Dailininkas Daehyun Kim, archyvinė nuotrauka

Dailininkas, kuris piešia jausmus

33
Jaunas menininkas iš Seulo tyrinėjo senovines Rytų Azijos tapybos technikas ir išrado savo originalią šiuolaikinės grafikos techniką

VILNIUS, kovo 11 — Sputnik. Korėjos menininkas Daehyun Kim (Dajechiunas Kimas) gimė Seule 1980 metais, kur šiuo metu gyvena ir dirba.

Studijų metu jis specializavosi Rytų tapyboje, tyrinėjo senovines Rytų Azijos tapybos technikas.

Grafikos darbų serija internete su pavadinimu "Moonassi" atsirado dar Kimui studijuojant universitete. Vėliau pasirodė projektas "Gyvenimo metų kūrinių serija".

Dailininkas neturi konkretaus siužeto arba kūrinių istorijos, kaip nėra ir jokios specialios piešimo technikos.

Kiekvienas kūrinys buvo sukurtas kasdienių minčių ir jausmų pagrindu.

Kimas piešia, kad medituotų ir galėtų apmąstyti visą savo gyvenimo istoriją iš šalies.

Pažvelgus į menininko darbus, matome plačią jausmų gamą, siurrealistinį pojūčių pasaulio vaizdą, kur yra viskas nuo šviesos iki tamsos, nuo meilės iki skausmo, nuo aistros iki abejingumo.

Be to, menininko kūriniai kam tikru mastu abstraktūs, kad kiekvienas žiūrovas galėtų pamatyti tai, kas jam yra arčiau pagal jausmus ir patirtį.

33
Tegai:
grafika, menininkas, Daehyun Kim, Seulas, Pietų Korėja
Dar šia tema
Dailininkas piešia hiperrealistines anamorfozes
Siena vietoj drobės — Vilniuje atsiras Fridos Kahlo portretas
Bučinys kaip meno kūrinys
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel

(atnaujinta 15:33 2020.09.29)
Antradienio rytą su Tichanovskaja susitiko Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja pranešė, kad kitą savaitę planuoja susitikti su Vokietijos kanclere Angela Merkel, apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į RFI radijo stotį.

"Kitą savaitę esame numatę susitikti su Angela Merkel. Su Angelos Merkel kabinetu. Taip pat virtinę kitų susitikimų Europoje. Dalis jų vyks vaizdo ryšiu, kiti bus asmeniniai. Tačiau jie [susitikimai] labai svarbūs siekiant taikiai išspręsti mūsų klausimą", — sakė Tichanovskaja interviu radijo stočiai.

Antradienio rytą Vilniuje viešintis Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas susitiko su Tichanovskaja.

Masiniai opozicijos protestai prasidėjo Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus malšino, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, naudojo ašarines dujas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6700 žmonių.

Lietuvos ir ES politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu. Kaip pareiškė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas ir Baltarusijoje gilėja krizė.

Tegai:
Angela Merkel, Svetlana Tichanovskaja, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Pranckietis pareiškė, kad Lukašenka turi palikti Baltarusijos prezidento postą
JT Žurnalistų apsaugos draugų grupė susirūpino dėl situacijos Baltarusijoje
Didysis brolis šalia. Makronas išmokys Baltijos šalis, kada loti, o kada tylėti
Britanijos kariai

Britas pareiškė apie patyčias kariuomenėje dėl rusiškos kilmės

(atnaujinta 10:28 2020.09.29)
Išeivis iš Rusijos nusprendė tapti Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai, tačiau tarnybos metu kapralas buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Didžiosios Britanijos karys kreipėsi į teismą dėl šalies Gynybos ministerijos, teigdamas, kad jis buvo diskriminuojamas ir žeminamas dėl rusiškos kilmės, rašo "Telegraph".

Kaip pranešama, Glebo Stešovo šeima į Britaniją atvyko prieš 20 metų, būsimajam kapralui tuo metu buvo 13 metų. Jis pareiškė norintis tapti Didžiosios Britanijos kariu iš "besaikio dėkingumo" šaliai.

Išeivis iš Rusijos tvirtina, kad per tarnybą Didžiosios Britanijos kariuomenėje jis buvo nuolat žeminamas, visų pirma, jis buvo verčiamas dainuoti rusiškas dainas aukštesnio laipsnio kariams. Be to, jo buvo nuolat klausiama, kodėl jis nestojo į Rusijos armiją.

Stešovas taip pat tvirtina, kad jam nebuvo leista tapti vertėju iš rusų kalbos Žvalgybos korpuse. Pasak kario, jam neleista eiti šių pareigų, nes baimintasi, kad jis gali tapti "Rusijos šnipu". Taigi, pridūrė kapralas, Gynybos ministerija neva suklastojo jo kalbos egzamino rezultatus, ir galiausiai Stešovas iš pradžių negalėjo išlaikyti rusų kalbos, o paskui ir anglų kalbos testų.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija savo ruožtu atmeta visus Stešovo pareikštus kaltinimus.

Tegai:
rusų kalba, kariuomenė, Rusija, Didžioji Britanija
Vilnius

Istorikas paaiškino, kodėl Lietuva neturi teisės pareikšti apie jos "okupaciją"

(atnaujinta 16:46 2020.09.29)
Lietuva nepareiškė, kad TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis yra negaliojanti ir kad sovietų veiksmai jai prieštarauja

VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Iki TSRS žlugimo Lietuva nenutraukė TSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutarties, todėl teisiškai neteisinga kalbėti nei apie tuometinę jos okupaciją, nei apie pakartotinę okupaciją 1991 metų sausį, pareiškė Istorinės atminties fondo direktorius Aleksandras Diukovas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Pirmadienį jis kalbėjo naujienų agentūroje MIA "Rossija segodnia" dokumentinio leidinio "Gyventojai praneša... Dokumentų rinkinys apie politinę situaciją Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, 1939 metų rugpjūtis–1940 metų rugpjūtis", kurį išleido Istorinės atminties fondas, virtualiame pristatyme. Leidinys, kurio išleidimas sutapo su Baltijos šalių įstojimo į TSRS sudėtį 80-mečiu, į mokslo apyvartą išleidžia anksčiau nežinotus sovietų užsienio žvalgybos dokumentus. Jie žymiai papildo esamą sovietų politikos supratimą Baltijos šalyse. Į rinkinį pateko išslaptinti dokumentai iš Rusijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos archyvų, kurių didžioji dauguma išleidžiama pirmą kartą.

