Astravo AE. Archyvinė nuotrauka

Lietuvai kelia nerimą dar vienas nutikimas Baltarusijos AE

144
(atnaujinta 14:07 2016.12.28)
Lietuva tebekritikuoja Baltarusiją, kad, statant jėgainę, nesilaikoma saugumo standartų — geležinkelio stotyje įvyko incidentas su dar vienu į Astravo AE gabenamu reaktoriaus korpusu.

VILNIUS, gruod 27 — Sputnik. Baltarusija pranešė apie incidentą su dar vienu į statomą Astravo atominę elektrinę (AE) gabenamu reaktoriaus korpusu, kuris, kaip teigiama, žalos nepatyrė, praneša BNS.

"Gruodžio 26-ąją atliekant manevrus Baltarusijos geležinkelių "Slavnoe" stotyje, į statomą atominę elektrinę gabenamo reaktoriaus korpuso apsauginis metalinis apvalkalas susilietė su kontaktinio tinklo atrama", — teigiama Astravo AE statybos užsakovės "Belaruskaja atomnaja elektrostancija" pranešime.

Jame pažymima, jog po šio incidento pažeidimų reaktoriaus korpuse nenustatyta, traukinių eismas stotyje nesutriko, tačiau šį krovinį atgabenus į Astravo statybos aikštelę bus atlikta jo išsami techninė ekspertizė.

Astravo AE pirmojo reaktoriaus korpusas liepą buvo pažeistas statybų metu — jis krito ant žemės iš kelių metrų aukščio. Tuomet skelbta, kad reaktoriaus korpusas nebuvo pažeistas, tačiau jėgainę statanti Rusijos "Rosatom" sutiko jį pakeisti, bent pusmečiui atidėjus reaktoriaus montavimo pradžią.

Vaičiūnas: Lietuva nenuolaidžiaus dėl Astravo AE

Naujasis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pažymėjo, kad Lietuva neketina keisti pozicijos dėl netoli nuo Vilniaus statomos Astravo AE ir toliau reikalaus, kad jos statyba vyktų skaidriai.

Anot Vaičiūno, Lietuvos pozicija dėl Baltarusijoje statomos jėgainės netaps derybų objektu, su Rusija ir Baltarusija kalbantis dėl atsijungimo nuo BRELL elektros sistemos.

"Kalbant apie Astravą, iš jų veiksmų, kaip neskaidriai vyksta statybos, tai tikrai negali būti derybų objektu ar kažkokių derybinių mainų. Aš tai matau kaip visiškai skirtingus procesus", — Vaičiūnas.

Pasak ministro, Lietuva toliau reikalaus, kad Baltarusija atliktų jėgainės streso testus, bei sieks Europos Komisijos spaudimo. Jo teigimu, šiuo metu Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiai pastaruoju metu šyla, todėl tai galima išnaudoti, siekiant skaidresnių AE statybų.

"Europos Sąjungos ir Baltarusijos santykiuose yra atšilimas ir jį reikia išnaudoti, turi būti aiškus sąlygiškumas, kad dabar yra politinis atšilimas, po to seks kiti žingsniai — kalbama apie konkrečias bendradarbiavimo sritis ir turi būti susiejimas tų sričių su pažanga, statant šią elektrinę, skaidrumo reikalavimų įgyvendinimu. Tai mūsų istorinė galimybė ką nors pakeisti", — sakė energetikos ministras.

Apie Astravo AE 

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2018 metais, o antrasis reaktorius, pagal dabartinius planus, turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone. Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

Visos naujienos apie Astravo AE statybas čia>>

Lietuva kritikuoja Baltarusiją, kad statant jėgainę nesilaikoma saugumo standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta kaip nepagrįstus.

Spalio 2-14 dienomis Baltarusijoje TATENA misija tikrino Astravo AE saugumą.

144
Tegai:
incidentas, Astravo atominė elektrinė (AE), Žygimantas Vaičiūnas
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (324)
Dar šia tema
Lukašenko Lietuvai: kartu pastatykime atominę elektrinę
Minskas suteiks Lietuvai visą informaciją apie TATENA rekomendacijas
Ekspertai: korpuso pakeitimas — Baltarusijos reveransas Lietuvai
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680