Seimo narys Andrius Kubilius. Archyvinė nuotrauka

Andrius Kubilius kritikuoja naują valdžią

153
(atnaujinta 12:50 2016.12.20)
Tėvynės Sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Kubilius užsipuolė naują Vyriausybę. Anot politiko, dabartinė valdžia iškėlė daug įdomių iniciatyvų, kurių vėliau pati ir atsisakė.

VILNIUS, gruod 20 — Sputnik. Tėvynės Sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Kubilius Facebook paskyroje pasidalino savo požiūriu į naujos valdžios veiksmus. Politikas kelia klausimą, kaip gyvensime toliau, jeigu valdžia atsisako savo pažadų.

Kubilius teigia, kad vienintelis prasmingas valdžios veiksmas nuo lapkričio mėnesį įvykusių rinkimų yra pažadų atsisakymas.

"Deja, bet nuo lapkričio vidurio daugiau nieko prasmingo valdžia ir nenuveikė: tik pati siūlė keistus dalykus ir pati jų atsisakė", — rašo Kubilius.

Savo Facebook straipsnyje Kubilius leidžia sau pakomentuoti tas valdžios iniciatyvas, kurios buvo oficialiai Seime svarstomos.

Kubiliaus kritikos taikinių tapo embrionų šaldymo klausimas, pensijų didinimo klausimas, gyventojų pajamų mokesčio lengvatos gyvybės draudimo sutartims, lengvatos šidymui, alkoholinių gėrimų akcizų didinimas.

Embrionų šaldymas

"Valdžia žadėjo: perteklinių embrionų neleis šaldyti. Kaip bus: šaldys amžinai", — pirmas Kubiliaus punktas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis šiuo metu siūlo įteisinti embrionų donorystę. Anksčiau "valstiečiai" uždrausti embrionų šaldymą pagalbinio apvaisinimo procedūrose. Tačiau prieš savaitę Karbauskis atsiėmė prieštaringai vertinamą siūlymą uždrausti embrionų šaldymą ir pasiūlė, kad nepanaudoti embrionai būtų saugomi amžinai.

Pensijų didinimas

"Valdžia žadėjo: pensijos nuo sausio pirmos bus indeksuojamos 15 eurų, o nuo metų vidurio papildomai didinamos 40 eurų. Kaip bus: nuo sausio 1 pensijos iš viso padidės 20 eurų", — antras Kubiliaus kritikos taikinys.

Po rinkimų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žadėjo, kad nuo 2017 metų liepos padidins pensijas 40 eurų.

Nuo sausio vidutinė pensija padidės 15 eurų iki 281 euro.  Tačiau tai lemia, kad 4 eurais padidės bazinė pensija ir 31 euru pakils draudžiamosios pajamos. Kadangi "valstiečiai" žadėjo 40 eurų didinimą, pensijos turėtų išaugti 55 eurais. Tačiau šiuo metu valdžia kalba tik apie 20 eurų padidėjimą.

GMP lengvatos

"Valdžia žadėjo: GPM lengvatos naujoms gyvybės draudimo sutartims nuo 2017 sausio 1 nebeliks. Kaip bus: lengvata liks, bet bus įvestos lubos", — trečias punktas.

Iš pradžių buvo siūloma atsisakyti nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos, sudarant naujas gyvybės draudimo sutartis. Tokiu būdu valdžia siekė iš Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo eliminuoti neefektyviai veikiančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Pataisomis buvo siūloma nuo 2017-ųjų pradžios panaikinti GPM lengvatą — galimybę iš pajamų atimti gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartis.

Tačiau vėliau užuot naikinus sistemą, kuria valstybė skatina gyventojus savarankiškai taupyti ateičiai ir juodai dienai, buvo priimtas sprendimas įvesti "lubas", kurių negalės viršyti ir anksčiau sudarytos gyvybės draudimo ir naujos sutartys.

PVM lengvatos šildymui

"Valdžia žadėjo: PVM lengvatos šildymui nuo sausio 1 nebeliks. Kaip bus: PVM lengvata galios ir po sausio 1", — toliau tęsia kritikos sąrašą Kubilius.

