Balionai su peliuku Mikiu. Archyvinė nuotrauka

Disney atsisako pieštų animacinių filmukų

42
(atnaujinta 15:43 2016.07.07)
Legendinė kompanija Disney nusprendė sudėti viltis į naujas kompiuterines technologijas. Piešta animacija pasilieka praeityje.

VILNIUS, liep 7 — Sputnik. Viena iš didžiausių pasaulyje pramogų industrijos bendrovių Disney neturi planų plėtoti animacinių filmukų kryptį. Šiandien populiarumą įgyja filmukai, sukurti kompiuterinių technologijų pagalba, pranešė "Walt Disney Company NVS" vadovė Marina Žigalova-Ozkan.

"Šiandien kompanija Disney neturi planų ties pieštų filmukų. Mūsų paskutinis pieštas animacinis filmukas buvo 2009 metų  Princesė ir varlė", sakė ji interviu RIA Novosti.

"Aš manau, kad animacija juda link absoliutaus realizmo. Jeigu mes pasižiūrėsime į tai, kaip atrodo animaciniai herojai, sukurti kompiuterinės grafikos pagalba, tai atsiranda pojūtis lyg žiūrime filmą. Alternatyvi realybė, naujos technologijos, absoliutus panirimas – tai, manau, pagrindinės šiandienos tendencijos", — pažymėjo Žigalova-Ozkan.

Jos nuomone, piešti filmukai kaip masinės kultūros elementas jau nugrimzdę į praeitį.

"Žinoma, yra piešta animacija, kuri atvaizduoja vidinį menininko pasaulį, — tai autoriniai projektai. Jie taip pat kaip anksčiau egzistuos, ir tai puiku, nes tai yra menininko galimybė realizuoti save. Bet jei mes kalbame apie masinį filmą, aš manau, kad kompiuterinės technologijos nugalėjo", — įsitikinusi ji.

Tačiau ji pažymėjo, kad svarbiausia bet kuriame filme – tai istorija.

"Siužetas turi priversti žiūrovą įsijausti, sukelti emocijas ir jausmus. Visų filmų, kuriuos mes kuriam, pagrindą sudaro istorija. O toliau jau begalinis laukas, skirtas kūrybiškumui", — pabrėžė Rusijos kompanijos vadovė.

42
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel

(atnaujinta 15:33 2020.09.29)
Antradienio rytą su Tichanovskaja susitiko Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja pranešė, kad kitą savaitę planuoja susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į RFI radijo stotį.

"Kitą savaitę esame numatę susitikti su Angela Merkel. Su Angelos Merkel kabinetu. Taip pat virtinę kitų susitikimų Europoje. Dalis jų vyks vaizdo ryšiu, kiti bus asmeniniai. Tačiau jie [susitikimai] labai svarbūs siekiant taikiai išspręsti mūsų klausimą", — sakė Tichanovskaja interviu radijo stočiai.

Antradienio rytą Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas susitiko su Tichanovskaja.

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus malšino, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Lietuvos ir ES politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Kaip pareiškė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas ir Baltarusijoje gilėja krizė.

Tegai:
Angela Merkel, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje
Didysis brolis šalia. Makronas išmokys Baltijos šalis, kada loti, o kada tylėti
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusiškos kilmės

(atnaujinta 10:28 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies Gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusiškos kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam neleista eiti šių pareigų, nes baimintasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, ir galiausiai Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testų.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija savo ruožtu atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija
Rankos paspaudimas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl šalių finansinio bendradarbiavimo

(atnaujinta 15:50 2020.09.29)
Šalys skatins inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas ir didieji duomenys

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Respublikos Europos ir užsienio reikalų ministras Žanas-Yvas le Drianas (Jean Yves Le Drian) pasirašė susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo finansinių paslaugų srityse.

Apie tai praneša Finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Būtina išnaudoti Lietuvos ir Prancūzijos ekonominio bendradarbiavimo potencialą finansinių technologijų srityse. Šis memorandumas — tai ženklas, kad Lietuva ir Prancūzija skatina inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose ir abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą", — sako Šapoka.

Memorandumu Lietuva ir Prancūzija siekia paspartinti privataus kapitalo srautų nukreipimą į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką.

Šalys susitaria plėsti bendradarbiavimą, siekdamos skatinti inovatyvius sprendimus finansų srityje, ypač naudojant tokias technologijas kaip blokų grandinė, dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir kitas inovatyvias technologijas.

Abi šalys remia ES tvarių finansų darbotvarkę ir siekia aktyviai dalintis gerąja patirtimi tam, kad pokrizinis ES ekonomikos augimas integruotų klimato kaitos rizikos valdymą, o finansiniai ištekliai būtų sutelkti ES perėjimui prie tvarios ekonomikos modelio.

Lietuva ir Prancūzija išreiškė pasirengimą bendradarbiauti, plėtodamos inovacijas šalių finansų paslaugų sektoriuose, palaikydamos abiejų šalių finansinių technologijų įmonių bendradarbiavimą ir skatindamos šias įmones teikti finansų paslaugas visoje bendrojoje rinkoje. Kartu bus skiriama daug dėmesio su finansinių technologijų plėtra susijusių rizikų valdymui, ypač kibernetiniam saugumui, taip pat pinigų plovimo, terorizmo finansavimo rizikų valdymui.

Lietuva ir Prancūzija daug dėmesio skirs finansų sektoriaus priežiūros priemonių skaitmeninimui ir teisės aktų pakeitimų, kurie leistų bendrojoje rinkoje taikyti saugius ir inovatyvius sprendimus finansinių technologijų srityje, inicijavimui.

Tegai:
Prancūzija, Lietuva