir paukščiai
Mokslininkai atrado medžiagų alkoholikų kepenims atstatyti
Elektros perdavimo linijos

"NordBalt" elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos bus atjungta remontui

Išjungimas įvyks Švedijos operatoriaus prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje

VILNIUS, balandžio 23 — Sputnik. "NordBalt" elektros jungtis, jungianti Švediją su Lietuva, bus atjungta dėl numatytų planinių darbų, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus "Litgrid" spaudos tarnyba.

Jungtis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius "Svenska kraftnät" prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo balandžio 26 dienos 7:00 iki balandžio 29 17:00 Lietuvos laiku.

"Litgrid" šiuos kasmetinius "NordBalt" keitiklio stoties Klaipėdoje aptarnavimo darbus jau atliko praėjusių metų spalį, šių metų rudenį jie taip pat bus atliekami.

2020 metais "NordBalt" bendras jungties prieinamumas rinkai buvo 95,63 proc. Per metus iš Švedijos į Lietuvą per šią jungtį  importuota 4,8 TWh elektros energijos, tai sudarė apie 43% viso elektros importo.

700 MW galios elektros jungtis su Švedija pradėjo veikti 2016 metais.

Tegai:
Švedija, NordBalt, elektra, energetika, Lietuva
Dar šia tema
Gyvenimas be BRELL: ką paskatino bandomasis Baltijos šalių rusiškos elektros atsisakymas?
"Rosatom" nebus pašalinta iš atominės elektrinės statybų Čekijoje konkurso
Praėjusią savaitę Lietuvoje elektra pabrango 47%