Euromaidanas Kijeve, archyvinė nuotrauka

Kaip vyko valdžios kaita Ukrainoje prieš trejus metus

92
(atnaujinta 13:12 2017.02.22)
Prieš trejus metus Ukrainoje pasikeitė valdža

VILNIUS, vasario 22 — Sputnik. Sputnik Lietuva prisimena, kaip prieš trejus metus Ukrainoje įvyko valdžios kaita.

Šiandien visas pasaulis teigia, kad 2014 metų vasario 22 dieną Ukrainoje įvyko valstybinis perversmas.

Ситуация в Киеве
© Sputnik / Андрей Стенин
Opozicijos šalininkai ir barikados Gruševskio gatvėje Kijeve

Didieji pokyčiai prasidėjo 2013 metų lapkričio 21 dieną, kuomet tuometinė Ukrainos valdžia sustabdė Ukrainos eurointegracijos procesą, atsisakiusi asociacijos susitarimo. Ministrų kabinetas tuo metu pateisino tokį sprendimą tuo, kad atsirado būtinybė plėsti ekonominius santykius su Rusija ir NVS šalimis.

Iškart po to, kai žiniasklaidoje buvo paskelbta apie Vyriausybės sprendimą, socialiniuose tinkluose pasirodė šūkiai, skatinantys visus nepatenkintus susirinkti protesto akcijoje. Vakare Kijeve, Nepriklausomybės Aikštėje (Maidanas), susirinko apie du tūkstančius žmonių.

Ситуация в Киеве
© Sputnik / Андрей Стенин
Eurointegracijos šalininkai šturmuoja Ukrainos namų pastatą Kijevo centre

Iš pradžių protestai vyko gana ramiai. Tačiau viskas pasikeitė lapkričio 24 dieną, kuomet mitingo pradžioje Maidane susirinko, Ukrainos milicijos duomenimis, apie 30 tūkstančių žmonių, ir opozicijos duomenimis, net iki 100 tūkstančių žmonių. Vėliau protestuotojai ir milicijos atstovai pradėjo naudoti ašarines dujas.

Ситуация в Киеве
© Sputnik / Андрей Стенин
Teisėsaugos pareigūnai Nepriklausomybės aikštės Kijeve

Lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje vyko "Rytų partnerystės" suvažiavimas, kur turėjo būti pasirašytas Ukrainos asociacijos su Europos Sąjunga susitarimas. Tą karta jis taip ir nebuvo pasirašytas.

Lapkričio 30 dienos naktį milicijos specialiosios pajėgos išvaikė demonstrantus Kijevo centre. Vakarų valstybės pasmerkė Ukrainos teisėsaugos pareigūnų elgesį.

Ситуация в Киеве
© Sputnik / Андрей Стенин
Gaisrai Maidano aikštėje, kur prasidėjo milicijos ir opozicijos susiremimai

Po "Euromaidano" išvaikymo protestuotojai pradėjo reikalauti Vyriausybės ir prezidento atsistatydinimo. "Euromaidanas" virto žiauriais susidūrimais su milicija. Susirėmimai vyko ir kituose Ukrainos miestuose, kur opozicija norėjo perimti valdžią į savo rankas.

2014 metų sausio 22 dieną pasirodė pirmoji informacija apie neramumų aukas.

Didelio masto riaušės atsinaujino Kijeve vasario 18 dieną, kuomet vyko Aukščiausiosios Rados posėdis, kuriame opozicija reikalavo grąžinti parlamentinę-prezidentinę valstybės valdymo formą ir atnaujinti 2004 metų Konstituciją.

Ситуация в Киеве
© Sputnik / Андрей Стенин
Opozicijos šalininkai ir barikados Gruševskio gatvėje Kijeve

Minia stengėsi patekti į Parlamentą. Radikalai pradėjo deginti automobilius. Milicijos duomenimis, protestuotojai ėmė naudoti šaunamuosius ginklus.

Vasario 21 dieną prezidentas Viktoras Janukovičius paskelbė, kad inicijuoja išankstinius prezidento rinkimus ir 2004 metų Konstitucijos atnaujinimą. Taip pat jis pareiškė, kad pradeda formuoti nacionalinio pasitikėjimo Vyriausybę.

Ситуация в Киеве
© Sputnik / Андрей Стенин
Opozicijos šalininkas Gruševskio gatvės barikadose

Vasario 22 dieną Aukščiausioji Rada patvirtino, kad rinkimai vyks gegužės 25 dieną.

Vasario 23 dieną laikinai eiti prezidento pareigas buvo paskirtas Rados narys Aleksandras Turčinovas. Vasario 27 dieną Parlamentas patvirtino "tautos pasitikėjimo Vyriausybės" sudėtį ir premjeru paskyrė Arsenijų Jaceniuką. Vasario 28 dieną Viktoras Janukovičius pareiškė, kad niekada nepripažins Parlamento sprendimo pašalinti jį iš prezidento pareigų.

