Astravo AE statyba, archyvinė nuotrauka

Lietuva siekia sustabdyti Astravo AE statybą su ES aplinkos ministrų pagalba

37
(atnaujinta 19:34 2017.02.27)
Lietuva reikalauja Baltarusijoje statomoje atominėje elektrinėje atlikti streso testus, dalyvaujant ES ir Lietuvos ekspertams

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Vasario 28 dieną Aplinkos tarybos posėdyje Briuselyje Aplinkos ministras Kęstutis Navickas su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių aplinkos ministrais svarstys Lietuvos reikalavimą, kad Baltarusija stabdytų Astravo atominės elektrinės statybą, praneša Aplinkos ministerija.

"Mes reikalaujame stabdyti Astravo AE statybą, remdamiesi konkrečiais argumentais, kodėl esame smarkiai susirūpinę dėl galimo pavojaus ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių gyventojų sveikatai ir aplinkai", — sako Navickas.

Šie argumentai yra išsakyti ES valstybėms raštu išplatintoje Lietuvos parengtoje informacijoje apie Astravo AE projekto aplinkosauginius aspektus.

Šioje informacijoje pabrėžta, kad "Baltarusija stato branduolinę jėgainę, pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, ji nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilimetrų nuo Vilniaus, didžiausio Lietuvos miesto".

Susirūpinimą ministerijai kelia ir tai, kad "neatliktas joks avarijos atveju galimo radiologinio poveikio tarpvalstybiniams vandenims, mūsų šalies gyventojams ir aplinkai vertinimas".  

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) tvirtinimu, Baltarusijoje sausio 16-20 dienomis atlikta Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misija, skirta Astravo atominės elektrinės saugumui įvertinti (SEED misija), buvo nepilna.

Ministras Linas Linkevičius teigė, kad  Minsko informacijos pateikimas TATENA yra "labai selektyvus ir pasirinktinis". Taip pat jis pabrėžė, jog misijos ekspertai tikrina tik tuos segmentus, į kuriuos nurodo kviečiančioji pusė, be to, Minske, gavus teigiamų atsiliepimų po tokių komisijų darbo, "labai mėgstama daryti apibendrinančias išvadas ir komentarus apie viso projekto sėkmę".

Todėl Lietuva reikalauja, kad Baltarusija atliktų AE streso testus, įtraukdama ES ir Lietuvos ekspertus, kaip įsipareigojo 2011 m., ir ne dalinę, o visos apimties TATENA misiją. Be to, pagal Espo konvencijos Įgyvendinimo komiteto rekomendacijas ji turėtų kartu su mūsų šalimi įsteigti tarptautinę ekspertų komisiją ir užtikrinti tarptautinę Astravo AE projekto įgyvendinimo priežiūrą.

Lietuva siekia, kad Espo konvencijos šalių 7-asis susitikimas, kuris vyks š. m. birželį Minske, pripažintų, kad Baltarusija neįvykdė 2014 m. priimtų rekomendacijų ir toliau vysto Astravo AE projektą, pažeisdama šią konvenciją.

Ką teigia TATENA ekspertai

Baltarusijos energetikos ministerija  informavo, kad SEED misijos, kuri įvyko 2017 metų sausio 16-20 dienomis, metu buvo atlikta tiek gamtinio, tiek technogeninio pobūdžio išorinio poveikio analizė, buvo ištirti statybos aikštelės projekto parametrai, įvertinta aikštelė ir aplinka, be to, atsižvelgta į Fukusimos AE avariją.

TATENA SEED misija buvo pakviesta į Baltarusiją 2014 metų rudenį, atsižvelgiant į Lietuvos pageidavimus, nes Lietuva kelis kartus reiškė susirūpinimą dėl Astravo AE saugumo.

Misijos išvadose TATENA ekspertai pabrėžė, kad elektrinės projekto parametrai nustatyti, atsižvelgiant į būdingas aikštelei išorines grėsmes, tokias kaip žemės drebėjimas, potvynis ir ekstremalios oro sąlygos, o taip pat įvykius, susijusius su žmogiškuoju  faktoriumi.

Tarptautiniai ekspertai teigė, kad grėsmių įvertinimo programos, kurios bus vykdamos per visą Baltarusijos AE gyvavimo ciklą, yra pakankamos ir tinkamu būdu numatytos AE projekte. Taip pat pasakyta, kad Baltarusija ėmėsi papildomų priemonių, atsižvelgdama į Fukusimos AE avariją. Remiantis SEED misijos rezultatais, Baltarusijai pasiūlyta toliau tobulinti licencijavimo dokumentaciją, susijusią su informacija apie elektromagnetinius poveikius ir žaibus, grunto seisminio judėjimo parametrus aikštelėje, be to, skirti dėmesį tolimesniam saugumo priemonių, išdėstytų TATENA pranešime dėl avarijos Fukusimoje, tobulinimui.

