Milanas. Italija. Archyvinė nuotrauka

Milano lietuviai vėl gali mokytis gimtąja kalba

102
(atnaujinta 12:11 2017.09.12)
Šiemet Milane veiklą atnaujino lituanistinė mokykla "Pabiručiai", kuri buvo uždaryta 2014 metais. Vaikai iš mišrių šeimų atgavo galimybę mokytis lietuvių kalba.

VILNIUS, rug 30 — Sputnik. Nauji mokslo metai prasidėjo Milano lituanistinėje mokykloje "Pabiručiai", į kurią užregistruota 30 vaikų nuo 4 iki 12 metų, pranešė švietimo ir mokslo ministerijos spaudos tarnyba.

Beveik visi vaikai yra iš mišrių šeimų.

"Milano lituanistinis vaikų klubas-mokyklėlė "Pabiručiai" veikia nuo 2009 metų, bet 2014 matais mokyklėlės veikla buvo sustabdyta. 2016-ųjų vasarį nusprendžiau atgaivinti mokyklėlės veiklą, — pasakoja mokyklos vadovė Jolita Bagdonavičiūtė. — Taigi šis sezonas mums jau antrasis".

Vaikai į mokykloje vykstančius užsiėmimus susirenka sekmadieniais, du kartus per mėnesį. Kaip sako vadovė, mokyklėlės tikslas — labiau supažindinti nei išmokyti. Vaikai čia sužino apie Lietuvą, jos kalbą ir kultūrą, šventes, tradicijas, etnokultūrą, istoriją. Visa tai dažniausiai pateikiama per žaidimus. Taip pat vyksta kūrybinės dirbtuvės, mokomasi lietuviškų dainelių, žaidimų, skaičiuočių, minklių. Mokykla kol kas nuomojasi patalpas iš bažnyčios.

Kadangi vaikų amžius labai skirtingas, šiemet vaikai suskirstyti į dvi klases: mažųjų (4-6 metų) ir vyresniųjų (7-12 metų). Kiekvienoje klasėje savanoriškais pagrindais dirba po dvi mokytojas. Iš jų viena yra profesionali pedagogė, dvi filologės ir teisininkė.

Mokyklos vadovė Bagdonavičiūtė džiaugiasi, kad šie mokslo metai pradėti su naujove — virtualiąja biblioteka. Filosofijos profesoriaus Liutauro Degėsio iniciatyva buvo surinkta ir mokyklai padovanota lietuviškų knygų. Šiais metais Milano lituanistinės mokyklos projektą taip pat parėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Už skirtus pinigus mokykla galėjo įsigyti vadovėlių, pratybų ir kitos mokomosios medžiagos, taip pat tautinės atributikos.

Be šios mokyklos Milane, iš viso Italijoje dabar yra keturios lituanistinės mokyklos: po vieną Romoje, Turine ir Sardinijoje. Visuose pasaulio žemynuose veikia apie 180 lituanistinių mokyklų, kuriose lietuvių kalbos mokosi, su istorija, papročiais susipažįsta daugiau nei 7000 mokinių.

102
Temos:
Švietimas Lietuvoje (152)
Dar šia tema
ŠMM: rinkliavos vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams vykti neturi
Latvijoje uždaryta 20 mokyklų
Rugsėjo 1-ąją Lenkijos lietuviškose mokyklose švęs 500 moksleivių
Punsko lietuvių mokykla atšventė 100-metį
Degalinė, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kaip kinta kuro kainos Baltijos šalyse

(atnaujinta 12:39 2020.07.12)
Praėjusią savaitę benzino kainos pakilo visose Baltijos šalyse, brangiausias benzinas vis dar yra Taline

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Brangiausias benzinas buvo Taline, pigiausias — Vilniuje. Dyzelinas buvo brangiausias Rygoje, pigiausias — Taline, apie tai pranešė Sputnik Latvija.

Degalinė
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Vilniuje 95 markės benzinas pabrango 0,9% iki 1,113 euro už litrą, o dyzelino kaina išliko ta pati — 1,003 euro už litrą.

Rygoje "Circle K" degalinėse 95 markės benzinas pabrango 2,2% iki 1,139 euro už litrą, dyzelinas — 2,4% iki 1,049 euro už litrą.

Taline, "Circle K" degalinėse, 95 markės benzinas tapo brangesnis 2,5% ir kainavo 1,229 eurus už litrą, o dyzelinas vis dar kainavo 0,999 euro už litrą.

Automobilių dujų kainos šią savaitę išliko stabilios. Rygoje jos kainavo 0,545 euro už litrą, Vilniuje — 0,539 euro, o Taline sumažėjo 0,03% iki 0,585 euro už litrą.

Tegai:
dujos, dyzelinas, benzinas, Baltijos šalys
Italija

Italai įvardijo, kurių šalių šią vasarą nenori priimti turistų

(atnaujinta 11:59 2020.07.12)
Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių

VILNIUS, liepos 12 — Sputnik. Du trečdaliai Italijos gyventojų nenori, kad Amerikos turistai šią vasarą atvyktų į jų šalį, praneša "TheLocal.it", remdamasi tyrimų bendrovės "YouGov" atlikta apklausa.

Daugiau nei 61 procentas respondentų teigė nesutiksiantys, jog į Italiją atvyktų turistai iš JAV. 57 procentai respondentų pasisakė prieš keliautojus iš Kinijos, 44 procentai prieš britus.

Anot leidinio, panašios tendencijos buvo stebimos Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje ir Suomijoje, kur ekspertai apklausė tūkstančius žmonių.

Apskritai kiekvienoje šalyje 61–79 procentai respondentų šią vasarą pasisakė prieš JAV turistus. Nenorėtų priimti turistų iš Kinijos 57–77 procentai respondentų.

Tiesa, tik 17 procentų apklaustųjų amerikiečų teigė, kad yra pasirengę apsvarstyti galimybę šią vasarą praleisti atostogas Italijoje, maždaug toks pats procentas teigė, kad vyks į Prancūziją, Ispaniją ar Vokietiją.

Tačiau Švedija ir JK surinko 20 procentų balsų.

Italijoje tik 9 procentai respondentų teigė svarstantys apie atostogas JAV, 6 procentai galvoja apie Kiniją.

Italams patraukliausios šalys buvo Ispanija (23 proc.), Suomija (22 proc.) ir Norvegija (20 proc.).

Tačiau dauguma gyventojų šiais metais niekur nevyks. Remiantis neseniai atliktu Italijos viešosios nuomonės tyrimų instituto tyrimu, daugiau nei 90 procentų respondentų teigė, kad liks savo šalyje.

Tegai:
Suomija, Norvegija, Danija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, koronavirusas, turistai, Italija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Mokslininkai ragina PSO pripažinti koronaviruso plitimą ore
Mokslininkai atrado neįprastą būdą diagnozuoti koronavirusą