Kruasanai ir kava, archyvinė nuotrauka

Šiuolaikiškų paryžiečių pusryčiai: kava, kruasanai ir graži vieta

120
(atnaujinta 13:55 2017.04.16)
Garsiausias paryžietiškų pusryčių elementas yra kepiniai, o prancūziški kruasanai jau seniai turi pasaulinį pripažinimą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Visi žino, kokie svarbūs yra pirmieji įspūdžiai, pirmoji meilė, pirmoji kelionė į užsienį. Ši taisyklė taip pat galioja ir maistui.

Daugelis dietologų pataria atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ką valgote per pusryčius.

Kaip kartą interviu pasakė garsusis mados guru Karl Lagerfeld, atsakydamas į klausimą, ką jis visų pirma daro kiekvieną dieną: "Pirmas dalykas, kurį darau atsikėlęs, ― pusryčiauju".

Pusryčiai — tai pirmasis nuotaikos ir energijos užtaisas visai dienai. Prancūzai, žinomi kaip gurmanai ir subtilaus stiliaus gerbėjai visose srityse, kaip niekas kitas išmano, kas yra tobuli pusryčiai.

Vien prancūziški kruasanai ko verti — juos galima rasti kiekviename pasaulio kampelyje, jie pelnė pasaulinį populiarumą ne mažiau nei Eifelio bokštas.

Žemiau pateiktame žymaus restorano "Le Meurice" konditerio, paryžiečio Cédric Grolet interviu žurnalui VOGUE sugriaunami keli mitai ir konditeris dalijasi savo įžvalgiais patarimais apie įdomiausius paryžietiškus pusryčius.

- Ar tiesa, kad kiekvienas paryžietis pradeda savo rytą nuo kavos puodelio?

— Ne, ne kiekvienas. Aš — paryžietis ir niekada negeriu kavos rytais, nes šiaip nesu didelis kavos gerbėjas. Bet apskritai, Prancūzijoje, ir ypač Paryžiuje, yra labai nemažai žmonių, kurie ryte geria būtent kavą.

Круассан с шоколадом и кофе
© Pixabay
Kruasanas su šokoladu ir kava

- O koks populiariausias kavos tipas Paryžiuje — americano ar espresso?

— Mano nuomone, visgi espresso.

- Kokį gėrimą energijai įgauti galima patarti tiems, kas negeria kavos?

— Yra įvairių alternatyvų. Pavyzdžiui, aš savaitgalį mėgstu išgerti karšto šokolado puodelį, tai primena man vaikystės skonį, sukelia labai gerus prisiminimus. Šiokiadieniais esu linkęs prie šviežiai spaustų apelsinų sulčių su imbieru.

Апельсиновый сок
© Pixabay
Apelsinų sultys

- Kokį maistą mėgstate valgyti pusryčių?

— Aš labai mėgstu kruasanus. Tiesą sakant, esu labai prisirišęs prie visų klasikinių prancūziškų saldumynų, ypač kruasanų, brioche, sloksniuotų bandelių-sraigių su razinomis ar šokoladu, ragelių.

- Ar tiesa, kad prancūzai pradeda savo dieną nuo kruasano? Ar tai tik savaitgalio tradicija?

— Manau, kad Paryžiuje daug žmonių, kurie valgo daug kepinių kiekvieną rytą. Jie suteikia daug energijos iš karto, o juk daugelis gyvena labai intensyvų gyvenimą. Paprastai, savaitgaliais paryžiečiai pirmenybę teikia vėlyviems sotiems pusryčiams su kava, vafliais ir blyneliais.

- O kaip gi garsioji prancūziškas bagetė? Ji taip pat įeina į tradicinį paryžietiškų pusryčių meniu?

— Bagetė, be abejonės, yra tikra prancūziškų pusryčių klasika. Geriausias būdas ją suvalgyti — perpjauti per pusę, sutepti sviestu ir džemu.

- Kas dar įeina į tradicinius pusryčius?

— Kalba net ne apie tai, ką jūs valgote, o kur jūs tai darote. Aplinka visada labai svarbi. Pavyzdžiui, ketinate papusryčiauti vienos iš Paryžiaus kavinės terasoje arba Tuileries parke. Be to, viskas priklauso ir nuo to, kiek laiko paryžiečiai skiria pusryčiams. Jei daug, tai galima psigaminti blynelių, tostų ar iškepti vaflių.

Вафли с ягодами вишни
© Pixabay
Vafliai su vyšniomis

- Kokį pakaitalą kruasanams renkasi sveiko gyvenimo būdo šalininkai Paryžiuje?

— Visada galima pakeisti kruasaną į vaflius su vaisių salotomis ar blynus be glitimo.

- Ar galite rekomenduoti pavasarinių, daug energijos suteikiančių pusryčių receptą?

— Mėgstu daryti skanius vaisių kokteilius. Be to, galima pridėti šviežių braškių į natūralias apelsinų sultis ar padaryti glotnutį.

120
Tegai:
pusryčiai, kava, maistas, Paryžius, Prancūzija
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
Nemiga

Gydytojas įvardijo efektyvų būdą išsimiegoti

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Specialistas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybę

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Norint išspręsti daugelį miego problemų, dažnu atvejų pakanka keliais laipsniais sumažinti temperatūrą miegamajame, sako amerikiečių nerologas Krisas Vinteris. Ji cituoja leidinys "Men's Health".

Specialistas pažymėjo, kad vėsus oras ne tik padės atsikratyti nemigos, bet ir prisidės prie geresnio ir ilgiau trunkančio poilsio. Tuo pačiu jis mano, kad čiužinio, pagalvės pakeitimas ar "aukštųjų technologijų pižamų" įsigijimas vargu ar padės atsikratyti miego problemų.

Taip pat gydytojas patarė eiti miegoti ir keltis maždaug tuo pačiu metu.

"Nuolatinis grafikas padeda smegenims žinoti, kada laikas miegoti", — paaiškino ekspertas.

Jo teigimu, alkoholio vartojimo sumažinimas, meditacijos ir mankštos taip pat padės pagerinti miego kokybę.

Anksčiau Sečenovo universiteto Nervų ligų ir neurochirurgijos katedros docentas Michailas Poluektovas įspėjo, kad sistemingas miego trūkumas padidina arterinės hipertenzijos, širdies nepakankamumo ir miokardo infarkto išsivystymo tikimybę.

Tegai:
miegas, gydytojai
Temos:
Medicina ir sveikata
Dar šia tema
Mitybos specialistai įvardijo lengvą būdą valgyti mažiau
Gydytojas papasakojo, kaip atpažinti alergijas
Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį