"Netoleruotina padėtis": kas užstojo Latvijoje sulaikytus žurnalistus

(atnaujinta 18:36 2021.04.08)
Baltijos šalyse reguliariai trukdoma Rusijos žiniasklaidos veiklai. Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad oficialus Vilnius, Ryga ir Talinas trukdo tiesioginiam žurnalistų darbui ir neleidžia jiems atlikti savo profesinių pareigų

Latvijoje kuriama netolerantiška atmosfera aplink Rusijos žiniasklaidoje dirbančius žurnalistus, sakė Latvijos Saeimos deputatas, publicistas Nikolajus Kabanovas.

Vykdant Marijos Butinos projektą "SvoihNeBrosaem", buvo pradėta informacinė kampanija, skirta remti rusakalbius žurnalistus, kuriuos 2020 metų gruodžio pradžioje sulaikė Latvijos valstybės saugumo tarnyba dėl bendradarbiavimo su portalais "Sputnik" ir "Baltnews".

"Manau, kad čia reikia laikytis teisėtumo ir neutralumo kriterijų. Labai blogai, kai įstatymai aiškinami politinių pažiūrų naudai", — sakė Kabanovas.

Buvusi "Vesti Segodnia" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, buvusi laikraščio "Subbota" vyriausioji redaktorė Natalija Sevidova savo ruožtu pažymėjo, kad tokių demonstracinių veiksmų tikslas — kad rusakalbė diaspora bijotų išreikšti savo poziciją.

Taip pat interviu savo nuomone dalijosi nepriklausomas žurnalistas Sergejus Tyščenka, laikraščio "Segodnia" skyriaus vedėja Natalija Lebedeva, laikraščio "Segodnia" vyriausiasis redaktorius Andrejus Švedovas, buvęs televizijos žurnalistas Vadimas Ava ir buvusi žurnalistė ir mokytoja Julija Aleksandrova.

Kodėl tie, kurie sąžiningai dirba savo darbą, Latvijoje vadinami "priešais"? Kur Pinočeto epochos išpuoliai gali nuvesti šiuolaikinę Latviją? Kas iš Latvijos žurnalistų nebijojo kalbėti apie tai, apie ką kiti tyli? Žiūrėkite šiame išskirtiniame reportaže iš Rygos.

2020 metų gruodžio mėnesį rusakalbiai latvių žurnalistai, įskaitant tuos, kurie dirba su portalais "Baltnews" ir "Sputnik Latvija", buvo apkaltinti pažeidus ES sankcijų režimą. Jų namuose vyko kratos, dabar žurnalistai yra pasirašę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Jiems gresia bausmės nuo baudų iki įkalinimo. "Sputnik Latvija" ir "Baltnews" yra susijusios su Rusijos žiniasklaidos grupe "Rossija segodnia". Tačiau Latvijos žurnalistai, rašantys šioms žiniasklaidos priemonėms, nėra jų darbuotojai, o veikia tik kaip laisvai samdomi autoriai ir korespondentai. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija Latvijos valdžios veiksmus pavadino baudžiamąja akcija ir akivaizdžiu demokratinės visuomenės pagrindų — žiniasklaidos ir saviraiškos laisvės — pažeidimo pavyzdžiu. Be to, sankcijos, kurių režimo pažeidimais kaltinami žurnalistai, yra asmeninio pobūdžio ir asmeniškai susijusios su naujienų agentūros "Rossija segodnia" generaliniu direktoriumi Dmitrijumi Kiseliovu, tai yra, jos negali būti taikomos visiems, kurie bendradarbiauja su žiniasklaidos kontroliuojančiąja bendrove. MIA "Rossija segodnia" ir RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian išreiškė viltį, kad Rusija atsakys į baudžiamąsias bylas prieš rusakalbius žurnalistus. 

Baltijos šalių valdžia nuolat trukdo Rusijos žiniasklaidai. Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija, Talino, Rygos ir Vilniaus veiksmai akivaizdžiai rodo koordinavimo ženklus, o žiniasklaidos persekiojimo atvejai Baltijos šalyse aiškiai parodo, ko iš tikrųjų verti demagogiški šių šalių pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi. 

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse

 

Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Sputnik Latvija
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (125)

Rusijoje kūriamas skraidantis automobilis "Ciklokar" video

(atnaujinta 08:11 2021.04.18)
Pažymima, kad pirmojo pilno dydžio "Ciklokar" — skraidymo aparato, kuris laikosi ir juda ore ciklinių varytuvų dėka — prototipo skrydžiai numatyti 2022 metai

Rusijos mokslų akademijos Sibiro filialo termofizikos instituto specialistai pradėjo kurti novatorišką aeromobilį su cikliniais varytuvais "Ciklokar", praneša RIA Novosti su nuoroda į Pažangiųjų tyrimų fondą.

