"Velykiniai grinčai" sulaužė ilgiausią šalyje margučių ridenimo lovelį

(atnaujinta 22:12 2021.04.05)
Lovelio statytojai norėjo ne tik pasiekti naują rekordą, bet ir pasiūlyti saugų laisvalaikį tiems, kas negali praleisti laiko kartu dėl COVID-19 apribojimų

Mažeikių rajono Tirkšlių miestelyje buvo pastatyta ilgiausia margučių ridenimo trasa Lietuvoje, tačiau pirmadienį paaiškėjo, kad kažkas ją sulaužė.

Trasos ilgis — 59 metrai ir 10 centimetrų. Ankstesnis Lietuvos tokios trasos rekordinis ilgis buvo 14 metrų.

"YouTube" paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip miesto gyventojai susibūrė prie lovelio. 

"Panašus rekordas buvo užfiksuotas, tik lovelis buvo padarytas iš brezento. Na, o mūsų — toks medinis margučių ridenimo lovelis — ilgesnis nei 59 metrai, aš manau, yra vienintelis Lietuvoje, o gal net ir pasaulyje", — kalbėjo Tirkšlių kultūros centro darbuotoja Daiva Vitkauskienė.

Tirkšlių kultūros centras norėjo ne tik pasiekti naują rekordą, bet ir pasiūlyti saugią veiklą žmonėms koronaviruso pandemijos metu. Tačiau pirmadienį centras savo Facebook puslapyje paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kad medinį lovelį kažkas sulaužė. 

"Gerai, tarkim, lovelio išdraskymas vėjo darbas. Bet vėjas neturi dviračio padangų žymių, vėjas taip nenuluptų pirštinių, dezinfekcinio skysčio indelio, tuo labiau, jo neatsuktų ir nepamestų amfitiatro kampe. Piktavaliai, jei jums ši pramoga neįdomi, kelia pyktį ir pavydą, tiesiog apeikit ir jį ignoruokit. Nebūkit Velykiniai Grinčai, kurie nori atimti iš žmonių Velykų džiaugsmą", — teigiama pranešime. 

Karantinas šiuo metu galioja iki balandžio pabaigos. Per Velykų savaitgalį galiojo judėjimo apribojimai, valdžia ragino pasilikti namuose ir be neatidėliotino reikalo niekur nevažiuoti. Po švenčių premjerės patarėja pažadėjo laisvesnį karantiną, tačiau dėl atvejų skaičiaus didėjimo ir galimos trečios bangos valdžia kalba ir apie galimus sugriežtinimus.

Tegai:
Velykos

Rūšiuokime atsakingai: nufilmuotas buitinių atliekų perdirbimo procesas

(atnaujinta 08:10 2021.04.18)
Geriausia prevencija šiukšlėms yra jų nesukurti ir vaizdo įraše pasidalinta įžvalgomis, kurios gali padėti mums darniau ir tvariau gyventi

Kažkas labai pergyveno dėl vienkartinių radiozondų ir gamtos šiukšlinimo, kuris per metus Lietuvoje (darant tokius atmosferos matavimus) sieks vos iki 70-90 kg.

"Dabar pasižiūrėkit šį video ir dar kartą pamąstykite apie savo ir bendrai visos visuomenės neatsakingą vartojimą. Pažiūrėjus pasidaro dar aiškiau, kodėl reikia rūšiuoti Taip pat reikia turėti galvoje dar ir tai, kad Lietuva priklauso prie turtingesnių pasaulio valstybių, kuriose atliekos vienaip ar kitaip yra tvarkomos, bet skurdžiose pasaulio valstybėse dažnai viskas išverčiama į upes, ežerus ir jūras", rašo "Orai ir klimatas Lietuvoje" savo Facebook.

Geriausia prevencija šiukšlėms yra jų nesukurti ir čia turiu kelis patarimus, kurie gali padėti mums darniau ir tvariau gyventi:  Atsisakykime vienkartinių daiktų. Šie daiktai yra didžiausias gamtos resursų eikvojimas ir šiukšlių sukūrimas, rašoma pranešime. 

Aktyvistai ragina gerai pagalvoti  prieš perkant, ar tikrai reikia vieno ar kito daikto.

"Dažnai mūsų pirkimai būna spontaniški arba paveikti reklamos.  Renkantis prekes, rinkimės jas su darnesnėmis mūsų aplinkai pakuotėmis. Taip kaip renkamės produkto kokybę, taip turėtume rinktis ir pakuotę. 

Pirkime ilgaamžius, kokybiškus ir ekologiškus daiktus. Šis sprendimas padės taupyti gamtos resursus ir sumažinti šiukšlių kalnus. Panaudokime daiktus antrą kartą, prikelkime antram gyvenimui. Tai nėra skurdo požymis, tai yra išmintis. Rūšiuokime. Ilgalaikėje perspektyvoje rūšiavimas mūsų neišgelbės, turime imtis kardinalių pokyčių, tačiau šiuo metu mes privalome tai daryti.  Atskirkime pakuotes nuo mišrių atliekų. Jeigu tai padarysime, bus nuveiktas didelis ir labai reikšmingas darbas. Kita vertus mes už pakuočių tvarkymą jau sumokėjome pirkdami produktą, kodėl dar kartą mokame mesdami į mišrių atliekų konteinerį?", — rašoma Fcebook grupėje Kūrybos kampas 360*.