Šiuo metu premjeras Saulius Skvernelis nepritaria ketinimui iki 2017-ųjų birželio pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui, kaip buvo žadėta anksčiau.

Skvernelis sako, jog pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui yra neteisinga, nes didelė dalis ja besinaudojančių gyventojų turi galimybes susimokėti pilną šildymo kainą.

Alkoholio akcizų didinimas

Kubilius rašo, kad valdžia žadėjo "per 2017 metus padidinti alaus akcizą 112%, o degtinės — tik 5%".

Dabar Skvernelis sako, kad Vyriausybė 2017 metais stebės, kaip alkoholio akcizų didinimas veikia alkoholio prieinamumą ir šalies ekonomiką. Jeigu poveikis bus neigiamas, Vyriausybė ketina stabdyti arba koreguoti akcizo didinimo planus.

"Kaip bus: artimiausiu metu paaiškės ar degtindariai tikrai sugrįžo į valdžią. Vis dar tikiuosi, kad ir šios "keistos" iniciatyvos bus atsisakyta", — mano Kubilius.

Taigi iš valdžios nuveiktų darbų Kubilius išskiria Darbo kodekso nukelimas ir tautiniai drabužiai vaikams. Tačiau Kubilis norėtų, kad ir šių iniciatyvų būtų atsisakyta.

Iš valdžios nuveiktų darbų belieka — tik Darbo Kodekso nukėlimas iki kitų metų liepos 1 d. ir tautiniai drabužiai vaikams 2018 metais. Abiejų iniciatyvų taip pat būtų geriau atsisakyti.

Baigiant savo valdžios sprendimų apmąstymus, Kubilius duoda pasiūlymą.

"Pasiūlymas valdžiai: prieš ką nors siūlant Seime svarstyti, reikia tris kartus įkvėpti ir užsimerkus suskaičiuoti iki 10. Jeigu po to dar vis norisi siūlyti, apie tai oficialiai praneškite tik kitą dieną", — rašo politikas.

Anot Kubiliaus valdžia turėtų prisiminti, kad, esant valdžioje, valstybę reikia valdyti, "o ne išbandyti vis naujomis "keistomis" iniciatyvomis".

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, 2016 metų spalį įvykusiuose parlamento rinkimuose gavo rinkėjų balsų daugumą. "Valstiečiai" sudarė valdančiąją koaliciją su socialdemokratais Naujojo šaukimo Seime, kuris dirbs iki 2020 metų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi 56 vietas. Nauja parlamento rudens sesija prasidėjo lapkričio 14 dieną.

153
Tegai:
Facebook, Seimas, Andrius Kubilius, Lietuva
Dar šia tema
Kubilius apie Brexit: kodėl, kas toliau ir ką daryti
Politinė korupcija: Kubilius prašo žmonių patarimo
Barnis geležinkeliuose: "visada dėl visko kaltas Kubilius"
Danske Bank

Estija kreipėsi į JAV teisininkus pagalbos pinigų plovimo byloje

(atnaujinta 19:06 2020.07.03)
Kalbama apie skandalą, susijusį su "Danske Bank" ir "Swedbank" filialų veikla. Talinas pareiškė apie siekį išspręsti bylą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Estija pasirašė teisinės pagalbos susitarimą su Amerikos advokatų kontora "Freeh Sporkin & Sullivan LLP", kuri Estijos vyriausybę konsultuos atliekant tyrimą, kurį vykdo JAV valdžios institucijos, dėl Danijos "Danske Bank" ir Švedijos "Swedbank" galimo pinigų plovimo, penktadienį pranešė Estijos finansų ministerijos spaudos tarnyba.

"Pastaraisiais metais Estijos reputacija smarkiai nukentėjo dėl kelių tarptautinio masto pinigų plovimo atvejų. Kaip žinome, skirtingose ​​šalyse buvo pradėti tyrimai dėl Estijoje dirbančių bankų kovos su pinigų plovimu reikalavimų pažeidimų. Estijai labai svarbu, kad šie sunkūs atvejai būtų išsamiai ištirti, kad kuo geriau išsiaiškintume, kas iš tikrųjų įvyko praeityje", — spaudos tarnyba cituoja finansų ministro Marto Helmės žodžius.

