Margarita Simonian, archyvinė nuotrauka

Simonian: Sputnik priešinasi kitaip manančių nepakantumui

104
Vyriausioji televizijos kanalo "RT" ir tarptautinės informacinės agentūros "Russia Today" redaktorė Margarita Simonian davė išskirtinį interviu apie Sputnik Lietuva darbą vietos žiniasklaidos rinkoje ir oficialios Lietuvos propagandos ypatumus

Vyriausioji televizijos kanalo "RT" ir tarptautinės informacinės agentūros "Russia Today" redaktorė Margarita Simonian trims Sputnik vadovams Baltijos šalyse davė interviu, kuriame papasakojo, kodėl šių valstybių valdžia bijo kitaip mąstančių žmonių ir kovoja su jais, pasitelkusi senus sovetinius metodus.

- Anksčiau Baltijos šalyse bijota "minkštosios Rusijos galios", dabar gąsdinama žodžiais "fake news", "Rusijos propaganda"… Šiame kontekste atsiranda naujos programos, kurios finansuoja teisingos krypties vietos rusakalbę žiniasklaidą.

— Ir tai, aišku, bus ne propaganda. Tačiau į sveikatą, mes gi negobšūs žmonės, prašom.

- Sputnik atsiradimas rusakalbės užsienio žiniasklaidos rinkoje — tai mėginimas apie skirtingus dalykus kalbėti viena kalba?

— Esmė ne kalboje. To, apie ką mes kalbame, niekada nepasakys žiniasklaida, kurią finansuoja Europos Sąjunga. Net jeigu jie sukurs dar 15 žiniasklaidų rusų kalba, jos vistiek kalbės apie tą patį… Ar suprantate? Štai mano kabinete yra trys monitoriai su BBC, CNN, Euronews. Jie transliuojami viena kalba ir nukreipti į vieną pusę. Tačiau žmonės gi ne kvaili, jie supranta, kad pasaulio vaizdas daug platesnis, nei tos penkios temos ir viena nuomonė, kurią transliuoja pagrindinės medijos. Žmonės nori išgirsti ir kitą pusę. Tai yra mūsų konkurencinis pranašumas. Tai mes galime kalbėti apie ligas, išsivysčiusias visuomenėje tų šalių, kur transliuojamas Sputnik, o vietos proeuropietiška ir proamerikietiška žiniasklaida, kurią jūs pateikiate kaip pavyzdį, apie tai niekuomet nakalbės. Pavyzdžiui, iš manęs jie niekada neprašytų interviu.

- Šioje situacijoje spaudimas ir pasipriešinimas, su kuriais susiduria Sputnik, — privalumas ar trūkumas? Dirbti, nuolat jausdami spaudimą, sugeba ne visi mūsų kolegos.

— Tokia mūsų su stresu susijusi profesija, ką daryti? Mūsų korespondentai Sirijoje, Jemene rizikuoja savo gyvybe, ir būtent ten, kur šaudo, iš tikrųjų toks spaudimas, kad baisu net pagalvoti…

Žinoma, būtų puiku, jei jo nebūtų. Mes visi esame taikūs žmonės. Man nepatinka žodis "karas", tarp jų "informacinis karas", ir net žodis "konfrontacija" man kelia nerimą. Norėčiau, kad pasaulyje įsiviešpatautų harmonija, ir niekam nereikėtų tarpusavyje kovoti. Bet kadangi viskas vyksta kitaip, mes negalime abejingai žiūrėti į labai didelį aukų kiekį, atsiradusį dėl to, kad neteisingi valstybių sprendimai remiami vieningo "choro". Pažiūrėkite, kas padaryta su Artimaisiais Rytais, kur karas veda prie pasaulinio chaoso. Esant tokiai situacijai, mes negalime sėdėti ir tylėti. Mums reikia augti, tapti stipresniems, mūsų balsas turi būti išgirstas. Šiandien, kai publikai prieinamos skirtingos nuomonės, jau ne taip lengva priimti tokius baisius sprendimus, kaip dėl karo Irake 2003 metais.

O spaudimas — na, ką daryti? Nieko baisaus, — viskas, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius.

- Kodėl gi visi sovietiniai kovos su kitaip mąstančiais asmenimis metodai staiga paplito pačiose antisovietinėse šalyse?..

— Štai šitai labiausiai stebina. Rusijoje net neįmanoma įsivaizduoti, kad kas nors ateitų įsidarbinti, pavyzdžiui, į "Laisvės radiją". Tam žmogui paskambintų iš FSB: "O ko jūs ten ėjote?". Toks veiksmas iškart būtų plačiai paviešintas… su antrašte apie grįžimą prie sovietinės praeities.

O "antisovietinėse" Baltijos šalyse toks gąsdinimas yra normalu. Ir jie dar mūsų bijo!

- Mūsų darbuotojai — daugiausia jauni žmonės, jie nėra susidūrę su KGB, jiems tai nauja… Sputnik, kaip disidentinis leidinys, tai — normalu?