Ситуация на Украине
© Sputnik / Андрей Стенин
Žmonės šalia Janukovičiaus rezidencijos "Mežigorje"

2014 metų gegužės 25 dieną Ukrainoje įvyko prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Petro Porošenko. Už jį balsavo 54,7% rinkėjų.

Keli Rytų Ukrainos regionai nepripažino naujosios valdžios. Gegužės 11 dieną Donecko ir Lugansko srityse įvyko referendumas dėl ypatingo regionų statuso. O kitą dieną įkurtos Donecko ir Lugansko liaudės respublikos.

Kovo 11 dieną Kryme buvo priimta deklaracija dėl nepriklausomybės nuo Ukrainos ir sprendimo prisijungti prie Rusijos teritorijos.

Kovo 21 dieną buvo priimtas naujasis Rusijos federalinis įstatymas dėl naujų Rusijos Federacijos subjektų įkūrimo — Krymo Respublika ir federalinis miestas Sevastopolis.

Balandžio mėnesį Donbase prasidėjo kariniai veiksmai.

2014 metų rugsėjį Minske buvo pasirašytas memorandumas dėl karinio konflikto Donecke ir Luganske sustabdymo. Tačiau kariniai veiksmai po kurio laiko atsinaujino. Todėl 2015 metais, dalyvaujant Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos prezidentams, buvo pasirašyti Minsko susitarimai, kurie iki šiol nėra įvykdyti.

Президенты Украины, России и Беларуси следуют в зал переговоров по минским соглашениям
© Sputnik / Виктор Толочко
Aleksandras Lukašenko, Vladimiras Putinas ir Petro Porošenko susitikime Minske

Paskutiniais Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, karinio konflikto aukomis tapo daugiau nei 10 tūkstančių žmonių; dar beveik 23 tūkstančiai buvo sužeisti. Daugiau kaip du tūkstančiai žmonių buvo civiliai.

92
Tegai:
Maidanas, valdžia, eurointegracija, Ukraina
Dar šia tema
Linkevičius: Ukrainai reikalinga didelė ES pagalba
Lietuva ir Ukraina bendradarbiaus gynybos srityje
Ukraina: paminklo išniekinimas nepablogins Kijevo ir Varšuvos santykių
Ukraina įtaria: Senis Šaltis dirba Rusijos žvalgybos naudai
Luganskas: prie Ukrainos pareigūnų prisijungę samdiniai gali būti iš Lietuvos
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
Линии электропередач

"Kommersant": Baltijos šalys pirmą kartą atsisakė elektros energijos Rusijos

(atnaujinta 10:07 2021.04.12)
Remiantis leidinio informacija, Latvija, nepaaiškinusi priežasčių, dviem dienoms — balandžio 8 ir 11 — sustabdė komercinį importą iš Rusijos, kai buvo atliktas bandomasis Baltarusijos ir Lietuvos perdavimo linijos atjungimas

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Latvija nutraukė Rusijos elektros importą per bandomąjį elektros tiekimo linijų tarp Baltarusijos ir Lietuvos sustabdymą, praneša leidinys "Kommersant" su nuoroda šaltinius.

Pasak vieno iš žiniasklaidos pašnekovų, Latvijos sistemos operatorius (AST), nepaaiškinęs priežasčių, iki nulio sumažino skerspjūvio srautus su Rusija. Tai įvyko per bandymus, susijusius su Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva). Be to, "Sistemos operatorius" (Rusijos vieningos energetikos sistemos dispečeris) pabrėžė, kad anksčiau buvo suderinta dėl bandymų su visais energijos žiedo dalyviais.

Dėl to energijos kainos europinėje Rusijos dalyje ir Urale sumažėjo 1-3%, o Lietuvoje neatidėliotinos kainos padidėjo 8,5%, padidėjus tiekimui iš Lenkijos ir Švedijos. Tai atspindėjo staigus elektros energijos pabrangimas (keturiais eurais už megavatą per valandą).

Savo ruožtu Rusijos Energetikos ministerija pranešė, kad perdavimo linijos tarp Baltarusijos ir Lietuvos uždarymas neturėjo įtakos elektros sistemos veikimui. Kaip paaiškino "Inter RAO", elektros tiekimas Lietuvai iš Kaliningrado srities nebuvo nutrauktas.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.

Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, kurioms neišvengiamai kils tarifai.

Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.

Interviu Sputnik Lietuva Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas pabrėžė, kad Baltijos šalys kol kas turi pranašumą, kad elektrą galima gauti iš įvairių šaltinių, kurių jos neteks, jei išeis iš BRELL.

Tegai:
Baltarusija, Latvija, Lietuva, BRELL
Temos:
Lietuvos energetikos strategija ir pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Seimas leido sukurti elektros kaupimo sistemą
Ekspertas: Lietuvos neišgelbės jokie kaupikliai energetinės sistemos kolapso atveju