Donaldas Trampas. Archyvinė nuotrauka

Trampas: geresniems ryšiams su Rusija nepritaria tik "bukagalviai"

133
(atnaujinta 08:32 2017.01.09)
Naujas JAV prezidentas Donaldas Trampas pasisako už gerus santykius su Rusija ir išreiškia abejonių dėl Kremliaus kišomosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus.

VILNIUS, saus 8 — Sputnik. JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šeštadienį sakė, kad "tik "bukagalviai" žmonės arba kvailiai" atmestų glaudesnius ryšius su Rusija, ir atrodė nepakeitęs nuomonės po slapto informavimo apie žvalgybos ataskaitą, kurioje Maskva yra kaltinama kišimusi į JAV rinkimus jo naudai, praneša BNS.

"Geri santykiai su Rusija yra geras dalykas, ne blogas", — virtinėje Twitter žinučių rašė Trampas.

"Turime pakankamai problemų (ir) be dar vienos", — sakė Trampas ir tvirtino, kad jam valdant rusai Jungtines Valstijas "gerbs daug labiau" nei gerbė Baltuosiuose rūmuose dirbant Barackui Obamai (Barakui Obamai).

Visos naujienos apie JAV prezidento rinkimus>>

Trampas ne kartą abejojo JAV žvalgybos agentūrų vertinimais, kad Kremlius kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus, ir penktadienį jam pateikta įslaptinta ataskaita jo nuomonės, regis, nepakeitė.

Ataskaitos turinys

Ataskaitoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aiškiai siejamas su kišimusi į rinkimus. Joje sakoma, kad Maskva teikė "aiškią pirmenybę" respublikonui Trampui, su kuriuo rinkimuose varžėsi demokratė Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Tačiau Trampas Twitter parašė, kad Jungtinėms Valstijoms susiduriant su daugeliu pasaulinių klausimų, joms nereikia dar ir įtemptų santykių su Rusija.

"Tik "bukagalviai" žmonės arba kvailiai galvotų, kad blogai turėti gerus santykius", — sakė Trampas.

Trampas pridūrė, kad jo prieiga galėtų sudaryti priešininkėms sąlygas dirbti drauge sprendžiant "kai kurias iš daugelio didelių ir neatidėliotinų pasaulio problemų ir klausimų".

Nors žvalgybininkai savo ataskaitose vertino jau praėjusius rinkimus, jie pateikė ir nerimą keliančią prognozę: Rusija ir toliau nesiliauja kištis į JAV politiką ir politikos formavimą.

Ataskaitoje sakoma, kad iš karto po lapkričio aštuntosios rinkimų Rusija pradėjo suklastotais elektroniniais laiškais atakuoti žmones, siekdama išvilioti iš jų elektroninių pašto dėžučių slaptažodžius. Ataskaitoje rašoma, kad Rusija nusitaikė į JAV vyriausybės darbuotojus ir strateginių studijų centrus, kurie specializuojasi nacionalinio saugumo, gynybos ir užsienio politikos srityse.

Minima ataskaita yra kol kas detaliausias viešas pranešimas apie Rusijos pastangas įsilaužti į Demokratų nacionalinio komiteto (DNK) ir atskirų demokratų, tarp jų — Klinton kampanijos pirmininko Johno Podestos (Džono Podestos), elektroninio pašto dėžutes.

Neįslaptintoje versijoje sakoma, kad Rusijos vyriausybė pateikė pavogtus elektroninius laiškus paslaptis viešinančiai interneto svetainei "WikiLeaks", nors jos įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas) neigė, kad ji laiškus, kuriuos paskelbė, gavo iš Rusijos vyriausybės. Ataskaitoje pažymima, kad pavogti elektroniniai laiškai galėjo būti perduoti per tarpininkus.

Rusija taip pat vartojo valstybės finansuojamą propagandą ir mokėjo "troliams" už bjaurius komentarus socialinėje žiniasklaidoje, sakoma ataskaitoje. Be to, žvalgybos pareigūnai mano, kad Maskva per šiuos rinkimus įgytą patirtį panaudos siekdama paveikti ir būsimus rinkimus JAV bei jų sąjungininkėse.

Viešoje ataskaitos versijoje nėra įslaptintų detalių, kurias žvalgybos pareigūnai ketvirtadienį pateikė prezidentui Obamai.

Trampas nuo komentarų susilaikė

Interviu naujienų agentūrai "The Associated Press" penktadienį Trampas sakė "daug sužinojęs" kalbėdamasis su žvalgybos pareigūnais, bet neatsakė, ar sutikęs su jų vertinimu, kad Rusija kišosi į rinkimus jo naudai.

Susipažinęs su žvalgybos vertinimu, kuriuo remiasi pasitraukianti Obamos administracija, Trampas paskelbė vieno puslapio pareiškimą, kuriame nenurodoma, ar Rusija siekė kištis į rinkimus. Užtat jis pareiškė, kad "nebuvo jokio poveikio rinkimų rezultatui", ir kad "nebuvo visiškai jokio balsavimo mašinų gadinimo".

Tiesa, žvalgybos pareigūnai šito niekada neteigė. Jų pranešime kaip tik sakoma, kad Teritorinio (krašto) saugumo departamentas nemano, jog sistemos, į kurias taikėsi ar siekė sukompromituoti Rusijos veikėjai buvo "naudojamos balsų skaičiavimui".

Ataskaitoje trūksta detalių

Paviešintoje ataskaitoje trūksta detalių apie tai, kaip JAV žvalgyba sužinojo tai, ką sako žinanti, tai yra, apie perimtus Rusijos lyderių, taip pat ir Putino, pokalbius ar elektroninius laiškus, apie specifinius programišių metodus ar skaitmeninę įrangą, kurią JAV tyrėjai gal būt susekė esančią susietą su Rusija.

Būtent tai, kaip JAV stebi savo priešininkus kibernetinėje erdvėje, yra griežtai saugoma paslaptis. Tokių detalių atskleidimas padėtų užsienio valstybėms migloje slėpti savo veiklą.

Paskelbtos viešai ataskaitos išnašose nurodoma, kad "pateikiama ne visa informacija apie esminius poveikio kampanijai elementus". Tačiau pažymima, kad išvados yra tokios pačios kaip ir įslaptintoje detalesnėje ataskaitos versijoje.

Paviešintoje ataskaitoje sakoma, kad Rusijos pastangos buvusios ir politinės, ir asmeninės.

"Rusijos tikslai buvo pakirsti visuomenės tikėjimą JAV demokratiniu procesu, apjuodinti sekretorę Klinton, pakenkti jos išrenkamumui ir potencialiam prezidentavimui. Mūsų vertinimu, Putinas ir Rusijos vyriausybė teikė aiškią pirmenybę išrinktajam prezidentui Trampui", — nurodoma ataskaitoje.

Putinas tikriausiai norėjo diskredituoti Klinton, kurią jis kaltina masinių protestų kurstymu prieš jo režimą 2011-ųjų pabaigoje ir 2012-ųjų pradžioje ir kuria jis piktinosi dėl menkinamų komentarų apie jį, pažymima ataskaitoje.

133
Tegai:
santykiai su Rusija, JAV žvalgyba, Donaldas Trampas, JAV
Temos:
Naujas JAV prezidentas: Making America Great Again (57)
Dar šia tema
Trampo šalininkas prognozuoja beveik 70% Obamos įsakų atšaukimą
Šimtas prezidentavimo dienų: Trampas pasidalino ateities planais
Mergina dėvi medicininę kaukę

Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę

(atnaujinta 20:31 2020.10.22)
Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė laikoma jautresne koronaviruso infekcijai, bet tai nereiškia, kad visi kiti neturi saugotis, sako virusologas, medicinos mokslų daktaras Anatolijus Altšteinas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė yra laikoma didelės COVID-19 rizikos grupe, interviu Sputnik Lietuva sakė virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Altšteinas.

