Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema

(atnaujinta 23:26 2021.04.10)
Vilniaus oro uoste išjungtos senosios skrydžių informacijos švieslentės, kurios buvo sumontuotos dar 2007 metais. Į šias švieslentes visa skrydžių informacija būdavo įvedama rankiniu būdu

Siekiant pagerinti keleivių aptarnavimą, didinti oro uostų operacijų efektyvumą ir modernizuoti procesų valdymą, visuose Lietuvos oro uostuose baigta diegti nauja oro uosto operacijų valdymo sistema, savo Facebook paskyroje rašo Vilniaus oro uostas.

"Iki šiol Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose veikė skirtingos sistemos, kurių administravimas buvo sudėtingas ir imlus laikui. Naujoji operacijų valdymo sistema keičia net 8 buvusias ir taip leis taupyti resursus", — rašoma pranešime.

Kaip pabrėžiama, naujoji sistema leis operatyviai priimti sprendimus, automatiškai paskirstyti oro uosto išteklius: registracijos stalus, laipinimo vartus, bagažo juostas, kitą infrastruktūrą, užtikrinti sklandų oro uosto operacijų planavimą ir vieningus procesus, sekti daugelio rodiklių įgyvendinimo statusą.

Naująją sistemą įrengė SITA — viena didžiausių aviacijos informacijos ir valdymo sistemų diegėjų pasaulyje.

Įdiegus modernesnę skrydžių informacijos sistemą, Vilniaus oro uoste išjungtos senosios skrydžių informacijos švieslentės, kurios buvo sumontuotos dar 2007 metais. Į šias švieslentes visa skrydžių informacija būdavo įvedama rankiniu būdu. 

Tegai:
vaizdo įrašas, Vilniaus oro uostas
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai už 1,3 mln. eurų atnaujino operacijų valdymo sistemą
Atnaujinami skrydžiai iš Vilniaus į Stokholmą
"Mitnijos" bendrovė atsisakė statyti naują terminalą Vilniaus oro uoste

"Discoteque" su Gediminu: "The Roop" surengė Vilniuje performansą

(atnaujinta 19:04 2021.05.06)
Didysis Lietuvos kunigaikštis buvo "aprengtas" grupės spalvomis, o patys muzikantai šoko prie pat paminklo papėdės

Prieš "Euroviziją-2021" "The Roop" surengė diskoteką priešais didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklą Vilniaus centre.

Vaizdo įrašas buvo paskelbtas turizmo informacijos centro "Go Vilnius" YouTube kanale.

Muzikantai atliko šokį pagal dainą "Discoteque", su kuria jie šiemet dalyvaus konkurse "Eurovizija-2021".

Tuo pat metu Gediminas buvo papuoštas geltona skraiste — grupės spalva, o Lietuvos didžiojo kunigaikščio rankoje buvo disko kamuolys. Prie paminklo taip pat buvo diskotekos kamuoliai ir buvo įjungtas purpurinis apšvietimas.

Kiti sostinės paminklai taip pat buvo papuošti geltonais aksesuarais.

Lietuvos pergalės "Eurovizijoje-2021" atveju "Go Vilnius" centras pažadėjo Vilniuje surengti didelę diskoteką "Open Discoteque".

Grupė "The Roop" laimėjo Lietuvos nacionalinę atranką į "Euroviziją-2021" su daina "Discoteque". Grupę sudaro trys žmonės: solistas Vaidotas Valiukevičius, Robertas Baranauskas, kuris groja mušamaisiais, ir Mantas Banišauskas (gitara). Jų muzikinį stilių galima apibūdinti kaip roko, poproko, soft-roko, dance-roko, indie ir pop derinį.

"The Roop" pasirodys pirmajame pusfinalyje, kuris vyks gegužės 18 dieną.

Tegai:
Vilnius, The Roop, Eurovizija-2021
Temos:
Dainų konkursas "Eurovizija 2021"

Pagauti krentančias žvaigždes: nufilmuotas gegužės mėnesio Eta Akvaridų meteorų lietus

(atnaujinta 11:58 2021.05.07)
Gegužės meteorų lietaus šaltinis yra kosminių dulkių takas nuo Halio kometos. Jis aiškiai matomas plika akimi

Liudytojai užfiksavo Eta Akvaridų meteorų, dar vadinamą gegužės akvaridų, srautą. Vaizdo įrašas buvo paskelbtas YouTube.

Pasak vaizdo įrašo Facebook autorės, jis buvo nufilmuotas telefonu ketvirtadienį nuo 01:00 iki 06:00.

"Šiame vaizdo įraše yra mažiausiai septynios krintančios žvaigždės (dvi ryškios, dvi gerai matomos ir trys neryškios). Ar sugebėsite jas visas pagauti?" — rašo vaizdo įrašo autorė.

Ji taip pat pažymėjo, kad dėl geresnio matomumo vaizdo įrašo greitis buvo sulėtintas iki 0,25 karto.

Eta Akvaridų meteorų lietaus pikas vyksta gegužės 5, 6 ir 7 dienomis. Šiomis dienomis danguje galima pastebėti iki 50 meteorų per valandą.

Gegužės akvaridų šaltinis yra kosminių dulkių takas nuo Halio kometos. Meteorai dangų persmelkia beveik 67 kilometrų per sekundę greičiu.

Srautą galima stebėti plika akimi, jis ypač aiškiai matomas priešaušrio valandomis. Tačiau meteorai bus matomi tik esant palankioms oro sąlygoms.

Kitas stiprus meteorų, vadinamų perseidais, lietus bus matomas rugpjūtį.

Tegai:
meteoritas, žvaigždė
Vilnius

Lietuvoje pradės mokėti vienišų asmenų pensiją

(atnaujinta 13:56 2021.05.07)
Premjerės teigimu, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų

VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad šiemet vienišų asmenų pensija bus pradedama mokėti, o vėlesniais metais bus plečiama. Apie tai ji pareiškė spaudos konferencijoje.

"Vienas iš turbūt pagrindinių veiklos socialinėje srityje matavimo rodiklių yra santykinio skurdo rodiklis. Nors mes dažnai kalbame apie bendro santykinio skurdo rodiklį ir vertiname tą bendrąjį skaičių, tačiau yra atskiros grupės, ištisos visuomenės grupės, kurių santykinio skurdo rizika yra gerokai didesnė, pavyzdžiui, vienišų pensininkų atveju — dvigubai nei vidurkis", — sakė Šimonytė.

Anot jos, iš esmės tai yra vieniši gyvenantys pensininkai, neįgalieji, taip pat tos šeimos, kur vaikus augina vienas iš tėvų.

"Būtent tam, kad socialinė politika būtų taiklesnė, pirmiausia būtų stengiamasi padėti toms visuomenės grupėms, kurių santykinio skurdo rodikliai yra patys blogiausi, ir yra numatyta Vyriausybės programoje šita priemonė", — sakė premjerė.

Šimonyte pareiškė, kad šiais metais ji bus pradedama tik mokėti ir bus pradėta nuo tų žmonių, kurie gauna šalpos pensijas. Ateinančiais metais ji bus plečiama ir tam reikės papildomų lėšų. Tačiau valdantieji mano, kad rezultatas, kuris sumažins santykinį skurdą ir kartu sumažins bendrą santykinio skurdo lygį, yra to vertas.

Lietuvoje dabartinis pensinis amžius yra 64 metai vyrams ir 63 metai moterims. 2015 metais atlikto tyrimo duomenimis, vyrai respublikoje norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys — iki 59 metų.

Anksčiau EK parengė "žaliąją senatvės knygą". Joje rekomenduojama Lietuvai iki 2040 metų padidinti pensinį amžių iki 72 metų, kad būtų išlaikytas pastovus šalies senėjimo indeksas.

Pensininkai laikomi viena pažeidžiamiausių grupių Lietuvoje. 2019 metais Baltijos šalis pateko į antilyderių penketuką ES  pagal pensininkų skurdo riziką. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis siekė 18,7 proc.

Tegai:
pensijos, Vyriausybė, Ingrida Šimonytė, Lietuva
Dar šia tema
Toliau dirbti išėję į pensiją ketina kas antras Lietuvos gyventojas, rodo tyrimas
10 ženklų, kurie rodo, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga