Švedijos Karalystės Riksdagas. Archyvinė nuotrauka

Pranckietis: po Brexit NB8 bendradarbiavimas įgavo ypatingą svarbą

36
Seimo pirmininkas kartu su Seimo Europos reikalų komiteto pirmininku Gediminu Kirkilu ir Seimo nare Rasa Juknevičiene lankosi Švedijoje.

VILNIUS, saus 27 — Sputnik. Ketvirtadienį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Švedijos Karalystės Riksdago pirmininku Urban Ahlin (Urbanu Ahlinu).

​Susitikime pagrindinis dėmesys skirtas regiono saugumui, Lietuvos narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

Su Švedijos kolega Pranskietis aptarė glaudaus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo NB8 formate būtinumą, kuris, anot Seimo pirmininko, Brexit kontekste įgavo ypatingą svarbą.

"Saugumo aplinka regione išlieka įtempta. Krizė ar konfliktas paliestų visas regiono valstybes, būtina siekti gilesnės regiono politinės ir ekonominės integracijos. Lietuvos dalyvavimas Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo formatuose bus stiprinamas siekiant užtikrinti regiono saugumą", — sako Pranckietis.

Susitikimo metu ypatingas dėmesys skirtas branduolinio saugumo klausimams, Baltarusijoje statomos atominės elektrinės problematikai.

Šiandien pirmininkas susitiko su Švedijos teisingumo ir migracijos ministru Morganu Johansanu (Morgan Johanson), su kuriuo aptarė Europos Sąjungos išorės sienų apsaugą, migracijos srautų valdymo klausimus.

Oficialus Seimo pirmininko vizitas sausio 26–27 dienomis vyksta Švedijos Karalystės parlamento (Riksdago) Pirmininko Urbano Ahlino kvietimu. Kartu su Seimo Pirmininku Švedijoje vieši Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Seimo narė Rasa Juknevičienė.

Švedija yra ne tik didžiausia investuotoja Lietuvoje, bet ir svarbi bei patikima Lietuvos partnerė, ypač vystant bendradarbiavimą ekonomikos, energetinio saugumo, regioninio saugumo ir gynybos bei kitose srityse.

36
Tegai:
susitikimas, gynyba, bendradarbiavimas, NB8, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Urbanas Ahlinas, Rasa Juknevičienė, Gediminas Kirkilas, Viktoras Pranckietis, Švedija
Temos:
Didžiosios Britanijos istorinis referendumas (68)
Dar šia tema
Seimo pirmininkas pripažino Rusijos diplomato nužudymą išpuoliu
Pasaulio lietuvių bendruomenė iniciavo diskusiją dėl dvigubos pilietybės
Blaivus parlamentas: į Seimo rūmus negalima įnešti alkoholio
Seimo narys: su Rusija galima bendradarbiauti
AstraZeneca

PSO papasakojo apie europiečių mirštamumą nuo COVID: 160 žmonių per minutę

(atnaujinta 22:42 2021.04.15)
Nepaisant didelio koronaviruso aukomis tapusių pacientų skaičiaus, Europoje yra signalų apie infekcijų sumažėjimą

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Nuo COVID-19 mirė daugiau nei milijonas europiečių, trumpai informuodamas sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos departamento vadovas Hansas Kliugė, praneša RIA Novosti.

Padėtis dėl koronaviruso pandemijos Europos regione yra rimta, sakė jis.

"Praėjusią savaitę peržengėme 1 milijono COVID-19 mirčių ribą Europos regione... Kiekvieną savaitę pranešama apie 1,6 milijono naujų infekcijų. Tai yra 9 500 kas valandą arba 160 žmonių per minutę", — sakė jis.

Tuo pačiu metu yra signalų apie galimą naujų koronaviruso atvejų sumažėjimą kai kuriose Europos šalyse. Pačius signalus, kuriuos jis pavadino ankstyvais, jis pabrėžė, kad ne mažiau svarbu, kaip virusas plis tarp žemyno gyventojų.

Džonso Hopkinso universiteto duomenimis, daugiausia užsikrėtusių žmonių Europos žemyne ​​užfiksuota Prancūzijoje — 5,2 milijono.

Vakcinacija Europoje

PSO išplatino 171 milijoną septynių koronaviruso vakcinų dozių, skirtų naudoti Europoje. Pirmąją vakcinos dozę, pasak jo, gavo beveik 13 % Europos regiono gyventojų, o antrąją — 7 %.

Daugybė Europos šalių atsargiai skiepijasi "AstraZeneca". Kai kurios valstybės nusprendė sustabdyti vakcinos naudojimą, kol bus gautos PSO ir EVA išvados.

Europos vaistų agentūra pareiškė, kad skiepijimas šiuo vaistu gali sukelti trombozės riziką.

