Pasirodė vaizdo įrašas, kaip EK vadovė liko be vietos susitikime su Erdoganu

(atnaujinta 17:21 2021.04.07)
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas užėmė vienintelę kėdę šalia Turkijos lyderio, o von der Leyen teko atsisėsti ant sofos

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen negavo kėdės per derybas su Turkijos prezidentu Redžepu Tajipu Erdoganu, rašo leidinys "Daily Express".

Antradienį Ankaroje įvyko Erdogano susitikimas su von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu. Vaizdo įraše galima pamatyti, kaip politikai įeina į derybų salę, kur paruoštos tik dvi kėdės. Europos Komisijos vadovė trumpam sutriko.

Mišelis užėmė vietą šalia Erdogano, o von der Leyen teko atsisėsti ant sofos priešais Turkijos užsienio reikalų ministrą Mevliutą Čavušoglu, kuris pagal diplomatinį protokolą užima žemesnį rangą.

Susodinimas diplomatiniuose susitikimuose paprastai vyksta pagal protokolą. Išeina, kad Mišelis užėmė vienintelę siūlomą aukščiausią diplomato vietą šalia prezidento.

Be to, pagal diplomatines normas, vietos ant sofos paprastai skirtos vertėjams ar kitiems posėdžio dalyviams.

Europos Parlamento narė, deputatė Sophie in't Veld, Twitter paskyroje parašė, kad tokia situacija buvo sukurta sąmoningai, ir stebėjosi, kodėl Mišelis nieko nepadarė.

Susitikime su Turkijos prezidentu buvo aptarti pabėgėlių klausimai, įtampos Turkijos ir Graikijos pasienyje mažinimas, taip pat Stambulo konvencija.

Tegai:
Ursula von der Leyen, Turkija, diplomatija, Redžepas Tajipas Erdoganas, Europos Komisija (EK)

ETPA pirmininkas sudrausmino parlamentarą Ukrainos ir atėmė jo žodį

(atnaujinta 19:28 2021.04.20)
Savo kalbos metu Gončarenka, pažeisdamas kalbėjimo susirinkime taisykles, ištraukė Ukrainos vėliavą. Po to jo mikrofonas buvo išjungtas

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pirmininkas Hendrikas Damsas (Hendrik Dams) pertraukė deputatą iš Ukrainos Oleksijų Gončarenką, kuris per savo kalbą išsitraukė Ukrainos vėliavą. Pirmininkas nurodė, kad jis ne kartą pažeidė taisykles.

"Pranešime apie valstybių narių teritorinį vientisumą, apie valstybių narių suverenitetą nėra nė vieno žodžio. Apie taikų konfliktų Europoje sprendimą. O mes turime karus Europoje. Noriu jums tai priminti. Daugelis iš jūsų tai pamiršta. Aš paėmiau šią vėliavą", — sakė Gončarenka diskusijoje apie pranešimą "Europos Tarybos strateginių prioritetų asamblėjos vizija".

"Pone Gončarenka, tai neleidžiama ETPA", — į Ukrainos deputato veiksmus reagavo Damsas.

"Kokia mūsų nacionalinės vėliavos problema?" — atsakė deputatas, tęsdamas kalbą. Galiausiai jo mikrofonas buvo nutildytas.

ETPA vadovas ne kartą ragino Ukrainos deputatą laikytis tvarkos. "Tai ne pirmas kartas, kai jūs, pone Gončarenka, labai piktnaudžiaujate savo teise kalbėti", — sakė Damsas. Jis paprašė pasiaiškinimo dėl šio įvykio.

Tegai:
vėliava, Ukraina

"Kokiai žvalgybai" dirba tie, kas nepateko į JAV sankcijų sąrašą prieš Rusiją?

(atnaujinta 16:28 2021.04.20)
"Kieno žvalgybai" reikia dirbti, norint nepatekti į JAV sankcijų sąrašą? Ir ką Baidenas pasiūlė Putinui aptarti šią vasarą? Išsamiau — mūsų vaizdo įraše

Visame pasaulyje aptariamos naujos JAV sankcijos Rusijai. Kinija naują apribojimų paketą Maskvos atžvilgiu pavadino "hegemono priemonėmis". Pekinas pažymėjo, kad tai ne tik jo, bet ir tarptautinės bendruomenės nuomonė. Ir pakvietė Rusiją ir Ameriką pasikalbėti, užuot įvedus abipusius apribojimus.

Džo Baidenas
© REUTERS / LEAH MILLIS

Tuo tarpu NATO sąjungininkai palaikė Vašingtoną. Tačiau daugelio jau seniai nebestebina Vakarų veiksmai. Pavyzdžiui, Krymo Respublikos vadovas Sergejus Aksenovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiandien jau visi aktyvūs proceso dalyviai seniai yra sankcijų sąrašuose. Ir tų, kurie dar nėra sankcijų sąraše, jis juokais paklausė: "Kaip jūs to išvengėte? Kokiai žvalgybai dirbate?"