Darbai vykdomi įgyvendinant "Ciklon" projektą. Dabar jau užbaigtas preliminarus skraidymo mašinos projektas, atlikti ciklinio varytuvo bandymai ant žemės, o 60 kg sveriantis prototipas atliko pirmąjį skrydį.

Rusijos bepilotis sunkvežimis EVO-1 išmaniame Maskvos centrinio žiedinio kelio segmente
© Sputnik / Владимир Астапкович

Pirmojo pilno dydžio prototipo skrydžiai numatyti 2022 metais. Visiškai elektra varoma transporto priemone bus galima pakelti 600 kilogramų krovinio arba gabenti šešis žmones.

Manoma, kad "Ciklokar" bus 6,2 metro ilgio ir šešių metrų pločio. Jis galės iki 250 kilometrų per valandą maksimalų greitį išvystyti, skrydžio nuotolis sieks 500 kilometrų.

"Be kompaktiškų matmenų, palyginti su sraigtasparniais, išskirtinis aparato bruožas yra galimybė tūpti ant nuožulnaus paviršiaus — iki 30 laipsnių, ir prisišvartuoti prie vertikalių paviršių", — papasakojo fondas.

"Ciklokar" energetinis mazgas bus pagamintas benzininio rotorinio stūmoklinio variklio pagrindu, o galingesnė versija — hibridinė jėgainė — turbovolinio variklio pagrindu.

"Ciklokar"  — skraidymo aparatas, kuris laikosi ir juda ore ciklinių varytuvų dėka. Tarp pagrindinių tokių varytuvų pranašumų — greitas traukos vektoriaus valdymas 360 laipsnių kampu, žemas triukšmo lygis ir kompaktiškumas. Tuo pačiu metu ciklinis varytuvas yra vienas iš sudėtingiausių aerodinaminių įtaisų projektavime. Šį uždavinį vykdydami projektą sėkmingai išsprendė Novosibirsko termofizikos instituto ir jo Krasnojarsko filialo mokslininkai ir inžinieriai", — RIA Novosti pasakė projekto grupės vadovas Janas Čibisovas.

Anot jo, pagrindinė technologija jau sukurta, ie per trejus metus "Ciklokar"  techninė išvaizda bus įkūnyta tikrame orlaivyje.

Pažangiųjų tyrimų fondas paaiškino, kad vairuoti "Ciklokar"  nebus sunkiau nei vairuoti šiuolaikinius automobilius. Jį bus galima pilotuoti tiesiai iš kabinos, per programėlę per tinklą arba centralizuotai iš antžeminio valdymo taško.

Tegai:
technologijos, Rusija

"Pro VSAT akis neprasprūsta niekas": pasieniečiai nufilmavo pasienyje einantį vilką

(atnaujinta 09:14 2021.04.17)
Įraše matyti, kaip gyvūnas, pribėgęs sieną su Baltarusija žyminčio stulpelio ribą, sustoja tarsi kažko dvejodamas

Penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai savo Facebook paskyroje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas pasienio ruožu einantis vilkas.

"Liaudies išmintis byloja: "Darbas – ne vilkas. Į mišką nepabėgs". Gero savaitgalio Jums, bičiuliai! O kol daugelis jūsų ilsėsitės, pasieniečiai akylai stebės Lietuvos sieną. Pro #VSAT pareigūnų akis ir vaizdo stebėjimo sistemas neprasprūsta niekas", — prie pasidalinto vaizdo įrašo parašė pareigūnai.

Įraše matyti, kaip gyvūnas, pribėgęs sieną su Baltarusija žyminčio stulpelio ribą, sustoja tarsi kažko dvejodamas. Po to apsisuka ir nueina į krūmus, sienos taip ir nekirtęs.

Tegai:
vilkai, vaizdo įrašas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT)
Dar šia tema
Lietuvos VSAT kameros užfiksavo gyvūnus pasienyje su Baltarusija — video
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Pasieniečiams Kauno oro uoste teko tramdyti iš Airijos atskridusį lietuvį
Normandijos ketverto susitikimas, archyvinė nuotrauka

Kijevas pasirengęs triumfui Europoje. Ar pasirengusi Europa neaišku

(atnaujinta 11:33 2021.04.18)
Anot diplomatinio šaltinio iš Kijevo, "Merkel, Makrono ir Zelenskio derybos rodo, kad kalbos, jog Putinas turėtų kalbėti apie Ukrainą be Ukrainos, nėra tiesa"

Po neseniai įvykusio telefoninio pokalbio tarp Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderių, kurie aptarė Ukrainą nedalyvaujant jos atstovui, ši akimirka yra labai svarbi Kijevui, ir , be abejo, kompensuos kai kurias patirtas psichologines traumas.

Apskritai padėtis yra itin glostanti Ukrainos valdžios ambicijas. Po kelerių metų pasaulinės politinės darbotvarkės periferijoje jų šalis vėl atsidūrė didžiųjų valstybių dėmesio centre ir pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.

Tiesa, Kijevas, žinoma, nepasimokė iš praeities istorijos - susidomėjimo juo didėjimo ir kritimo 2010-ųjų viduryje, tačiau tai vargu ar gali ką nors nustebinti. Šį kartą, kai tik Vakarai sutelkė dėmesį į situaciją Donbase, Ukraina vėl pradėjo energingai reikalauti ją paremti ne bendrais žodžiais, o konkrečiais darbais ir apskritai - priimti ją į ES ir NATO.

Derybų išvakarėse tai pasakė ir Vladimiras Zelenskis, kurio teigimu, Ukraina "seniai užsitarnavo" teisę išeiti iš "laukiamojo". O Ukrainos ambasadorius Berlyne išreiškė mintį grąžinti branduolinius ginklus į savo šalį.

Vakarai vos spėjo atremti vis naują Kijevo geopolitinių fantazijų seriją. Prieš pat Ukrainos prezidento vizitą Paryžiuje Prancūzijos užsienio reikalų ministerija darė tą patį, dar kartą paaiškindama, kad geri santykiai ir netgi parama Ukrainai "dabartinėje sudėtingoje situacijoje su Rusija <...> nereiškia stojimo į Europos Sąjungą".

Tarp nedaugelio, kuriems aiškiai patinka tai, kas vyksta, galima išskirti Turkijos prezidentą. Erdoganas neseniai atvirai "trolino" NATO, pasisakydamas už Ukrainos prisijungimą - akivaizdu, kad tai neįmanoma ir kategoriškai nepriimtina absoliučiai daugumai jos narių - ir į Šiaurės Atlanto aljansą.

Tiesa, Turkijos lyderis, palaikęs Kijevą stojimo į NATO klausimu, suklaidino jį kitame. Vakar tapo žinoma, kad Ursula von der Leyen atmetė Zelenskio kvietimą dalyvauti pirmajame vadinamosios "Krymo platformos" aukščiausiojo lygio susitikime - grubiai pažeidžiant protokolą ir pasitelkiant itin neįtikinamą pasiteisinimą. Pikti liežuviai tvirtina, kad šis sprendimas buvo tęsinys neseniai įvykusio skandalo, dėl kurio Europos Komisijos vadovė yra kupina nemalonių jausmų tiek pačiam Erdoganui, tiek Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Šarliui Mišeliui. Ir jie abu jau išreiškė karščiausią paramą Ukrainos valdžios iniciatyvai.

Apskritai Ukraina tiek savo veiksmais, tiek savo egzistavimu sugeba aukštą Vakarų politiką paversti linksmu balaganu.
Europa susiduria su užduotimi užmegzti sudėtingus santykius su Rusija, kur, atsižvelgiant į Berlyno, Paryžiaus ir Briuselio planus, konfrontacija ir bendradarbiavimas turėtų būti susipynę optimaliomis joms proporcijomis. Ukraina buvo pasirinkta kaip svertas šiai problemai spręsti.

Tačiau europiečiams nepavyko paversti Kijevo paklusniu instrumentu, kuris drausmingai užima numatytą vietą ir daro tiksliai tai, kas liepiama. Iš esmės Ukrainos valdžia nenori suprasti jokių subtilių užuominų ar teiginių ant kaktos ir, esant menkiausiai progai, stengiasi patogiai įsitaisyti "su kiaulės snukiu" tarp Vakarų pasaulio lyderių.

Viskas, ko reikia Paryžiui ir Berlynui, yra aiškiai ir simboliškai paskelbti savo nepritarimą Maskvai, darant  dar vieną žingsnį užsienio politikos žaidimo arenoje. Tačiau tuo pačiu metu Makronas ir Merkel turės ištverti juokingus Vladimiro Zelenskio užmojus ir geopolitines svajones. Be to, pastarųjų metų patirtis aiškiai rodo, kad verta paduoti Kijevui pirštą, ir jis greitai atkčs ranką, tame tarpe ir globėjų.

Bet jei Europa yra pasirengusi pilstyti iš tuščio į tuščią, bendraudama su Ukrainos prezidentu, o po to dar kelias savaites atsisakydama fantastiškų Kijevo pareiškimų derybų pagrindu, tai Maskva tikrai neturi prasmės į tai kištis. Nes kad ir kokie pasipiktinę būtų pietvakarių kaimynai, Ukrainos likimas sprendžiamas jai nedalyvaujant. Bet čia negalima apsieiti be Rusijos.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Europa, Kijevas