"Yra keletas duomenų apie receptoriaus pokyčius. Kai kurios AT2 receptoriaus mutacijos lemia tai, kad žmogus tampa mažiau jautrus. Yra ir kitų duomenų apie tai. Tačiau iš esmės žmonės labai skiriasi jautrumu. Šių skirtumų mechanizmas ne visada žinomas. Žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, taip pat gali sirgti, sunkiai sirgti ir gali mirti. Niekas negali pasakyti, kad žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, visai neserga. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių žmonėms, turintiems visas kraujo grupes", — sakė specialistas.

Žmonės, turintys tam tikrą kraujo grupę, gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma, sakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

Danijos tyrimų duomenimis, tarp 473 000 COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo mažiau tarp O (pirmos) kraujo grupę turinčių asmenų nei tarp A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos) grupės asmenų, mat jų gleivinės paviršiuje yra virusą neutralizuojančių anti-A ir anti-B antikūnų.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Numatomi papildomi apribojimai dėl koronaviruso plitimo
Kėdainių rajono meras užsikrėtė koronavirusu
Koronaviruso testai

Įvardytas paprastas būdas nustatyti asmenį, užsikrėtusį koronavirusu

(atnaujinta 20:47 2020.10.22)
Pabrėžiama, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį, tačiau šie pokyčiai yra grįžtami

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Gydytojas ir televizijos laidų vedėjas Jevgenijus Komarovskis skonio ir uoslės praradimą įvardijo kaip pagrindinį koronaviruso simptomą, praneša RIA Novosti.

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Būtent šį simptomą galima laikyti diagnostiniu, tai yra, testas "Kuo tai kvepia?" yra daug tikslesnis nei bet kuri termometrija", — sakė jis.

Pasak Komarovskio, sirgdami gripu pacientai gali prarasti uoslę, tačiau tokioje situacijoje taip yra dėl nosies užgulimo.

"O esant koronavirusui, nėra ir uoslės", — sakė jis.

Gydytojas pridūrė, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį. Kartu jis pabrėžė, kad šie pokyčiai yra grįžtami.

PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 41 mln. koronaviruso infekcijos atvejų. Daugiau nei 1 mln. žmonių tapo pandemijos aukomis.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šiaulių regione dviem "Maximos" darbuotojoms nustatyta COVID-19 liga
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo
COVID-19 testas

Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000

(atnaujinta 20:55 2020.10.22)
Pastaruoju metu sergamumas koronavirusu šalyje didėja. Vyriausybė paskelbė karantiną 12 savivaldybių

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai paskelbė koronaviruso plitimo Lietuvoje prognozę. Jų skaičiavimais, pirmadienį užsikrėtusių skaičius viršys dešimt tūkstančių.

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Ilgalaikės prognozės pagrįstos turimais duomenimis apie kasdienį sergamumą, sveikimą ir mirtingumą bei kitus rodiklius. Šiuo atveju skaičiuojant daroma prielaida, kad suvaržymai prognozuojamu laikotarpiu išliks nepakitę.

Mokslininkai prognozuoja, kad iki spalio 26 dienos nustatytų paros užsikrėtimų skaičius neturėtų viršyti 323. Skaičiuojama, kad iki pirmadienio žmonių, sergančių koronavirusu, skaičius pasieks 5469, o bendras nuo pandemijos pradžios užsikrėtusių žmonių skaičius bus 10 273.

Pastaruoju metu Lietuvoje reguliariai nustatomi nauji koronaviruso atvejų rekordai. Per visą laiką COVID-19 atvejų skaičius viršijo 8,6 tūkst., mirė 125 žmonės.

Trečiadienį vyriausybė nusprendė paskelbti karantiną 12-oje savivaldybių nuo spalio 26 iki lapkričio 9 dienos.

Atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso epidemiologinę situaciją, karantiną buvo pasiūlyta įvesti Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybių teritorijose.

Tegai:
Lietuva, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Įvardytas paprastas būdas nustatyti asmenį, užsikrėtusį koronavirusu
Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19