Įsakymą dėl naujų priemonių Rusijos atžvilgiu pasirašė JAV prezidentas Džo Baidenas. Apribojimai paveikė fizinius ir juridinius asmenis, taip pat Rusijos diplomatus, kuriuos ketinama išsiųsti iš Amerikos. Priežastimi tapo neva Rusijos vykdytos kibernetinės atakos ir kišimasis į JAV ir kitų valstybių rinkimus.

Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerija jau anonsavo neišvengiamas atsakomąsias priemones prieš Vašingtoną.

Visgi, nepaisant nesutarimų, Maskva ir Vašingtonas turi bendrų interesų. Per balandžio 13 dieną vykusį telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Džo Baidenas pasiūlė jam asmeninį susitikimą vasarą, per viršūnių susitikimą Europoje, ir ten "apsvarstyti eilę problemų".

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, jog telefoniniame pokalbyje su Rusijos prezidentu Džo Baidenas išreiškė suinteresuotumą normalizuoti Rusijos ir Amerikos santykius, tačiau jo administracijos veiksmai liudija priešingai.

Tegai:
sankcijos, JAV, Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai
Dar šia tema
Rusijos URM priminė buvusiam Estijos prezidentui apie Rusijos turistų svarbą
"Putinas tavęs nebijo!" Britai pasmerkė Baideną už sankcijas Rusijai
Austrija pasisakė prieš antirusiškas sankcijas
Baltarusijos užsienio reikalų ministerija: JAV sankcijos Rusijai neturės jokio poveikio
JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas

JT generalinis sekretorius paragino užkirsti kelią klimato kaitos padariniams

(atnaujinta 18:12 2021.04.20)
Anot Getereso, žmonija yra ties bedugnės riba, todėl iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti beveik perpus

VILNIUS, balandžio 20 — Sputnik. Pastarieji šešeri metai buvo karščiausi pasaulio klimato stebėjimų istorijoje, praėjusių metų birželį Rusijos Verchojansko mieste, Jakutijoje, buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra į šiaurę nuo Arkties rato — plius 38 laipsniai, pranešė JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas, pristatydamas Pasaulio meteorologinės organizacijos ataskaitą apie klimato būklę 2020 metais.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

"Duomenys šioje ataskaitoje turėtų mus visus padaryti budresnius", — pasakė Guteresas ir paragino visus pasaulio lyderius susipažinti su dokumentu.

Pasak jo, 2020 metais planetos temperatūra buvo 1,2 laipsnio šiltesnė nei ikipramoniniais laikais.

"Mes artėjame prie 1,5 laipsnio Celsijaus ribos, kurią nustatė mokslo bendruomenė. Mes esame ties bedugnės riba. Šešeri metai, praėję nuo 2015 metų, buvo patys karščiausi per visą stebėjimo istoriją. Birželį Verchojanske, Rusijoje, temperatūra siekė 38 laipsnius šilumos, tai yra aukščiausia užregistruota temperatūra bet kur į šiaurę nuo Arkties rato", — pabrėžė generalinis sekretorius.

Be to, kaip pažymėjo jis, pasaulyje toliau auga pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija.

"Anglies dioksido koncentracija pakilo iki naujo maksimumo — 410,5 ppm dalies. Tai yra 148 % aukščiau už priešindustrinius lygius", — pasakė Guteresas.

JT generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į ledynų tirpsmą Arktyje ir Antarktidoje. Pasak jo, nuo 2019 metų rugsėjo iki 2020 metų rugpjūčio Grenlandijos ledo danga prarado 152 mlrd. tonų ledo.

Jis pridūrė, kad per ataskaitinį laikotarpį tropinių ciklonų skaičius pasaulyje buvo "didesnis nei vidurkis". Ciklonų, kuriems meteorologai suteikė vardus, skaičius praėjusiais metais buvo 98. JAV išplitusi sausra sukėlė didžiausius kada nors užfiksuotus gaisrus Kalifornijoje ir Kolorade, o Brazilijoje sausra taip pat sukėlė rimtus miškų gaisrus, pridūrė Guteresas.

"Mūsų uždavinys yra aiškus. Mokslas sako mums, kad norėdami užkirsti kelią blogiausiems klimato pokyčių padariniams, turime apriboti pasaulinės temperatūros kilimą 1,5 laipsnio rodikliu nuo ikipramoninio laikotarpio pradinių linijų. Tai reiškia, kad iki 2030 metų pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją reikia sumažinti 45 %, palyginti su 2010 metų lygiu, ir iki 2050 metų pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį", — pabrėžė jis ir pridūrė, kad šie metai turėtų tapti veiksmų metais.

Tegai:
Antonijus Guteresas, klimato kaita, Jungtinių Tautų organizacija (JTO)