Berlyne sunkvežimis įsirėžė į žmonių minią. Nuotrauka iš įvykio vietos

Tragedija Berlyne: sunkvežimis įsirėžė į Kalėdų mugę

138
(atnaujinta 17:38 2016.12.21)
Berlyne pirmadienį vakare sunkvežimis prataranavo Kalėdų mugę, žuvo mažiausiai 12 žmonių. Policija rekomenduoja Berlyno gyventojams ir miesto svečiams neišeiti iš namų.

VILNIUS, gruod 20 — Sputnik. Vokietijos sostinės Berlyno centre pirmadienio vakarą per įtariamą teroro išpuolį sunkvežimiui įsirėžus į Kalėdų mugę, žuvo mažiausiai 12 žmonių, apie pusšimtis buvo sužeisti.

Berlyno policija kol kas nepatvirtino informacijos, kad buvo įvykdytas teroro išpuolis. Policijos pareigūnai pabrėžia, kad vairuotojo motyvai kol kas lieka neaiškūs.

"Kol kas nenoriu vartoti žodžio "ataka", tačiau esama daug požymių, liudijančių, jog tai buvo būtent tai", — praneša BNS su nuoroda į  vidaus reikalų ministrą Thomas de Maiziere (Tomasą de Mezjerą).

Sputnik Deutschland duomenimis, tarp žuvusiųjų buvo vairuotojo partneris. Nusikaltėlis sulaikytas, šiuo metu nustatoma jo asmenybė, pilietybė neįvardijama.

Teisėsaugos pareigūnai ragina miesto gyventojus neišeiti iš namų. Berlyno burmistras pareiškė, kad padėtis stabili ir kontroliuojama.

Daug greitosios pagalbos automobilių ir smarkiai ginkluota policija atskubėjo į įvykio vietą, kai didžiulis sunkvežimis užlėkė ant šaligatvio aikštėje šalia Kaizerio Vilhelmo Atminimo bažnyčios. 

Laikraštis "Polska Wyborcza" rašo, kad sunkvežimis priklauso Lenkijos logistikos įmonei, tačiau kompanijos vadovas pareiškė, kad vairuotojas jau 16 valandų apie save niekuo nepranešė.

"Nuo pirmadienio popietės neturime iš jo jokių žinių. Nežinome, kas jam nutiko. Jis yra mano pusbrolis, pažįstu jį nuo vaikystės. Galiu už jį garantuoti", — naujienų agerntūrai AFP sakė Ariel Zurawski (Arielis Žuravskis).

Vėliau Vokietijos policija patvirtino, kad sunkvežimis turėjo Lenkijos valstybinius numerius. Saugumo šaltiniai naujienų agentūrai DPA sakė, kad Lenkijoje registruotą sunkvežimį vairavo prieglobsčio prašytojas iš Afganistano ar Pakistano, į Vokietiją atvykęs vasario mėnesį.

"Mūsų tardytojai laikosi nuomonės, kad sunkvežimis buvo tyčiai nukreiptas į žmonių minią", — praneša Berlyno policija.

Paskutiniais duomenimis, žuvo 12 žmonių, sužeisti 48, tarp kurių yra užsienio piliečių. Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kol kas neturi duomenų apie mūsų šalies piliečius.

Užuojautos ir pasmerkimas

Kanclerės Angelos Merkel atstovas spaudai Steffenas Seibertas (Štefenas Zeibertas) socialiniame tinkle Twitter parašė: "Gedime žuvusiųjų ir viliamės, kad pavyks išgelbėti daugybę sužeistų žmonių".

"Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir Lietuvos žmonių vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentui Joachimui Gauckui dėl prieš nekaltus žmones nukreipto brutalaus išpuolio Berlyne", rašo prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentės teigimu, šis šventes visiems Vokietijos žmonėms užtemdęs aktas negali būti niekaip pateisintas. Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva griežtai smerkia šį teroro išpuolį ir reiškia solidarumą su Vokietijos tauta.