PSO teigia, kad tikėtina sąsaja tarp "AstraZeneca" vakcinos ir kraujo krešulių, tačiau ji dar nepatvirtinta, ir priduria, kad reikia atlikti daugiau tyrimų.

Tegai:
mirtis, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
NATO

NATO paskelbė ketinanti pasipriešinti "grėsmingiems" Rusijos veiksmams

(atnaujinta 22:37 2021.04.15)
Tuo pačiu aljansas paragino Rusijos Federaciją "nedelsiant nutraukti destabilizuojamą elgesį ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus"

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. NATO sąjungininkai ir toliau bendradarbiaus kovodami su Rusijos veiksmais, keliančiais grėsmę kolektyviniam saugumui, sakoma aljanso ketvirtadienį išplatintame pranešime, praneša RIA Novosti.

"Sąjungininkai ir toliau glaudžiai bendradarbiaus kovodami su Rusijos veiksmais, keliančiais grėsmę euroatlantiniam saugumui", — sakoma dokumente.

NATO paragino Rusijos Federaciją "nedelsiant nutraukti destabilizuojamą elgesį ir vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus".

Aljansas pakartojo, kad tikisi, jog Maskva nutrauks įtampos eskalaciją Ukrainoje, "neteisingumą" prieš Aleksejų Navalną, ir "yra susirūpinęs dėl informacijos, kad Rusija paskatino išpuolius prieš JAV ir NATO pajėgas Afganistane".

2020 metų vasarą "New York Times", remdamasis anoniminiais Amerikos žvalgybos pareigūnais, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių karius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas JAV prezidentas Donaldas Trampas. Tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos ambasada JAV pareikalavo iš šalies valdžios institucijų tinkamai reaguoti į grėsmes, kylančias diplomatams dėl žinių apie Rusiją ir Afganistaną. Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino klastote. Trampas straipsnį pavadino "užsakymu". Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "New York Times" publikaciją apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu, teigė, kad šie pareiškimai yra melagingi.

Pastaruoju metu Europos Sąjungos ir Rusijos santykiai ir toliau prastėja dėl vadinamosios "Navalno bylos". ES įvedė papildomas antirusiškas sankcijas. Rusijos užsienio reikalų ministerija pavadino jas "aklaviete ir neteisėtu keliu" ir pažadėjo atsakyti. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Kremlius yra įsitikinęs, jog sankcijų Rusijai politika nepasiekia savo tikslo.

Vakarų valstybės neseniai išreiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" didėjimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos. Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusija dislokuoja kariuomenę savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų niekam kelti nerimo.

Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, jog Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.

Balandžio 16-oji

Kokia šiandien diena: balandžio 16-osios šventės

(atnaujinta 17:19 2021.04.15)
Šią dieną sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja

Balandžio 16-oji yra 106-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 259 dienos.

Šiandien saulė teka 06:18, leidžiasi 20:22, dienos ilgumas 14 val. 04 min.

Savo vardadienį šiandien švenčia Benediktas, Giedrius, Algedė, Kalikstas ir Ūdrys.

Ši diena Lietuvos istorijoje

1794 metais Šiauliuose paskelbtas pirmasis Lietuvos kariuomenės sukilimo aktas.

1885 metais gimė Juozas Vaičkus, vienas lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjų, aktorius, režisierius. Mirė 1935 m.

1948 metais mirė lietuvių muzikos klasikas, kompozitorius, profesorius Juozas Gruodis. Gimė 1884 m.

2007 metais Juozas Imbrasas išrinktas Vilniaus miesto meru.

Ši diena pasaulio istorijoje

1879 metais sulaukusi 35-erių metų amžiaus, Prancūzijoje, Nevero vienuolyne, mirė Bernadeta, kuriai 1858 m. Lurde buvo apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. 1933 metais Popiežius Pijus XI paskelbė ją šventąja.

1889 metais gimė anglų komikas Čarlis Čaplinas.

1906 metais baigti ryšio kabelio tarp JAV ir Kinijos tiesimo darbai.

1940 metais gimė Danijos karalienė Margaretė II.

1945 metais II pasaulinio karo metais JAV armija Vokietijoje įžengė į Niurnbergą.

1948 metais įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacija (OEEC).

1970 metais Prancūzijos Alpėse sniego nuošliauža užgriuvo vaikų sanatoriją, žuvo 72 žmonės.

1996 metais Britanijoje paskelbta apie princo Endriu ir Saros Fergiuson skyrybas.

2008 metais būdamas 90 metų nuo vėžio mirė Chaoso teorijos kūrėjas Edvardas Lorenzas, kuris atskleidė drugelio efektą — tai, kaip maži veiksmai gali nulemti didelius pokyčius.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai