Buvęs Izraelio prezidentas Šimonas Peresas. Archyvinė nuotrauka

Mirė Šimonas Peresas vienas Izraelio valstybės tėvų

103
(atnaujinta 16:06 2016.09.28)
Naktį ligoninėje mirė 93 metų buvęs Izraelio prezidentas, Nobelio Taikos premijos laureatas Šimonas Peresas. Pasaulio lyderiai išreiškė gilią užuojautą šeimai.

VILNIUS, rug 28 — Sputnik. Buvęs Izraelio prezidentas Shimon Peres (Šimonas Peresas) mirė trečiadienį, praėjus dviems savaitėms po patirto smarkaus insulto, praneša BNS su nuoroda į prezidento asmeninį gydytoją.

93 metų Nobelio taikos premijos laureatas mirė apie 3:00 Izraelio (ir Lietuvos) laiku, naujienų agentūrai AFP sakė gydytojas, kuris taip pat yra ir Pereso žentas, Rafi Waldenas (Rafis Valdenas).

Insultą su kraujavimu jis patyrė rugsėjo 13 dieną ir nuo to laiko buvo gydomas ligoninėje. Peresas mirė apsuptas savo šeimos narių.

Pasaulio lyderiai išreiškė užuojautą

JAV prezidentas Barack Obama (Barakas Obama) gyrė velionį kaip draugą, kuris "niekada neatmetė taikos galimybės".

"Yra keletas žmonių, su kuriais dalijamės šiuo pasauliu, keičiančių žmonijos istorijos eigą — ne vien savo vaidmeniu žmonijos įvykiuose, bet ir dėl to, kad jie išplečia mūsų moralinę vaizduotę ir priverčia mus daugiau reikalauti iš savęs", — sakoma Obamos užuojautos pranešime.

"Mano draugas Šimonas buvo vienas iš tokių žmonių", — pridūrė jis.

Buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas), 10-ame dešimtmetyje padėjęs sudaryti Oslo taikos susitarimus, sakė, kad "Artimieji Rytai prarado uolų taikos ir susitaikymo advokatą".

"Niekada neužmiršiu, koks laimingas jis buvo prieš 23 metus, kai pasirašė Oslo susitarimus Baltųjų rūmų pievelėje, skelbdamas daugiau vilčių teikiančią erą Izraelio ir palestiniečių santykiuose", — sakoma Klintono pranešime.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) irgi išreiškė "didžiulį liūdesį", o opozicijos lyderis Yitzhakas Herzogas (Icchakas Hercogas), vadovaujantis Darbo partijai, kuriai ilgai priklausė Peresas, sakė, kad šis veikėjas bus "visada prisimenamas kaip Izraelio istorijos ikona".

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą Izraelio prezidentui Reuvenui Rivlinui ir visiems šios šalies žmonėms dėl buvusio Izraelio vadovo, Nobelio Taikos premijos laureato Šimono Pereso netekties.

"Peresas iki paskutinių gyvenimo dienų neapleido pareigos savo politine, viešąja ir švietėjiška veikla siekti dialogo, sutarimo ir taikos tarp Izraelio ir jo kaimynų, žydų, arabų ir visų regiono žmonių. Už tai prezidentas užsitarnavo neprilygstamą pagarbą ir atminimą visame pasaulyje", — rašoma prezidentės užuojautos laiške.

Grybauskaitė išreiškė nuoširdžią savo ir visos Lietuvos žmonių užuojautą gerbiamo Šimono Pereso šeimai, artimiesiems ir visam Izraeliui.

Vienas Izraelio valstybės tėvų

Peresas, kuris buvo paskutinis tebegyvenantis iš Izraelį kūrusių valstybės tėvų, yra dirbęs beveik visuose aukščiausiuose savo šalies valdžios postuose. Jis dukart ėjo premjero pareigas, o daugiausiai reprezentaciniame prezidento poste dirbo 2007-2014 metais.

Savo politinės karjeros pradžioje Peresas buvo griežtojo kurso šalininkas, tačiau vėliau ėmė karštai remti Artimųjų Rytų taikos pastangas.

Jis buvo vienas iš 1993-iųjų Oslo taikos susitarimų su palestiniečiais architektų ir 1994 metais pelnė Nobelio taikos premiją kartu su Izraelio premjeru Yitzhaku Rabinu (Icchaku Rabinu) ir tuomečiu palestiniečių prezidentu Yasseru Arafatu (Jasiru Arafatu).

Pašlijusi sveikata

Sausį Peresas buvo dukart hospitalizuotas dėl širdies veiklos sutrikimų.

Ligoninė nurodė, kad per pirmą incidentą jį ištiko "lengvas širdies smūgis", todėl teko kateteriu išplėsti vieną arteriją. Po kelių dienų buvęs lyderis buvo vėl skubiai išvežtas į ligoninę dėl širdies skausmų ir širdies aritmijos. Nepaisant amžiaus Peresas toliau aktyviai darbavosi ir stengdavosi nepraleisti renginių, susijusių su jo įkurto Pereso taikos centro veikla.

Sausio 19 dieną išvykdamas iš ligoninės jis pareiškė, jog nekantrauja vėl kibti į darbus.

"Labai džiaugiuosi, kad vėl galėsiu dirbti — toks buvo tikrasis šios operacijos tikslas", — sakė Peresas žurnalistams.

Peresas yra sakęs, kad jo ilgaamžiškumo paslaptis — kasdienė mankšta, nedidelis kiekis maisto ir viena ar dvi taurės gero vyno per dieną.