— Taip ir bus, kol šalis gyvens pagal totalitarinius įstatymus, tuo pat metu skelbdama laisvę ir demokratiją. Mes visada būsime disidentinis leidinys, nes kovojame su totalitaristiniu požiūriu, visų pirma, su nepakantumu kitaip manantiems žmonėms, kurių balsas esame mes.

Rusija gali atsakyti tomis pačiomis priemonėmis

Tęsiant informacinio karo temą, vyriausiasis "RT" redaktorius pabrėžė, kad Vakaruose "Russia Today" ir Sputnik kaltinami visomis mirtinomis nuodėmėmis. Kaip pavyzdį jie pateikė JAV žvalgybos ataskaitą apie Rusijos žiniasklaidos veiklą, pavadinę ją "bepročio kliedesiais". 

"O neseniai pasirodė įstatymų projektas apie tai, kad FTB turi patikrinti "RT America" veiklą. Rusijos URM atstovė Marija Zacharova ir "Roskomnadzor" jau pareiškė, kad jei jie tai padarys, Rusija imsis atsakomųjų priemonių. Būtent taip ir reikia elgtis", — pasakė Simonian Sputnik Latvija.

"Rusija yra ne ta šalis, kuri tyliai leis save spardyti. Jei mus užgaus, mes atsakysime tuo pačiu. Reaguosime per URM. Užsienio žurnalistai turėtų jausti lygiai tokį pat spaudimą, kokį jaučiame mes, nes ne mes šitai pradėjome".

Margarita Simonian kaip pavyzdį Baltijos šalims pateikia Ameriką, į kurią jos orientuojasi savo užsienio politikoje. Ten, anot "Russia Today" vyriausiosios redaktorės, yra žiniasklaidos, "kurios spjauna į visus draudimus — daro tai, ką nori, ir jokiame kolektyviniame sąmoksle nedalyvauja".

Baltijos šalių masinė medija tokios prabangos sau leisti negali.

Baimė vietoj pasididžiavimo

Į Sputnik Estija klausimą apie šalies leidinių, kurie parodo kitą požiūrį į įvykius, boikotą Simonian atsakė, kad tokia praktika neturi nieko bendro su žurnalistika.

"Matyt, taip yra dėl to, kad per pastaruosius 25 metus Estija neturėjo garsių ir vertų dėmesio savo pasiekimų, kuriais didžiuodamasi galėtų ištrinti iš tautos sąmonės praeities baimes. Jei nėra, kuo didžiuotis, gyventojai pradeda gyventi baimėje ir puoselėja ją tarpusavyje", — sakė ji.

Pasak Simonian, "Europoje, bijant naujų balsų atsiradimo, dabar daroma viskas, kad būtų pasakyta, jog šis balsas yra neteisėtas, tai ne žurnalistai, ne informacija, tai yra propaganda, klastotė".

"Bet mes žinome, kad jie meluoja. Mes suprantame, kad kovodami su mumis, jie kovoja ne su propaganda, o su kitokia nuomone, nes jie yra ne laimingi, bet išsigandę žmonės, kurie netiki jokia laisve, tik savo "ramybe". Jei jie susiduria su informacija, galinčia sutrikdyti jų "ramybę", kovoja su ja taip, kaip tai daro bet koks totalitarinis režimas. Taip, kaip atsitinka bet kurioje diktatūroje. Nei su demokratija, nei žodžio laisve visa tai neturi nieko bendro", — pridūrė ji.

104
Tegai:
interviu, Margarita Simonian
Temos:
Vakarų kampanija prieš Sputnik ir RT (93)
Dar šia tema
Televizijos kanalas "RT" transliuojamas Jungtinių Tautų Organizacijoje
JAV užblokavo agentūros "RT" prieigą prie Facebook
Facebook neigia kanalo "RT" paskyros blokavimą dėl politinių motyvų
Vakcinos kūrimas, archyvinė nuotrauka

Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data

(atnaujinta 12:08 2020.05.26)
Masinis skiepijimas Rusijoje gali prasidėti ankstyvą rudenį ir užtruks nuo šešių iki devynių mėnesių

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. "Rospotrebnadzor" virusologijos tyrimų centras "Vektor" birželio pabaigoje planuoja pradėti klinikinius koronaviruso vakcinos tyrimus. Apie tai interviu laikraščiui Izvestija sakė centro generalinis direktorius Rinatas Maksiutovas.

Iki to laiko, anot jo, planuojama gauti bandymų su gyvūnais rezultatus ir laukti Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo atlikti klinikinius tyrimus.

Pasak Maksiutovo, prieš masinį vartojimą vakcina turi sėkmingai praeiti laboratorinius tyrimus, būti gaminama ir įsigyta vaisto forma.

Po to atliekamas visas ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų spektras, taip pat registracija.