Finansų ministerijos vadovas pažymėjo valstybės bendradarbiavimo su Amerikos tardymo institucijomis svarbą.

"Jei atlikus tyrimus bankams bus paskirtos baudos, valstybė dalyvaus paskirstant baudas. Šiame procese mes esame nukentėjusioji šalis. Todėl labai svarbu, kad JAV turėtume labai stiprų ir patyrusį partnerį", — RIA Novosti cituoja Helmės pareiškimą.

2018 metais Danijos "Danske Bank" Estijos filialas atsidūrė skandalo dėl įtarimų pinigų plovimu centre. Šie įtarimai tiriami Estijoje, Danijoje, Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir JAV. Kaltinamojo nuosprendžio paskelbimo atveju, pažeidėjui gresia iki šešių milijardų eurų bauda.

Remiantis paties banko atliktu tyrimu, per 2007–2015 metų laikotarpį per šio banko Estijos skyrių buvo pervesta iki 234 milijardų įtartinos kilmės JAV dolerių, kurių didžiąją dalį neteisėtai gaudavo klientai iš Rusijos, taip pat Didžiosios Britanijos, Ukrainos, Azerbaidžano ir kitų šalių.

Be "Danske Bank", su pinigų plovimu per Estijos skyrių gali būti susijęs ir švedų "Swedbank". Jo veikla taip pat tiriama JAV. Kaip anksčiau pranešė Švedijos televizijos kanalas "SVT", per sąskaitas šiame banke, kurios buvo atidarytos 2007–2015 metais, galėjo būti perversta mažiausiai 3,8 milijardo eurų įtartinų pinigų.

Tegai:
pinigų plovimas, Estija, Danske Bank
Rusijos Federacijos tyrimų komiteto pirmininkas Aleksandras Bastrykinas, archyvinė nuotrauka

Aleksandras Bastrykinas: Vakaruose bandoma naujo įvertinti Niurnbergo tribunolą

(atnaujinta 16:56 2020.07.03)
Rusijos Federacijos tyrimų komitetas tiria baudžiamąsias bylas dėl civilių žudynių Didžiojo Tėvynės karo metu

Komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas interviu RIA Novosti papasakojo, kas ir kaip vykdė šiuos nusikaltimus, pagal kokius įstatymus atsakys kaltininkai, kaip renkama įrodymų bazė apie šio amžiaus nusikaltimus, darbą su archyvais ir gyvais liudytojais ir kodėl svarbu kovoti su nacizmo šlovinimu.

— Tyrimų komitetas ir toliau skelbia informaciją apie daugelio baudžiamųjų bylų, susijusių su civilių žudynėmis Didžiojo Tėvynės karo metu, tyrimą. Apie kokius įvykius kalbama? Ar tai visiškai nauji faktai?

— Šiuo atveju kalbame apie anksčiau neištirtus faktus arba apie nusikaltimus, už kuriuos atsakingi asmenys nebuvo patraukti atsakomybėn. Apie juos sužinome ištyrę paieškos komandų veiklos rezultatus, išanalizavę išslaptintus archyvinius dokumentus.

Tai tragiški įvykiai Novgorodo srityje, Krasnodaro srityje, Rostovo srityje, susiję su civilių žudynėmis, kurias vykdė vokiečių okupantai. Remiantis turimais archyviniais duomenimis, okupacijos metais RTFSR buvo sąmoningai sunaikinta daugiau nei du milijonai civilių asmenų.

Praėjusiais metais Tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą dėl daugiau nei 30 tūkstančių sovietų piliečių sunaikinimo. Ne visos šių nusikaltimų detalės ir juose dalyvavę asmenys buvo žinomi, todėl dabar mūsų užduotis, stabiliai laikantis bausmės už nusikaltimus žmoniškumui neišvengiamumo principo, patvirtinto Niurnbergo tarptautinio karo tribunolo chartijoje <…>, ištirti visas aplinkybes ir padaryti išvadas.

— Kas ir kaip padarė šiuos nusikaltimus?

— Masines civilių žudynes įvykdė nacistinės Vokietijos SS, saugumo policijos ir SD nusikalstamų organizacijų nariai. Pavyzdžiui, Novgorodo regione, kur buvo rasta daugiau nei 500 žmonių palaikų, veikė Saugumo policija ir SD, kurie šaudė ir žalojo civilius žmones, moteris, vaikus ir karo belaisvius.

Rostovo srityje SS daliniai per vieną baudžiamąją operaciją sunaikino mažiausiai 27 tūkstančių žmonių Zmijevskaja Balka kaimo rajone. Tarp žuvusiųjų — partinis personalas ir žydų tautybės žmonės.

Masiniai sovietų piliečių areštai buvo vykdomi Šachty mieste, kur dauguma tarp nacių suimtųjų buvo kalnakasiai ir jų šeimos nariai. Žmonės buvo išvežti į Krasino šachtų zoną, sušaudyti, o kūnai įmesti į šachtas. Ten žuvo mažiausiai 3500 civilių. Nepasigailėjo net vaikų — yra informacijos, kad Rostovo srities Morozovskio rajono Gruzinovskio kaimo taryboje okupantai nužudė 72 pionierius kartu su 400 civiliais, o Krasnodaro krašte — 214 vaikų iš Jeisko našlaičių namų, kurie sirgo nepagydomomis ligomis.

— Koks viso šio darbo tikslas?

— Turime keletą užduočių. Ne visus nusikaltėlius nuteisė Niurnbergo tarptautinis karo tribunolas ir kiti pokario teismo procesai; daugeliui nacių, kaltų dėl žiaurių nusikaltimų, deja, pavyko išvengti teisingumo ir bausmių. Todėl būtina tęsti visų atsakingų asmenų identifikavimą, įgyvendinant, kaip jau pažymėta, bausmės neišvengiamumo principą. Nepriklausomai nuo to, ar jie gyvi, ar ne, mes turime įvardyti šiuos asmenis ir parodyti, ką jie padarė.

Tuo pačiu metu mes matome daugybę bandymų istoriją pristatyti visiškai kitaip, kai, pavyzdžiui, Vakarų valdininkai, apibendrindami Antrojo pasaulinio karo rezultatus, kalba tik apie JAV ir Didžiosios Britanijos indėlį, sąmoningai ignoruodami svarbų TSRS vaidmenį pergalėje prieš fašizmą, bando peržiūrėti Niurnbergo tribunolo rezultatus. Matome bandymus, ypač Baltijos šalyse ir Ukrainoje, neatsižvelgiant į tiesą herojais pristatyti tuos, kurie įvykdė žiaurius nusikaltimus prieš civilius gyventojus. Todėl kova su nacizmo šlovinimu taip pat yra vienas iš mūsų darbo tikslų, kurio rezultatai turėtų būti puikus palikimas ateities kartoms.

— O koks darbas buvo atliktas anksčiau?

— Niekada nenutrūko asmenų, susijusių su civilių žudynėmis per Didįjį Tėvynės karą, nustatymo ir paieškos darbai. Nuo pokario nuteisti keli tūkstančiai žmonių, paskutiniai procesai vyko devintajame dešimtmetyje.

Ir dabar, kai archyvai yra išslaptinti, mes sužinome naujus nusikaltimų faktus ir asmenų, kurie slapstėsi nuo tyrimo ir teismo, pavardes. Mūsų tyrimas neabejotinai padės atkurti kai kurių nacizmo žiaurumų fragmentus, atskleisti naujus, anksčiau nežinomus masinių žudynių, juose dalyvavusių asmenų faktus, parodyti sistemingą okupuotų teritorijų nekaltų gyventojų naikinimą ir visą monstrišką nacionalsocializmo ideologijos esmę.

— Kokių įstatymų šie asmenys turėtų laikytis?

— Rusijos tyrimas grindžiamas valstybės įstatymų ir tarptautinės teisės normomis. Kalbant apie valstybės įstatymus, verta paminėti, kad baudžiamoji atsakomybė už nacių okupantų ir jų bendrininkų nusikaltimus buvo nustatyta 1943 metų TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo dekretu <…>.