Prezidentė palinkėjo didžiausios stiprybės aukų šeimoms ir artimiesiems, susitelkimo ir vienybės Berlyno ir visos Vokietijos žmonėms.

Saulius Skvernelis pavadino tragiškus prmadienio  įvykius Ankaroje ir Berlyne "apgailėtinos neapykantos ir silpnumo apraiškomis".

Jungtinės Valstijos pirmadienio incidentą Berlyne pavadino numanoma "teroristine ataka" ir pažadėjo savo paramą.

Išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) dėl "krikščionių skerdynių" Vokietijos sostinėje apkaltino "islamistų teroristus".

Siaubingi vaizdai po šio išpuolio priminė liepos 14 dieną Prancūzijos pietiniame Nicos kurorte per Bastilijos paėmimo dienos šventę įvykdytą teroro išpuolį, kai džihadisto vairuojamas sunkvežimis įsirėžė į minią ir užmušė 86 žmones.

138
Tegai:
teroras, išpuolis, Vokietija, Berlynas
Temos:
Teroro išpuoliai Europoje (44)
Dar šia tema
Prancūzijoje pagerbtos Nicoje įvykdyto išpuolio aukos
"Islamo valstybė" prisiėmė atsakomybę už išpuolį Nicoje
Lietuva išreiškia užuojautą Prancūzijai dėl išpuolio Nicoje
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja paragino JAV senatą priimti įstatymą dėl sankcijų Minskui

(atnaujinta 17:11 2020.12.05)
Tichanovskaja padėkojo už dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja paragino JAV senatą skubiai patvirtinti įstatymo projektą, kuriuo būtų išplėsti JAV prezidento įgaliojimai įvesti sankcijas Baltarusijai.

"Mums reikia daugiau pagalbos iš JAV net ir šiuo sunkiu pereinamuoju laikotarpiu. Aš raginu JAV Kongresą nedelsiant priimti įstatymo projektą dėl "Baltarusijos demokratijos, žmogaus teisių ir suvereniteto" (Belarus Democracy, Human Rights, and Sovereignty Act)", —  Tikhanovskaja parašė straipsnyje, paskelbtame "The Washington Post".

Tichanovskaja padėkojo ES ir JAV už "aktyvią moralinę ir techninę paramą" ir "dabartinės JAV administracijos, kuri neseniai išplėtė sankcijas Baltarusijos valstybės pareigūnams, pastangas".

Lapkričio mėnesį JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui, įgalinančiam JAV prezidentą apriboti Baltarusijos rinkimų komiteto narių ir pareigūnų, laikomų Amerikoje atsakingais už spaudimą žiniasklaidai, atvykimą. Kaip rašoma Kongreso svetainėje, įstatymo projektas taip pat išplečia pagalbos Baltarusijai galimybes ir apima pagalbą "kovojant su interneto cenzūra", paramą moterims ir politiniams pabėgėliams.

Jei jis bus patvirtintas, JAV prezidentas galės užblokuoti bet kurios užsienio valstybės piliečio, kuris yra Baltarusijos VRK narys, vyriausybės pareigūno, atsakingo už veiksmus prieš nepriklausomą žiniasklaidą, Sąjunginės valstybės pareigūno ar Rusijos fizinio asmens, aktyviai dalyvavusio veiksmuose prieš žiniasklaidą ar pažeidimus, vizą. žmogaus teisių, susijusių su padėtimi respublikoje.

Anksčiau Baltarusijos opozicijos atstovai, kurie nesutiko su prezidento rinkimų rezultatais, paskelbė apie valdžios tranzito koordinavimo tarybos sukūrimą. Opozicija mano, kad buvusi kandidatė Svetlana Tikhanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia. Baltarusijos generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų perimti valdžią.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose, oficialiais valstybės CRK duomenimis, šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1% balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Sklaidydami veiksmus prieš protestuotojus, kurie nesutiko su balsavimo rezultatais, saugumo pajėgos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Protesto akcijos tebevyksta, didžiausios — sekmadieniais.

