Varšuva. Archyvinė nuotrauka

Kultūros ir mokslo rūmai Varšuvoje virto nesantaikos suvenyru

722
(atnaujinta 13:20 2017.01.05)
Sovietų dangoraižis Varšuvoje tapo ginčo objektu: vieni jį laiko Lenkijos priklausomybės nuo Sovietų Sąjungos simboliu, kiti — miesto įžymybe.

VILNIUS, saus 4 — Sputnik. Varšuvos valdžiai ramybės neduoda paties aukščiausio šalies pastato — Kultūros ir mokslo rūmų — likimas: vieni siūlo juos nugriauti ir neleisti didžiulių pinigų jų išlaikymui, kiti kategoriškai prieš Sovietų Sąjungos simbolio griovimą.

2015-aisiais sovietų statiniui Varšuvos centre sukako 60 metų.

RIA Novosti pateiktoje medžiagoje – pastato istorija ir likimas.

Dovana Lenkijos žmonėms

Kultūros ir mokslo rūmų statyba — dovana broliškai Lenkijos tautai — tapo precendentu: visi finansavimo ir projektavimo klausimai nukrito ant Sovietų Sąjungos, kuri nieko nereikalavo mainais, pečių. Istoriniuose dokumentuose apie statybą šiuo metu pabrėžiami du pagrindiniai momentai: ideologinė pastato reikšmė ir daugybė ginčų jį statant.

Remiantis oficialiais duomenimis, pastato statybos idėja priklauso asmeniškai Josifui Stalinui ir buvo paskelbta Viačeslavo Molotovo vizito į Varšuvą metu 1951-aisiais. Vyriausiasis Varšuvos architektas Juzefas Sigalinas buvo informuotas apie šį pasiūlymą iš anksto ir be jokios nuostabos sutiko, pasiūlęs Lenkijos architektams sugalvoti keletą išsidėstymo vietų ir pastato išorės vaizdų. Nežinoję, koks jis turėtų būti, specialistai orientuodamiesi į Maskvos Lomonosovo universiteto pastatą, sukūrė keletą projektų.

Vėliau išsiaiškinta, kad Varšuvoje unikalų pastatą pastatys Levas Rudnevas, Lenkijos architektų projektai, iš esmės, nereikalingi — tik vietos pasirinkimas, o taip pat elektros energijos ir vandens teikimas bei sovietų statybininkų įkurdinimas. TSRS perėmė visas statybinių medžiagų išlaidas, dangoraižio statybose dalyvavo apie penkis tūkstančius sovietinių darbuotojų (ir apie keturis tūkstančius lenkų), statybos vyko naudojant sovietinę įrangą, vadovaujant sovietų inžinieriams.

Būtent vietinių architektų dėka pastatas yra tokio aukščio: projektavimo etape, sovietiniai specialistai siūlė sustoti ties 120 metrų, tačiau Sigalino ir jo kolegų pozicijos dėka pastatas dabar yra 237 metrų aukščio (kartu su smaile), o Kultūros ir mokslo rūmai lieka aukščiausiu statiniu šalyje. Nepaisant to, kad nei Lenkija, nei Sovietų Sąjunga neabejojo būtinybe statyti Rūmus "stalininės gotikos" stiliumi, Sigalinas tikėjosi, kad Varšuvai pavyko pasiekti, kad į projektą būtų įtraukti Lenkijos nacionalinės architektūros elemetai.

Дворец культуры и науки в Варшаве
© Sputnik / А. Новосельский
Varšuvos kultūros ir mokslo rūmai

Pastato projektai dėl abiejų šalių nepasitenkinimo kai kuriais elementais keitėsi žaibo greičiu: juos perbraižydavo praktiškai per keletą dienų. Pagal galutinę versiją, į pastatą buvo įtraukti mokslinių tyrimų, parodų, teatro kompleksai, taip pat jaunimo rūmai. Statyba prasidėjo 1952 metų gegužės antrąją. 1953 metais, po Stalino mirties, buvo nuspręsta įtraukti jo vardą į pastato pavadinimą.