Dekretas nusikaltimų organizatoriams ir vykdytojams numatė mirties bausmės — pakorimą. <…> Savo ruožtu Rusija, kaip TSRS įpėdinė, įsipareigojo vykdyti nacių nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą.

— Kokie yra pagrindiniai tokių nusikaltimų padarymo įrodymai?

— Svarbus įrodymų šaltinis yra archyvinių baudžiamųjų bylų ir tyrimų medžiaga, fašistinių įsibrovėlių ir jų bendrininkų, Tėvynės išdavikų, teismo nuosprendžiai.

Savo liudijimuose nuteistieji įvardija bendrininkus, apibūdina jų vaidmenis ir veiksmus vykdant bausmes. Bylose buvo apklausta daugybė liudytojų, kurių parodymus teismai įvertino pagal galiojančius teisės aktus. Studijuojant šiuos dokumentus galima nustatyti asmenis, kurie išvengė baudžiamosios atsakomybės.

Be to, didelę reikšmę turi išslaptinta archyvinė medžiaga ir Nepaprastosios valstybinės komisijos dokumentai, atspindintys okupacijos padarinius ir tiesioginių liudytojų paaiškinimus. Daug įrodymų gali suteikti mirusiųjų smurtine mirtimi palaikai, jų asmeniniai daiktai ir dokumentai, rasti masiniuose Didžiojo Tėvynės karo kapuose.

Reikėtų pažymėti, kad darbas taip pat atliekamas su įslaptintais archyvais, kurie neprieinami plačiam tyrėjų ratui ir mokslo bendruomenės atstovams. Tuo pačiu metu sąraše esančios archyvinės medžiagos, baudžiamųjų ir kratų bylų paiešką palengvina šiuolaikinės Vidaus reikalų ministerijos įstaigų ir kitų departamentų informacinių bankų galimybės. Kaip matote, yra daugybė būdų, kaip nustatyti naujas aplinkybes ir asmenis.

Jei kalbėsime apie liudytojų ir aukų liudijimus, tai yra informacija, kad kai kuriuose regionuose gyvena daugybė buvusių koncentracijos stovyklų kalinių, kurie yra tiesioginiai nacių žiaurumų liudininkai. Dabar mes kruopščiai nustatome asmenis tolimesniam darbui.

— Kaip nustatyti palaikų kilmės laiką?

— Visų pirma, tai teismo medicinos ekspertizių atlikimas, kurių metu ekspertai išsprendžia mirties pradžios išrašymo klausimą, prie šios krypties prisideda ir archyvinių dokumentų informacija apie palaidojimų aptikimo vietas. Kartu gali padėti laidojimo vietose rasti daiktai, pavyzdžiui, diržų sagtys, gertuvės, tūtelės, šoviniai, kurie gali būti susiję su tam tikrais jų naudojimo laikotarpiais.

— Ar dabar įmanoma nustatyti kasinėjimų metu aptiktų palaikų tapatybes ir intravitalinį amžių, ko tam reikia?

— Jei mes kalbame apie mirusiųjų amžių, tai galima nustatyti atliekant ekspertinius tyrimus. Pavyzdžiui, atliekant kriminalinį genocido tyrimą Novgorodo regione, masinėje kapavietėje netoli Žestianaja Gorka kaimo buvo rasti daugiau kaip 500 žmonių palaikai, iš kurių 188 buvo įvairaus amžiaus vaikai, 113 moterų ir 146 vyrai.

Tik šiek tiek daugiau nei 70 palaikų nebuvo nustatyti pagal lytį ir amžių dėl jų suniokojimo priežasčių. Nustatyti tapatybę yra daug sunkiau, tam reikia išanalizuoti archyvinę medžiagą, ieškoti dokumentų ir pavyzdžių lyginamiesiems tyrimams atlikti. Tyrimo metu taip pat renkama genetinė medžiaga, kuri vėliau gali būti naudojama identifikavimui.