Apie Astravo AE

50 kilometrų nuo Vilniaus statomoje Astravo AE bus įrengti du reaktoriai, kurių kiekvieno galia — 1200 megavatų. Pirmąjį reaktorių planuota įjungti 2019 metais, o antrasis reaktorius, pagal dabartinius planus, turėtų pradėti veikti 2020 metais.

Baltarusijos AE statoma Gardino srities Astravo rajone. Projekto užsakovas — Respublikinė unitarinė įmonė "Belorusskaya AES", o projekto generalinis rangovas — Rusijos "Atomstroieksport", korporacijos "Rosatom" dalis.

37
Tegai:
streso testai, Astravo AE, Europos Sąjunga (ES), Lietuva
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (536)
Dar šia tema
Linkevičius: kompromisų Astravo klausimu negali būti
Lietuva ir Latvija susitarė nepirkti energijos iš Baltarusijos AE
Aleksejus Puškovas, Federacijos tarybos informacijos politikos ir sąveikos su žiniasklaida komisijos pirmininkas

Puškovas įvertino karo tarp Rusijos ir Ukrainos tikimybę

(atnaujinta 11:33 2021.04.11)
Anot politiko, Ukraina nedrįs pradėti karo su Rusija, nes net Kijevas supranta jo pasekmes. Nepaisant to, senatorius teigė, kad Maskvą išprovokuos šaudymas ir "kitokio pobūdžio karinė veikla"

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Senatorius Aleksejus Puškovas teigė, kad karinis konfliktas tarp Rusijos ir Ukrainos yra mažai tikėtinas, tačiau perspėjo apie galimas Kijevo provokacijas, praneša RIA Novosti.

Anot politiko, Ukraina nedrįs pradėti karo su Rusija, nes net Kijevas supranta jo pasekmes. Nepaisant to, senatorius teigė, kad Maskvą išprovokuos šaudymas ir "kitokio pobūdžio karinė veikla".

"Provokacija yra geriausias Ukrainos valdžios draugas ir pagrindinis jų karinio suartėjimo su Vakarais instrumentas", — savo "Telegram" kanale rašė Puškovas.

Šių metų vasarį padėtis Donbase paaštrėjo. Ukrainos kariuomenė DLR ir LLR gyvenvietes apšaudė vis dažniau. Balandžio mėnesį, kaip pranešė DLR, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms panaudojus droną su sprogmeniu, mirė vaikas ir moteris buvo sužeista. Pasiskelbusios respublikos mano, kad Kijevas rengia didelį puolimą. Kovą vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Ruslanas Chomchakas tokį scenarijų pavadino įmanomu ir apkaltino Rusiją kariuomenės kūrimu netoli sienos su Ukraina.

Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pabrėžė, kad Kijevo priešiškumas bus Ukrainos valstybės pabaigos pradžia. Jis neatmetė, kad Maskva gins Donbaso gyventojus, jei Kijevas surengs ten masinį gyventojų naikinimą.

Tegai:
karas, Ukraina, Rusija, Aleksejus Puškovas
NATO ir Ukrainos vėliavos

Erdoganas pasisakė Ukrainos įstojimą į NATO

(atnaujinta 11:09 2021.04.11)
Vadovai taip pat atkreipė dėmesį į pastangų svarbą siekiant užtikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų suderinamumą su NATO narių ginkluotosiomis pajėgomis

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Turkijos prezidentas Tajipas Erdoganas palaikė Ukrainos įstojimą į NATO. Tai teigiama bendroje deklaracijoje po jo derybų su Ukrainos vadovu Vladimiru Zelenskiu, praneša RIA Novosti.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas atvyko į Stambulą darbo vizito.

Šalys pasisakė už Ukrainos prisijungimo prie Šiaurės Atlanto aljanso perspektyvą, ypač apie jos ketinimus "artimiausiu metu gauti veiksmų planą dėl narystės". Vadovai taip pat atkreipė dėmesį į pastangų svarbą siekiant užtikrinti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų suderinamumą su NATO narių ginkluotosiomis pajėgomis.

"Dar kartą patvirtinti paramą regioniniam bendradarbiavimui Juodosios jūros regione, siekiant užtikrinti stabilumą ir saugumą pagal dvišalius ir daugiašalius mechanizmus, įskaitant NATO", — sakoma deklaracijos tekste.

Kijevas ne kartą pareiškė, kad įstojimas į NATO yra Ukrainos prioritetas. 2014 metais Aukščiausioji Rada pakeitė du įstatymus, atsisakydama neprisijungusio valstybės statuso. 2016 metų birželio mėnesį Ukraina narystę aljanse nurodė kaip savo užsienio politikos tikslą.

Tuo pat metu, kaip pabrėžė NATO, organizacija iš šalies tikisi vidinių reformų ir savo gynybos plėtojimo pagal karinio bloko standartus. Anot buvusio NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogo Rasmusseno, norint įstoti į aljansą, Ukrainai reikės įgyvendinti daugybę kriterijų, kuriuos įgyvendinti reikės daug laiko. Ekspertai mano, kad Kijevas per artimiausius 20 metų negalės kreiptis dėl narystės NATO.

Tegai:
Ukraina, NATO, Turkija