Dalia Grybauskaitė Suomijoje. Nuotrauka iš įvykio vietos

Grybauskaitė palaiko aktyvų NATO bendradarbiavimą su Suomija ir Švedija

97
(atnaujinta 20:59 2016.10.18)
Oficialaus vizito į Suomiją metu Dalia Grybauskaitė susitiko su šalies prezidentu Sauli Niinistö. Susitikime prezidentai aptarė dvišalį bendradarbiavimą. Vėliau žurnalistams prezidentė patvirtino, jog šiuo metu aktyvus NATO bendradarbiavimas su Suomija ir Švedija yra būtinas.

VILNIUS, spal 18 — Sputnik. Oficialaus vizito į Suomiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö, su kuriuo aptarė regionui kylančias grėsmes, bendradarbiavimą gynybos srityje, migracijos krizę, kitus aktualius dvišalius ir ES klausimus, pranešė prezidentūros kanceliarija.

Anot Grybauskaitės, įtempta geopolitinė realybė ir nauji iššūkiai regiono saugumui įpareigoja Lietuvą ir Suomiją stiprinti bendradarbiavimą visose srityse.

"Suomija susiduria su tokiomis pat grėsmėmis kaip Lietuva. Mūsų šalių pasienyje demonstruojama agresyvi karinė jėga. Pažeidinėjama oro erdvė. Baltijos jūroje vyksta pavojingi Rusijos karinių laivų manevrai. Todėl aktyvus NATO ir neutralių valstybių — Suomijos ir Švedijos — bendradarbiavimas šiandien yra būtinas", — sakė prezidentė.

Lietuva su Suomija jau dabar keičiasi oro ir jūrų stebėjimų duomenimis. Suomija taip pat dalyvauja NATO oro, sausumos ir jūrų pratybose. Abi valstybės stiprina ir modernizuoja savo gynybinius pajėgumus. Lietuva sugrąžino šauktinių tarnybą. Suomija yra išlaikiusi mišrią kariuomenę, sudarytą iš profesionalių karių ir šauktinių.

Kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko 25 tūkstančius šauktinių. Suomija gynybai skiria 1,37%  BVP, Lietuva šiemet skyrė beveik 1,5% BVP.

Valstybių vadovai aptarė priemones migracijos krizei įveikti ir ES išorinių sienų stiprinimą. Europos šalys susiduria su pabėgėlių srautais ir iš Pietų, ir iš Šiaurės. Neatmetama, kad naujas migracijos kelias į ES gali atsiverti per sieną su Rusija. Tokia situacija jau buvo susiklosčiusi Suomijoje, kai prie jos sienų iš Rusijos sistemingai buvo gabenami pabėgėliai iš Sirijos.

Branduolinės saugos klausimas

Susitikime kalbėta ir apie branduolinės saugos užtikrinimą regione. Prezidentės teigimu, nesaugios atominės elektrinės — grėsmė viso regiono žmonėms. Jokios sienos negali sustabdyti radiacijos ar užteršto radioaktyvaus vandens plitimo.

Todėl tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, kad visi branduoliniai projektai nuo pat pradžių būtų įgyvendinami griežtai laikantis tarptautinių saugumo standartų.

Visas naujienas apie Astravo AE galima rasti čia>>

Šiuo metu "Rosatom" stato Astravo AE Baltarusijoje, kuri neatitinka tarptautinių saugumo reikalavimų. Būtinybę stiprinti šios jėgainės saugumą pabrėžė ir TATENOS ekspertų misija. "Rosatom" taip pat ketina statyti atominę elektrinę ir Suomijoje.

Abipusiai ekonomikos ryšiai

Prezidentai kalbėjo ir ekonominių ryšių stiprinimą. Suomija yra devinta pagal dydį užsienio investuotoja mūsų šalyje. Lietuvoje veikia 15 investicinių Suomijos projektų, kurie generuoja daugiau nei pusę milijardo eurų investicijų. Pagrindinės Lietuvoje veikiančios suomių kompanijos yra elektronikos prietaisų gamintoja "Kitron", apšiltinimo medžiagų įmonė "Paroc", maisto pramonės įmonė "Fazer", metalo gaminių įmonė "Rukki", kogeneracinė jėgainė "Fortum". Pasaulyje nerūdijančiojo plieno sektoriuje lyderiaujanti suomių bendrovė "Outukampu" Vilniuje ketina steigti daugiafunkcį centrą.

Vizito metu šalies vadovė taip pat susitiko su Suomijos Ministru Pirmininku Juha Sipilä ir Parlamento Pirmininke Maria Lohela.

97
Dar šia tema
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid atvyks į Lietuvą
Baltų vienybės diena šiemet bus švenčiama Liepojoje
Susitiko su Lenkijos vadovu: bendri iššūkiai reikalauja bendrų pastangų