Tegai:
Svetlana Tichanovskaja, JAV, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Norėčiau nuvykti": Tichanovskaja paskelbė norinti aplankyti Rusiją
Lavrovas pakomentavo grasinimus Baltarusiją atjungti nuo SWIFT
Lukašenka pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą šalia KSSO sienų
Lukašenka: NATO kuria grupuotę "vakarų Baltarusijos žemėms užgrobti" 
Tichanovskaja teigė esanti pasirengusi pereinamuoju laikotarpiu vadovauti Baltarusijai
Laboratorija

Mokslininkai įrodė, kad streso hormonas aktyvina vėžines ląsteles

(atnaujinta 16:49 2020.12.05)
Autoriai teigia, kad patvirtintų vaistų, vadinamų beta blokatoriais, nukreiptų į streso hormonus, naudojimas padės išvengti navikų pasikartojimo

VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Mokslininkai nustatė, kad stresinėse situacijose išsiskyręs hormonas norepinefrinas vėl suaktyvina vėžines ląsteles, o tai gali sukelti pavojingą vėžio recidyvą. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Science Translational Medicine".

Karantinas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Piktybinių navikų pasikartojimas yra viena iš pagrindinių vėžiu sergančių pacientų mirties priežasčių.

Jis dažnai pasirodo, kai neveikiančios naviko ląstelės, išplitusios ankstyvosiose vėžio stadijose, bet vėliau nuslopintos, vėl tampa aktyvios.

Iki šiol mokslininkai nežinojo, kas gali sukelti vėžio ląstelių vėl pabudimą. Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos ir Rusijos mokslininkai, vadovaujami Michelos Perego iš Wistaro instituto Filadelfijoje, teigė, kad imuninės ląstelės, vadinamos neutrofilais, ir tam tikri hormonai, tokie kaip norepinefrinas ir kortizolis, gali prisidėti prie naviko atsinaujinimo praėjus daugeliui metų po vėžio. pasveiko chemoterapija ir chirurgija.

Laboratoriniai eksperimentai patvirtino, kad noradrenalinas pelėms vėl aktyvina miegančias plaučių ir kiaušidžių vėžio ląsteles.

Norepinefrino kiekis kraujyje smarkiai padidėja esant stresinėms sąlygoms, šokui, traumoms, nerimui, baimei, nervinei įtampai. Net staigiai pakilus nuo kėdės, per minutę hormonų kiekis žmogaus kraujo plazmoje padidėja kelis kartus.

Imobilizacijos stresas taip pat padidina norepinefrino kiekį pelėse, dėl kurio neutrofilai išskiria uždegiminius baltymus S100A8 / A9 ir mieloperoksidazę, nustatė mokslininkai.

Tai veda prie oksiduotų lipidų kaupimosi. Išsiskyrę iš neutrofilų, lipidai suaktyvina fibroblastų augimo faktorių vėžinėse ląstelėse, todėl naviko ląstelės atsiranda iš ramybės ir formuoja naujas formacijas.

Mokslininkai taip pat ištyrė 80 savanorių, kurių plaučių navikai buvo chirurgiškai pašalinti, serumo mėginius.

Jie pamatė, kad pacientams, kurių S100A8/A9 koncentracija yra didesnė, vėžys vėl gali pasireikšti per 33 mėnesius po operacijos. Be to, kuo didesnis pacientų kraujyje esantis S100A8 / A9 lygis, tuo greičiau įvyko recidyvas.

Autoriai teigia, kad patvirtintų vaistų, vadinamų beta blokatoriais, nukreiptų į streso hormonus, naudojimas padės išvengti navikų pasikartojimo. Pavyzdžiui, pelėms, kurios gavo eksperimentinį beta adrenoblokatorių, vėžinės ląstelės liko neaktyvios.

Tegai:
vėžys, mokslininkai
Dar šia tema
Sudarytas maisto produktų, kurie paspartina atsigavimą po COVID-19, sąrašą
Rasta koronavirusą blokuojanti priemonė