Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko, archyvinė nuotrauka

Lukašenko: provokatorius Baltarusijoje finansavo per Lietuvą ir Lenkiją

139
(atnaujinta 16:04 2017.03.24)
Provokatorių rėmėjais Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko įvardijo JAV ir Vokietiją

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko pareiškė, kad asmenų, kurie ruošė provokaciją šalyje, veiklą finansavo amerikiečių ir vokiečių fondai daugiausiai per Lietuvą ir Lenkiją, praneša Baltarusijos vadovo spaudos tarnyba.

Darbo kelionės į Gardino sritį Lukašenko papasakojo, kad pranešimas apie ruošiamą provokaciją pranešė baltarusė, gyvenanti vienoje iš Vakarų šalių.

"Nuvykę ten žmonės rado šią moterį, ir ji atvirai pareiškė: aš nieko nebijau, parašysiu pareiškimą, kad jūs būtimėte įspėti. Tai mus pastūmėjo imtis veiksmų, aš pavedžiau saugumo tarnyboms nedelsiant pradėti operaciją šių žmonių patikrinimui, ir mes aptikome ištisą ginklų arsenalą ", — sakė jis.

Prezidentas pažymėjo, kad šią neteisėtą veiklą rėmėjai finansavo daugiausia per Lietuvą ir Lenkiją.

"Štai jie įžeidė — išgirdo mano pareiškimą Mogiliove — Lukašenko apie Ukrainą, Lietuvą ir Lenkiją. Bet jei taip yra?! Amerikiečių, vokiečių fondai teikė pinigus per lenkus ir lietuvius — dauguma pinigų ten likdavo, bet ir mūsiškiai gyveno ir gyvena neblogai, visi vilose, "Mercedes'ais" važinėja", — sakė Baltarusijos vadovas. 

Antradienį Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenko vizito į Mogiliovo bendrovę "Koronospan" metu iškėlė opozicijos veiklos Baltarusijoje temą, be to, pareiškė, kad šalyje sulaikyta 20 kovotojų, kurie ruošėsi ginkluotai provokacijai. Valstybės vadovas neteigė, kad stovyklos buvo tik Lietuvos Respublikoje: sakydamas: "kažkur ten" — Lenkijoje ar Lietuvoje. Ketvirtadienį KGB iškėlė baudžiamąją bylą dėl rengimo masinėms riaušėms, buvo sulaikyti 26 žmonės. KGB duomenimis, kratos metu buvo aptikta ginklų.

Savo ruožtu Lietuvos diplomatinės žinybos vadovas Linas Linkevičius paragino Baltarusiją neieškoti priešų kaimyninėse šalyse. Jis pasakė, kad URM norėtų išgirsti pagrįstus pareiškimus apie tai, kad šalies teritorijoje rengiami kovotojai padėties Baltarusijoje destabilizacijai.

Ketvirtadienį valstybės saugumo departamento direktorius (VSD) Darius Jauniškis pareiškė, kad VSD prašys Baltarusijos paaiškinimo dėl prezidento Aleksandro Lukašenko pareiškimo, kad specialiose stovyklose Baltijos Respublikos teritorijoje rengiami ginkluoti kovotojai padėties Baltarusijoje destabilizacijai.

139
Tegai:
finansavimas, stovykla, kovotojai, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Darius Jauniškis, Linas Linkevičius, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusija ragina nepolitizuoti Astravo AE klausimo
Baltarusija pritaria Latvijos iniciatyvai pasienyje pastatyti tvorą
Lietuva ir Latvija susitarė nepirkti energijos iš Baltarusijos AE
Kas nuteikia lietuvius prieš baltarusius?
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
COVID-19 testas

Šalyje nustatyta beveik 600 naujų koronaviruso atvejų

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo daugiau nei 226 tūkst. žmonių

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Praėjusią parą, Lietuvoje patvirtinti 597 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 9 žmonės, pranešė Statistikos departamentas.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 226 783 žmonės. Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 ligos mirė 3 697 žmonės.

Per parą ligoninėse mirė 9 žmonių. Paskutinių 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai — 938.

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, šiuo metu siekia 444,7 atvejo.

Iš viso iki šiol pasveiko 205 965 asmenys (statistiškai), deklaruotas jų skaičius — 162 120. Šiuo metu statistiškai sergančių žmonių skaičius — 12 591 (deklaruotas: 56 436).

Per parą epidemiologiškai ištirta 989 atvejų. Dėl rizikingo sąlyčio per parą izoliuota 1 240 asmenų. Iš viso saviizoliacijoje šiuo metu yra 74 316 žmonės.

Per praėjusią parą pirma skiepo doze paskiepyta 1 339 žmonių, antra – 42. Iš viso dviem skiepo dozėmis vakcinuota 189 353 žmonių, panaudota 669 044 vakcinų.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatyti 839 nauji koronaviruso atvejai
Europos Tarybos vadovas paskelbė apie nesutarimus dėl "Sputnik V"
PSO paaiškino, kuo pavojingos koronaviruso mutacijos