Pristatymo metu TSRS buvusio KGB karininko Michailo Golovatovo, nuteisto už akių Lietuvoje pagal "Sausio 13-osios bylą", Lietuvos advokatas Ryšardas Burda paklausė, kaip naujų istorinių dokumentų skelbimo fone žiūrėti į dabartinius Vilniaus pareiškimus apie Sovietų Sąjungos reokupaciją 1991 metų sausį, kuriuo grindžiamas Lietuvoje visas procesas šioje byloje.

Pasak Diukovo, neteisėta kalbėti apie tariamą 1940 metų Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje dėl vienos paprastos priežasties.

"Papildomo sovietų karių kontingento įvedimas 1940 metų birželį buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusią 1939 metų SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartį. Lietuvos pusė sutarties nenutraukė. Lietuvos pusė nepaskelbė, kad ši sutartis yra negaliojanti ir kad sovietinės pusės veiksmai jai prieštarauja", — pasakė Diukovas.

Šis dokumentas toliau veikė net įvedus sovietų kariuomenę į Lietuvos teritoriją, dėl to tezę, kad Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, netenka teisinės prasmės, pabrėžė istorikas.

Башня Гедеминаса, архивное фото
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Kalbėdamas apie 1990-ųjų pradžios įvykius, Diukovas priminė, kad 1990-ųjų viduryje Lietuvos, Latvijos ir Estijos SSR aukščiausios tarybos pareiškė, jog sutartys, kurias šios šalys sudarė su Sovietų Sąjunga iki 1939-ųjų rudens, o būtent prieš sutartis su Maskva dėl savitarpio pagalbos, yra negaliojančios.

"Tai yra, 1990 metais Aukščiausios šių šalių tarybos pripažino, kad šios sutartys ir toliau veikia. Ir, daugelio Vakarų teisininkų manymu... šios sutartys toliau veikė iki 1994 metų, tai yra iki galutinio sovietų kariuomenės išvedimo iš Baltijos šalių teritorijos", — pridūrė Diukovas.

Pasak jo, jei šios sutartys buvo pripažintos 1990 metais ir toliau veikė iki 1994 metų, "apie jokią pakartotinę okupaciją negali būti nė kalbos".

Procesą apie 1991 metų sausio įvykius Diukovas pavadino ne teismu, o tiesiog "šališku teismu". Lietuvos teismas ignoruoja didžiulį sovietinio tyrimo dokumentų rinkinį, kuris aiškiai rodo, kad bent dalis žmonių 1991 metų sausio 13 dieną "žuvo toli ne nuo sovietų karių rankų", — pridūrė jis.

"Tai yra faktai, kuriuos, deja, ignoruoja Lietuvos teisingumas. Tiesą sakant, galima sakyti, kad Lietuvos teisėjai, Lietuvos teisėsaugos institucijos trukdo teisingumui. Deja, jie trukdo politiniais sumetimais", — apibendrino Diukovas.

2016 metais Lietuvoje prasidėjo teismo posėdžiai Sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuvos prokuratūra tvirtina, kad žmones, kurie išėjo į protesto akcijas ir žuvo prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 metų sausį, buvo nužudyti sovietų kareivių, tačiau ji nepateikia jokių įrodymų. 1991 metų sausio įvykių dalyviai iš sovietų pusės nurodo, kad 1991 metais įvyko provokacija, o šaudė į vilniečius iš namų stogų.

1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė apie respublikos nepriklausomybės atkūrimą. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo nesankcionuotos protesto akcijos, į respubliką buvo perkelti specialiųjų padalinių kariai. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona patraukė į Vilniaus centrą. Per susirėmimus prie televizijos centro žuvo 14 žmonių, per 600 buvo sužeista. Vilniaus apygardos teismas 1991 metų įvykių byloje pripažino kaltais 67 Rusijos Federacijos piliečius. Daugumai kaltinamųjų už akių buvo nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis, dviem iš jų — sovietų armijos atsargos pulkininkui Jurijui Meliui, kuris buvo sulaikytas Lietuvoje 2014 metais, ir jo bendradarbiui, Lietuvos gyventojui Genadijui Ivanovui, — paskirtos atitinkamai septynerių ir ketverių metų laisvės atėmimo bausmės.

Rusijos Federacijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą dėl teismo proceso "Sausio 13-osios byloje" apie 1991 metų įvykius Lietuvoje, pavadinusi jį "politiniu procesu pagal blogiausias "baudimo teisingumo" tradicijas, kuris neturi nieko bendro su žmogaus teisių ir laisvių apsauga". 2018 metų liepą Rusijos Federacijos Tardymo komitetas inicijavo bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų žmonių patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal 1991 metų įvykių Vilniuje tyrimo rezultatus.

Tegai:
TSRS, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Dar šia tema
Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku
"Užsipuolė rėkdamas": latvis išgąsdino lietuvę, kalbėjusią rusiškai
Teisininkas įvardijo būdą įrodyti Lietuvos teismo neteisėtumą "Sausio 13-osios byloje"
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"