Vanagas, tapęs balandžiu

Peresas pasakojo, kad anksčiau ilgą laiką griežtai pasisakė prieš bet kokius kompromisus su priešiškomis arabų valstybėmis. Tačiau jis pakeitė poziciją 1977 metais, kai Egipto prezidentas Anwaras Sadatas (Anvaras Sadatas) atvyko į Izraelį su istoriniu vizitu, atvėrusiu kelią pirmajam arabų valstybės ir Izraelio taikos susitarimui.

1923 metais Lenkijoje (dabar Baltarusija — Sputnik) gimęs Peresas būdamas 11 metų emigravo į tuometę Britanijos mandato Palestiną.

Penktajame dešimtmetyje jis prisijungė prie sionistų judėjimo, o vienos kelionės autostopu metu susipažino su Davidu Ben Gurionu, vėliau tapusiu pirmuoju Izraelio ministru pirmininku.

Būdamas vos 29 metų Peresas tapo kuriamos Gynybos ministerijos generaliniu direktoriumi.

Be svarbių laimėjimų visuomenės akyse, Peresas taip pat buvo Izraelio branduolinių ginklų kūrimo programos iniciatorius. Izraelis laikomas vienintele Artimųjų Rytų valstybe, turinčia branduolinį ginklą, nors pati šalis niekada nėra to pripažinusi.

103
Donaldas Trampas

Trampas įvardijo didžiausią klaidą JAV istorijoje

(atnaujinta 11:16 2020.08.04)
Pasak Jungtinių Amerikos Valstijų vadovo, šalies kariuomenei nederėjo kištis į Artimųjų Rytų reikalus

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas interviu "Axios" teigė, kad kariuomenės siuntimas į Artimuosius Rytus yra didžiausia klaida JAV istorijoje, praneša RIA Novosti.

"Mes likvidavome "Islamo Valstybę"*... 100% šio kalifato ...Mes "pašalinome" Irano generolą Kasemą Soleimanį, [Islamo Valstybės* vadą — Sputnik] Abu Bakrą al Bagdadį... Aš padariau daug dalykų, kurių nepadarė kiti prezidentai. Jiems apskritai nevertėjo niekada žengti į Artimuosius Rytus", — teigė Trampas.

"Sprendimas žengti į Artimuosius Rytus ir kištis į jų reikalus buvo didžiausia klaida mūsų šalies istorijoje", — pabrėžė Amerikos vadovas.

Generolo Kasemo Soleimanio mirtis paaštrino krizę tarp JAV ir Irano. Iranas, reaguodamas į išpuolį, paleido raketas į bazes Irake, kur yra JAV kariuomenė. Reaguodamos į šį išpuolį, JAV įvedė sankcijas 17 Irano kalnakasybos ir metalurgijos įmonių, taip pat užsienio laivams, dalyvaujantiems gaminių pirkime. Sankcijos taip pat paskirtos aštuoniems aukšto rango Irano valdininkams.

Tada kariškiai buvo priversti pripažinti, kad yra aukų. Be to, jų skaičius nuolat augo. Pentagonas tai paaiškino tuo, kad smegenų traumos simptomai gali pasirodyti ne iš karto, o pradinis kariuomenės būklės įvertinimas gali skirtis nuo galutinės diagnozės.

Irano prezidentas Hasanas Ruhanis sakė, kad Soleimanio mirties dieną atvyko į Iraką susitikti su šios šalies ministru pirmininku — ne tam, kad būtų imtasi veiksmų prieš JAV. Iranas operaciją pavadino nusikaltimu, pažeidžiančiu tarptautinius standartus, taip pat pareiškė, kad JAV bus priverstos pripažinti per išpuolį Irano patirtus nuostolius. Be to, išpuolio dieną Irano žiniasklaidoje buvo informacijos apie dešimtis JAV karių aukų.

*Rusijos Federacijoje uždrausta teroristinė organizacija

Tegai:
Artimieji Rytai, istorija, klaida, JAV, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas draudžia "TikTok" ir duoda signalą Rusijai
JAV pasakojo, kad tokiu atveju Rusijai nebus taikomos sankcijos
Žmonės paplūdimyje

Įvardyta, kaip ir kur ilsėsis turistai įvairių šalių

(atnaujinta 10:53 2020.08.04)
Be to, pranešama, kad turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų keliaus kruiziniais laivais

VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Dauguma šių metų kelionių tarnybos apklaustų piliečių iš įvairių šalių nesiruošia atostogauti užsienyje, praneša "Travel and Leisure".

JK 69 procentai respondentų planuoja keliauti savo gimtojoje šalyje tik per artimiausius tris mėnesius.

Japonijoje 45 procentai apklaustų turistų laikosi panašaus sprendimo. Pusė tyrime dalyvavusių meksikiečių taip pat keliaus savoje šalyje. JAV tik 12 procentų turistų planuoja keliauti į užsienį.

Tuo tarpu japonai kelionei yra pasirengę išleisti daugiau nei 1 400 dolerių. Britai — apie 1000 dolerių. Amerikiečiai yra ekonomiškesni — atostogoms skiria apie 800 dolerių.

Iš esmės turistai renkasi keliones automobiliu, tik 30 procentų respondentų ketina skristi lėktuvu. Ir tik dešimt procentų vyks kruiziniais laivais.

Tegai:
kelionės, turistai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu
Kaune esančios "Maximos" darbuotojai diagnozuotas COVID-19