Kultūros ir mokslo rūmai buvo atidaryti 1955 metais ir iš karto tapo būtinu apsilankymo objektu aukšto rango Sovietų Sąjungos pareigūnų vizitų metu. Tarp kitų dalykų, pastate buvo įsikūrusi Lenkijos-Sovietų draugystės centras, Socialinių mokslų institutas, marksizmo-leninizmo klasikų leidybos redakcijos, o taip pat aukščiausia šalyje šalyje apžvalgos aikštelė —30-ame aukšte — kuri jau po metų nuo atidarymo tapo viena iš mėgstamiausių savižudžių vietų, kuria ir išliko iki tvoros įrengimo 1970-ųjų viduryje.

Miesto centras

Būtent stalininis dangoraižis, iš esmės, tapo Varšuvos centru: statybos metu Lenkijos architektai, tik atstatantys karo metu suniokotą miestą, prisipažino, kad faktiškai centro jame nėra, ir neaišku, kokia vieta juo taps.

Turizmo centru yra laikoma Pilies aikštė, aplink kurią koncentruojasi pagrindinės miesto įžymybės — Senamiestis, kur anksčiau buvo išsidėsčiusios pagrindinės Varšuvos vietoje. Tačiau būtent prie Rūmų yra viešuojo transporto stotelės su pavadinamu "Centras", jie dažniausiai tampa pirmąją turistų nuotrauka iš Lenkijos sostinės.

Suvenyrų gamintojai taip pat suteikia dangoraižiui daug dėmesio: turizmo parduotuvės negali išsiversti be magnetų, atvirukų ir "stalinkos" formos figūrėlių, dažnai jos vaizdavimo variantų net daugiau, nei kitų pagrindinių miesto vietų — Senamiesčio, Sigizmundo kolonų, Nacionalinio stadiono ir likusios Barbakanos dalies.

Pastato viduje įvyko daugybė žymių renginių — čia 1967 metais įvyko pirmasis socialistinėje šalyje kultinės grupės "Rolling Stones" koncertas, čia koncertavo Marlene Dietrich, Leonardas Cohenas, Yves Montandas, Rūmuose lankėsi Nikita Chruščiovas, Kim Ir Senas, jais, pagal nuogirdas, žavėjosi Jurijus Gagarinas.

Atsisveikinimas su TSRS

1991 metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, buvo paskelbtas konkursas dėl Rūmų paskirties, tačiau nė vienas iš radikalių pasiūlymų nebuvo įgyvendintas. Pastatas išliko nepakitęs, išskyrus pavadinimą — dingo pasišventimas Stalinui — ir dalis projektavimo elementų.

Paminklas sovietų kariams Lenkijoje. Archyvinė nuotrauka
Фото: commons.wikimedia.org

Šiuo metu pastato šeimininkas yra Varšuvos Rotušė, ir vietoj kadaise ideologinių patalpų dabar yra ofisai, kelionių agentūros, keli teatrai, parduotuvės, restoranai, mokslinių tyrimų institutų atstovybės, universitetai, čia vyksta parodos ir konferencijos, kurį laiką veikė kazino.

Rūmų patalpos didelę paklausą tarp nuomininkų — pastate yra 3288 kambariai, iš kurių keliasdešimt visada yra tušti ir siūlomi nuomotis. Palankias sąlygas sudaro paprastas ir gerai žinomas adresas ir geras susisiekimas, ir pastato naudojimas kaip orientyras — iš daugelio Varšuvos rajonų į centrą galimą patekti traukiant link dangoraižio smailės, kuri matoma ir šviesiu ir tamsiu paros metu.

Dovanos negrąžinamos

Nepaisant pastato populiarumo tarp turistų, nuo TSRS laikų Lenkijoje nuolat diskutuojama apie būtinybę bet kokiu būdu atsikratyti pastato. Tuo tikslu, kaip priimta manyti, šalia jos buvo pastatytas dangoraižių kompleksas, kurie, nors ir neužstoja Rūmų nuo praeivių akių, bet iš dalies nukreipia nuo jų dėmesį.

Už pastato nugriovimą vienu metu aktyviai pasisakė buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis. 2008 metais, jis teigė, kad vietoj Rūmų reikia pasodinti žolę, išsikasti tvenkinį — jo nuomone, jis "Varšuvos gyventojams atneštų daugiau naudos". 2009-aisiais ministras bandė susieti pastato griovimą su Berlyno sienos griūties metinėmis, o 2012-aisiais vėl priminė apie Varšuvos Centrinio parko sukūrimą šioje vietoje, nurodant pastato neekonomiškumą, vartojant per daug elektros energijos, o taip pat brangų kapitalinį remontą.

Города мира. Варшава
© Sputnik / Михаил Воскресенский
Varšuva

Vietos žiniasklaida dėl atkaklumo šiuo klausimu ir prašymų formuluočių pradėjo lyginti Sikorskį su Romos karvedžiu Katonu Vyresnioju, užbaigiančiu visas savo kalbas Senate fraze: "Ir vis dėlto manau, kad Kartagina turi būti sunaikinta", kuri vėliau tapo sparnuota.

Į ministro pasiūlymą, beje, audringai reagavo patys Lenkijos sostinės gyventojai: ant viešojo transporto stotelių ir gyvenamųjų namų atsirado grafičiai, vaizduojantys dangoraižį su užrašu "Dovanos nėra grąžinamos". Skambėjo Lenkijoje ir mažiau radikalūs pasiūlymai Rūmų pertvarkymui — pavyzdžiui, juos norėjo perdažyti, kad jie bent išoriškai neprimintų Maskvos dangoraižių, viršutiniuose aukštuose pastatyti dizaino viešbutį ar apjuosti pastatą gebenėmis. Žiniasklaida greitai organizavo apklausas, ką reikia padaryti su pastatu, kuriuose pirmąją vietą užimdavo variantas: "Nieko. Tai simbolis ir jis turi išlikti nepakitęs".

Дворец культуры и науки
© Sputnik / В. Львов
Kultūros ir mokslo rūmai

Iki šiol reguliariai panašius siūlymus teikia ir teisinės organizacijos, kurios vadina Kultūros ir mokslo rūmus "Lenkijos priklausomybė nuo TSRS simboliu" ir teigia, kad jie buvo pastatyti tam, kad lenkai "niekada pamirštų apie priklausomybę nuo sovietų imperijos".

Tačiau visi tokie pareiškimai susiduria su Lenkijos įstatymais: 2007 metais pastatas buvo įtrauktas į paminklų registrą. Toks sprendimas taip pat neliko nepastebėtas tarp "sovietinės simbolikos " priešininkų: dešimtys žiniasklaidos, kultūros ir mokslo atstovų nusiuntė laišką Lenkijos prezidentui prašydami įsikišti į situaciją ir siūlydami surengti diskusiją dėl pastato ateities parlamente ar net referendume.

Tuo pat metu, daugelis ekspertų, ypač architektūros ir meno istorijos srityje, pritarė šiam sprendimui, pažymėję, kad per pastaruosius metus pastatas jau prarado dalį svarbių atsižvelgiant į vaizdo vientisumą, elementų, o visi Kultūros ir mokslo rūmai yra vienintelis likęs socialistinės architektūros Lenkijos sostinėje pavyzdys.

722
Tegai:
architektūra, Kultūros ir mokslo rūmai, TSRS, Varšuva, Lenkija
Temos:
Tarybiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (37)
Dar šia tema
Žaliojo tilto sovietinės skulptūros: parduoti ar saugoti
Kultūros ministras: Žaliojo tilto skulptūros gali būti panaudotos propagandai
Žaliojo tilto skulptūros pavaizduotos ant Rusijos monetos
Koronaviruso vakcinos testas Burdenkos ligoninėje, Maskvoje

Rusijoje išrašyta pirmoji vakciną nuo COVID-19 išbandžiusių žmonių grupė

(atnaujinta 13:50 2020.07.15)
Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Išrašyta pirmoji savanorių grupė, kuri dalyvavo skiepų nuo naujos koronavirusinės infekcijos tyrime, praneša RIA Novosti.

Kaip sakė Sečenovo universiteto Transliacinės medicinos ir biotechnologijų instituto direktorius Vadimas Tarasovas, tyrime dalyvavo visiškai sveikų žmonių grupė. Anot jo, savanoriai patyrė psichologinį nuovargį dėl kelių mėnesių saviizoliacijos, dviejų savaičių stebėjimo laikotarpio, kai savanoriai buvo vienviečiuose kambariuose. Kai kuriems iš jų reikėjo psichologinės pagalbos, ji buvo suteikta.

"Tačiau, nepaisant to, jūs ir aš šiandien matėme — savanoriai išėjo gyvi, sveiki ir gana linksmos nuotaikos", — pridūrė jis.

Sečenovo universitete birželio 18 dieną prasidėjo klinikiniai vakcinos, sukurtos Gamalėjos nacionaliniame epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centre, bandymai. Jie taip pat vykdomi su Rusijos gynybos ministerijos Burdenkos ligoninės savanoriais.

Rusijoje per dieną buvo užregistruoti 6422 COVID-19 atvejai, mirė 156 žmonės, 10 424 pasveiko. Per visą epidemijos Rusijoje laikotarpį buvo užfiksuoti 746 369 užsikrėtę koronavirusu asmenys, iš jų daugiau kaip 11,7 tūkst. mirė, daugiau kaip 523 tūkst. pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 13,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 573 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, koronavirusas, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje miršta vienas iš keturių vyresnių nei 75 metų amžiaus užsikrėtusių koronavirusu
SAM: Kaune nustatyta 18 COVID-19 užsikrėtusių žmonių, atvykusių iš Uzbekistano
Žmogus oro uoste

Estijos pasienio postuose ketinama įdiegti automatinę veido atpažinimo sistemą

(atnaujinta 13:32 2020.07.15)
Estijos vidaus reikalų ministerija rengia veido atpažinimo sistemos ir automatinių sienų kontrolės vartų tiekimo konkursą

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Veido atpažinimo sistema bus skirta trečiųjų šalių piliečiams atpažinti, pranešė portalas "ERR.ee".

Tokia sistema automatiškai nuskaito žmogaus veidą ir palygina jį su visos Europos duomenų baze. Pasak Estijos vidaus reikalų ministerijos Informacinių technologijų ir pasienio tarnybų plėtros departamento vedėjo Rometo Saaliste, ši sistema padidins pasieniečių darbo efektyvumą.

"Pasieniečiai gaus papildomą įrankį, kuriame automatinė sistema padės atpažinti asmenį. Visos sistemos tikslas — padaryti procesą patikimesnį", — aiškino jis.

Nauji automatiniai sienos kontrolės vartai automatiškai patikrins asmens veidą ir asmens dokumentą. Anot jo, toks sprendimas paspartins ES piliečių sienos kirtimą.

"Europos Sąjungos piliečiams sienos kirtimas bus neabejotinai lengvesnis. Šie automatiniai vartai padidina pralaidumą", — sakė jis.

Šiuo metu nežinoma, kada tiksliai naujos technologijos bus įdiegtos sienos perėjimo punktuose.

Tegai:
kontrolė, pasienis, Estija
Dar šia tema
Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė garantuoja, kad Baltijos šalys nebus ES sala
Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo iš ES
Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė, archyvinė nuotrauka

Nausėdų deklaracija: pirmoji šalies pora skolinga beveik 100 tūkst. eurų

(atnaujinta 15:15 2020.07.15)
VMI duomenys rodo, kad didžiąją dalį šalies vadovo ir jo žmonos turto pernai sudarė nekilnojamasis turtas — 527 tūkst. eurų vertės gyvenamieji namai ir 190 tūkst. eurų vertės sklypai

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Valstybinė mokesčių inspekcija trečiadienį paviešino naujus metinių gyventojų turto deklaracijų išrašus už 2019 metus, atskleidžiančius ir Lietuvos vadovo bei jo žmonos turto vertę. 

VMI duomenimis, Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė deklaravo valdantys 527 tūkst. eurų vertės gyvenamųjų namų ir 190 tūkst. eurų vertės sklypų.

Be to, prezidento deklaracijoje taip pat nurodoma 98,4 tūkst. eurų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų.

Tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje Nausėdos turėjo per 30 tūkst. eurų santaupų bankuose ir 10 tūkst. eurų vertės transporto priemonių.

Gitanas Nausėda Lietuvos prezidentu išrinktas pernai gegužę.

Tegai:
Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda pareiškė, kad Kruonio HAE nebus naudojama Astravo AE rezervui
Vaišvila Nausėdos sprendimus dėl BelAE laiko "neadekvačiais"
Kalba apie viską ir apie nieką. Ar Nausėda "užpildys turiniu" savo prezidentavimą?