Anksčiau Epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro "Gamalei" direktorius Aleksandras Gunzburgas teigė, kad centro darbuotojai, tiesiogiai susiję su vakcinos kūrimu, taip pat jis pats, yra paskiepyti, susidarė antikūnai.

Rusijoje Peterburgo vakcinų ir serumų tyrimų instituto mokslininkai taip pat dirba kurdami vakciną nuo koronaviruso. Vakcinos kūrimas vyksta daugelyje kitų šalių.

Masinis skiepijimas Rusijoje, pasak Gunzburgo, gali prasidėti ankstyvą rudenį ir užtruks nuo šešių iki devynių mėnesių.

Naujas koronavirusas (sukeliantis ligą COVID-19) pirmą kartą buvo aptiktas gruodžio pabaigoje Uhano mieste, Kinijoje. Kovo pradžioje PSO protrūkį pripažino pandemija. Organizacijos duomenimis, pasaulyje jau yra užsikrėtę 5,3 milijono žmonių, mirė daugiau kaip 343 tūkst.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
Rusija, vakcinacija, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paryžius ir Berlynas ragina ES padaryti COVID-19 vakciną prieinamą visiems
JAV paskelbė apie sėkmingą koronaviruso vakcinos bandymą su žmonėmis
Didžiojoje Britanijoje įvardytas vakcinų gamybos nuo COVID-19 pradžios laikas
Rusijoje įvardijo vakcinos nuo koronaviruso pagaminimo laiką
Sraigtasparnis Mi-8

Rusijoje, Čiukotkoje, "Mi-8" nusileidimo metu žuvo įgula

(atnaujinta 10:09 2020.05.26)
Preliminariais duomenimis, avarijos priežastimi galėjo tapti techninis sraigtasparnio gedimas. Juodosios dėžės jau rastos, jos yra tinkamos būklės

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Rusijos oro gynybos ir kosmoso pajėgų sraigtasparnis "Mi-8" dužo netoli aerodromo "Ugolnyje kopi" Čiukotkoje, incidento metu žuvo visa sraigtasparnio įgula. Apie tai praneša RIA Novosti su nuoroda į Rusijos gynybos ministeriją.

Pakistane sudužo keleivinis lėktuvas
© AFP 2020 / Asif Hassan

Kaip agentūrai pranešė ekstremaliosios tarnybos, iš viso yra keturi žuvusieji.

Incidentas įvyko antradienį, apie 5:00 Maskvos laiku (sutampa su Lietuvos laiku), mokomojo skrydžio metu.

Preliminariais duomenimis, avarijos priežastimi galėjo tapti techninis sraigtasparnio gedimas. Į įvykio vietą buvo išsiųsta Rusijos oro gynybos ir kosmoso pajėgų vadovybės komisija.

Pažymima, kad "Mi-8" juodosios dėžės jau rastos. Avarija beveik neturėjo įtakos skrydžio duomenų savirašiui ir lėktuvo diktofonui.

Anadyro oro uostas veikia įprastu režimu.

Tegai:
sraigtasparnis, Rusija
Vilniaus oro uostas, archyvinė nuotrauka

SAM priminė rekomendacijas keliaujantiems žmonėms

Ministerijoje gyventojams parekomendavo atidėti nebūtinas vietines ir tarptautines keliones vėlesniam laikui

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Švelninant karantino sąlygas ir mažėjant apribojimams keliautojams, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) keliautojams priminė rekomendacijas.

Ministerijoje lietuviams rekomenduoja visas nebūtinas vietines ir tarptautines keliones atidėti vėlesniam laikui.

Рота почетного караула и флаги стран Балтии и США
© Sputnik / Александр Липовец

Jei nėra galimybės atidėti kelionės, rengiantis jai, būtina įvertinti koronaviruso infekcijos epideminę situaciją konkrečioje šalyje, į kurią planuojama vykti. Taip pat patariama įvertinti kiekvienoje šalyje privalomą izoliacijos trukmę.

SAM priminė, jog kelionės metu reikėtų vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, ypač su tais, kuriems pasireiškė ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Keliaujantys taip pat turėtų laikytis rankų higienos, vartoti saugų maistą bei vandenį.

Tuo tarpu, žmonės, kuriems po kelionės per 14 dienų atsirado ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių, turi likti namuose ir konsultuotis Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekti su savo šeimos gydytoju konsultacijai nuotoliniu būdu.

Jei grįžus ar atvykus iš tam tikrų šalių yra būtina 14 dienų saviizoliacija, privalu griežtai laikytis izoliavimosi taisyklių visą izoliavimosi laikotarpį.

Tegai:
kelionės, karantinas, koronavirusas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dar dviem Santaros klinikų darbuotojams diagnozuotas koronavirusas 
Kasiulevičius papasakojo apie sėkmingus tyrimus dėl vaistų nuo COVID-19
ULAC vadovas pasiūlė įvesti "COVID-19 pasą"