— Ar kolegos iš užsienio padeda tirti šiuos nusikaltimus?

— Bendradarbiavimas su užsienio kolegomis organizuojamas pagal esamus teisinės pagalbos mechanizmus. Tokie prašymai buvo išsiųsti Vokietijai, Kanadai ir daugeliui kitų šalių, kai kurie atsakymai į prašymus su dominančiais dokumentais jau įtraukti į tyrimą ir yra tiriami kaip dalis jau pradėtų baudžiamųjų bylų.

— Kaip manote, kiek dar yra tokių nacių žiaurumų faktų, apie kuriuos mes nežinome?

— Remdamiesi medžiagomis, su kuriomis jau dirbome, manome, kad labai daug. Mes tik kelio pradžioje ir išstudijavome tik nedidelę dalį to, kas yra prieinama. Žinoma, tai bus sunkiau nustatyti kiekvienais metais. Vis dar yra daug įslaptintos medžiagos, pagal kurią mes dirbame kartu su kolegomis iš kitų teisėsaugos institucijų. Bet pamažu mes juos tirsime, nustatysime konkrečius asmenis, susijusius su nusikaltimų padarymu, ir paskelbsime jų vardus.

— Beveik kiekvienoje šeimoje yra tokių, kurie vienoje ar kitoje kartoje dalyvavo Didžiajame Tėvynės kare. Kas motyvuoja jaunus žmones, kurie internete skelbia Hitlerio ir kitų nusikaltėlių nuotraukas "Nemirtingojo pulko" kampanijos metu?

— Jų motyvai yra baziniai. Ir kaip dar galima paaiškinti tokius poelgius, kai interneto vartotojai per "Nemirtingojo pulko" akciją įkelia nacių nusikaltėlius kaip sovietų karius? Kažkas tai padarė kaip nevykusį pokštą, kaip jie patys vėliau tai aiškino, kažkas negalėjo paaiškinti savo veiksmų motyvo. Jei suaugęs asmuo tokias nuotraukas sąmoningai talpina plačiai auditorijai, jis turi už tai atsakyti pagal įstatymus. Ir tokie asmenys net neturi drąsos prisipažinti, kad tai padarė. Be to, faktus visiškai patvirtina tyrimo metu surinkti įrodymai.

— Kiek tokių faktų jau nustatyta?

— Šiuo metu yra tiriamos baudžiamosios bylos iškeltos prieš Permės, Samaros, Kazanės, Uljanovsko, Volgogrado, Tulos ir keleto kitų miestų gyventojus.

Anot tyrėjų, kaltinamieji užeidavo į internetinę programą "Nemirtingasis pulkas", kuri buvo sukurta norint paskelbti nuotraukas ir informaciją apie Didžiojo Tėvynės karo dalyvius, kovojusius su nacistine Vokietija. Jie užpildė paraiškas paskelbti nacių nusikaltėlių ar tėvynės išdavikų nuotraukas plačiai auditorijai. <…> Ir mes tęsime kiekvieno fakto nustatymo tyrimą. Jiems turi būti suteiktas baudžiamasis įvertinimas!

— Kai kuriuose regionuose buvo faktų apie paminklų karo didvyriams išniekinimą. Kaip tam priešintis?

— Taip, deja, tokių faktų atsirado ir periodiškai pasitaiko. Šiuo atžvilgiu įstatymų pakeitimai, priimti šių metų balandžio mėnesį, yra labai savalaikiai.

Tai griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už karinių kapų ir paminklų, skirtų Tėvynės gynybai ir Rusijos karinės šlovės dienoms, sunaikinimą ar sugadinimą.

Esu tikras, kad šio įstatymo priėmimas turės didelę prevencinę reikšmę vandalams. Pirmoji byla, iškelta pagal šį straipsnį, yra susijusi su Didžiojo Tėvynės karo garbei pastatyto obelisko išniekinimu Maskvos srityje. Be to, apie tai sužinojome per žiniasklaidą, greitai nustatėme ir sulaikėme įtariamąjį. Tai kaip tik tas atvejis, kai viskas buvo daroma apgalvotai, demonstratyviai, siekiant sugadinti paminklą, parodyti nepagarbą mūsų žmonių istorinei atminčiai, mūsų šalies karinės šlovės simboliams.

Yra ir kitų atvejų, pavyzdžiui, Sankt Peterburge vietos gyventojai gamino maistą prie amžinosios ugnies Kronštate. Manome, kad būtina viešai kalbėti apie tokius faktus, kurie sukelia platų visuomenės pasipiktinimą, ir apie baudžiamosios teisės priemones tokiems asmenims.

Ir svarbu, kad ne tik vandalai, kurie išniekino paminklus, skirtus kovai su fašizmu, ir jau "išsiskyrė" nevertingais veiksmais, padarytų išvadas, bet ir kiti žmonės, kurie, ko gero, gerai nežino mūsų istorijos. Mūsų žmonės sumokėjo per didelę kainą už Tėvynės laisvę.

Tegai:
Niurnbergo procesas, Didysis Tėvynės karas, Rusija
Elektros perdavimo linijos

Lietuvoje paskelbti elektros linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstrukcijos konkursai

(atnaujinta 19:27 2020.07.03)
Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas. Tai reikalinga elektros tinklų sinchronizacijos projektui

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" paskelbė elektros perdavimo linijų su Kaliningradu ir Latvija rekonstravimo konkursus, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Kalbama apie konkursus 330 kilovatų galios elektros perdavimo linijų Klaipėda – Grobinė ir Jurbarkas - Bitėnai projektavimui ir statyboms. Tai būtina norint sinchronizuoti energetikos sistemą su žemyninės Europos tinklais.

Rekonstrukcija atliekama, kad suformuotų naujas dvigrandes 330kV elektros perdavimo linijas Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai. Šios  linijos sustiprins perdavimo tinklą Vakarų Lietuvoje ir užtikrins patikimą jo veiklą, nutiesus jūrinę jungtį su Lenkija "Harmony Link" ir atsijungus nuo Kaliningrado elektros perdavimo sistemos.

Konkursų metu "Litgrid" įsigys techninio projekto parengimą ir rangos paslaugas.

Planuojama, kad tinklo stiprinimas vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu planuojama rekonstruoti 33 km ilgio 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė dalį nuo būsimosios Darbėnų pastotės iki Klaipėdos. Taip pat bus rekonstruojama 44 km Bitėnai–Kruonio HAE linijos atkarpa nuo Bitėnų pastotės iki Jurbarko. Abiejų linijų rekonstrukcijos projektavimo darbus planuojama užbaigti 2022 metų pradžioje, o rangos darbus — atitinkamai įgyvendinti iki 2023 metų pavasario ir vasaros.

Baltijos šalių sinchronizacijos su Europa išlaidos siekia iki 1,65 milijardo eurų. Projektas bus įgyvendintas 2025 metais.

Baltijos šalių pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija 2025 metais nori pasitraukti iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija, Lietuva) ir prisijungti prie žemyninės Europos energetikos sistemos. Jos bus sujungtos per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" jungtį ir jūrų kabelį "Harmony Link".

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas siekiu įgyti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Vis dėlto, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus labai brangus išteklių ir finansų srityje, taip pat ateityje smogs ir per vartotojų kišenę, nes tarifai neišvengiamai didės.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir po to, kai Baltijos šalys pasitrauks iš BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva politinis analitikas Aleksandras Nosovičius pareiškė, kad Baltijos šalys pradeda vis didesnio masto infrastruktūros projektus, kad gautų finansavimą iš Vakarų Europos. Vis dėlto, pasak eksperto, po pandemijos ES neturės pinigų Baltijos šalių užgaidoms.

Tegai:
Litgrid, Latvija, Kaliningradas, Lietuva, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
BRELL liks: Latvija išspręs Baltijos šalių problemas, susitarusi su Baltarusija
Kaliningradas pranešė apie neįvykusi bandomąjį Baltijos šalių atjungimą nuo BRELL
Ekspertas: Baltijos šalys BRELL atžvilgiu panašios į laumžirgį iš Krylovo pasakėčios