Tegai:
šiukšlės

Rusijoje kūriamas skraidantis automobilis "Ciklokar" video

(atnaujinta 08:11 2021.04.18)
Pažymima, kad pirmojo pilno dydžio "Ciklokar" — skraidymo aparato, kuris laikosi ir juda ore ciklinių varytuvų dėka — prototipo skrydžiai numatyti 2022 metai

Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo termofizikos instituto specialistai pradėjo kurti novatorišką aeromobilį su cikliniais varytuvais "Ciklokar", praneša RIA Novosti su nuoroda į Pažangiųjų tyrimų fondą.

Darbai vykdomi įgyvendinant "Ciklon" projektą. Dabar jau užbaigtas preliminarus skraidymo mašinos projektas, atlikti ciklinio varytuvo bandymai ant žemės, o 60 kg sveriantis prototipas atliko pirmąjį skrydį.

Rusijos bepilotis sunkvežimis EVO-1 išmaniame Maskvos centrinio žiedinio kelio segmente
© Sputnik / Владимир Астапкович

Pirmojo pilno dydžio prototipo skrydžiai numatyti 2022 metais. Visiškai elektra varoma transporto priemone bus galima pakelti 600 kilogramų krovinio arba gabenti šešis žmones.

Manoma, kad "Ciklokar" bus 6,2 metro ilgio ir šešių metrų pločio. Jis galės iki 250 kilometrų per valandą maksimalų greitį išvystyti, skrydžio nuotolis sieks 500 kilometrų.

"Be kompaktiškų matmenų, palyginti su sraigtasparniais, išskirtinis aparato bruožas yra galimybė tūpti ant nuožulnaus paviršiaus — iki 30 laipsnių, ir prisišvartuoti prie vertikalių paviršių", — papasakojo fondas.

"Ciklokar" energetinis mazgas bus pagamintas benzininio rotorinio stūmoklinio variklio pagrindu, o galingesnė versija — hibridinė jėgainė — turbovolinio variklio pagrindu.

"Ciklokar"  — skraidymo aparatas, kuris laikosi ir juda ore ciklinių varytuvų dėka. Tarp pagrindinių tokių varytuvų pranašumų — greitas traukos vektoriaus valdymas 360 laipsnių kampu, žemas triukšmo lygis ir kompaktiškumas. Tuo pačiu metu ciklinis varytuvas yra vienas iš sudėtingiausių aerodinaminių įtaisų projektavime. Šį uždavinį vykdydami projektą sėkmingai išsprendė Novosibirsko termofizikos instituto ir jo Krasnojarsko filialo mokslininkai ir inžinieriai", — RIA Novosti pasakė projekto grupės vadovas Janas Čibisovas.

Anot jo, pagrindinė technologija jau sukurta, ie per trejus metus "Ciklokar"  techninė išvaizda bus įkūnyta tikrame orlaivyje.

Pažangiųjų tyrimų fondas paaiškino, kad vairuoti "Ciklokar"  nebus sunkiau nei vairuoti šiuolaikinius automobilius. Jį bus galima pilotuoti tiesiai iš kabinos, per programėlę per tinklą arba centralizuotai iš antžeminio valdymo taško.

Tegai:
technologijos, Rusija
Traškučiai

Žmonijai gali grėsti traškučių ir skrudintų bulvyčių deficitas

(atnaujinta 12:08 2021.04.16)
Dėl visuotinio atšilimo Šiaurės Amerikoje, kur auga bulvių veislė, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, mažėja kalnų sniego kiekis, o tai daro įtaką pasėliams

VILNIUS, balandžio 19 — Sputnik. Bulvių veislei, kuri paprastai naudojama traškučiams ir skrudintoms bulvytėms gaminti, kilo grėsmė dėl visuotinio atšilimo, praneša portalas "YCC".

Kalbama apie veislę, vadinama "Raset Burbank", kuri auga Šiaurės Amerikoje. Joje yra didelis krakmolo kiekis ir ypatingas skonis kepant, todėl ją labiau mėgsta greito maisto restoranai visame pasaulyje.

Tačiau, Aidaho valstijos ūkininkų teigimu, dėl visuotinio atšilimo mažėja kalnų sniego kiekis, o būtent jis naudojamas šios veislės pasėliams laistyti.

Selekcininkas ir genetikas Ričardas Novis iš JAV žemės ūkio ministerijos papasakojo, kad paprastai gera sniego danga atsiranda iki balandžio ir vasarą lėtai tirpsta, užtikrindama vandens atsargas. Tačiau 2018 metais tyrimas nustatė, kad nuo 20 amžiaus vidurio sniego kalnuose sumažėjo 15-30 proc. Be to, karšti ir sausi orai turi įtakos bulvių augimo greičiui, bei jų skoniui ir išvaizdai.

Kad išspręstų šią problemą, Novis ir kiti specialistai augalininkystės srityje kuria hibridines bulvių veisles, kurios bus atsparesnės klimato pokyčiams.

Tegai:
visuotinis atšilimas, JAV
Dar šia tema
Koronavirusas pablogina situaciją: JT baiminasi visuotinio bado