JAV prezidentas Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas išjuoktas internete dėl pranešimo su neteisinga JAV vėliava

51
(atnaujinta 08:27 2017.04.28)
Į neįprastą žvaigždžių skaičių pirma atkreipė dėmesį laikraščio "The Huffington Post" korespondentė Kristina Uilki

VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. JAV prezidentas Donald Trump (Donaldas Trampas) nustebino amerikiečius, pasidalinęs savo Twitter paskyroje nacionalinės vėliavos nuotrauka su 39 žvaigždutėmis vietoj 50.

Poste jis sveikino savo žmoną Melaniją su gimimo diena. Jis paskelbė atviruką su nuotrauka iš inauguracijos, kurioje pavaizduota Amerikos vėliava.

​Į neįprastą žvaigždžių skaičių pirma atkreipė dėmesį laikraščio "The Huffington Post" korespondentė Christina Wilkie. Kiti vartotojai prisiminė, kad ši vėliava buvo matyta Trampo paskyroje ir anksčiau.

​Žvaigždės JAV vėliavoje simbolizuoja valstijų skaičių — dabar jų 50. Pažymėtina, kad 39 valstijos šalyje buvo tik 1889-ųjų lapkričio 2 dieną. Šią dieną į JAV sudėtį buvo įtraukta Šiaurės Dakota, tačiau po kelių valandų prie jos prisijungė ir Pietų Dakota ir valstijų jau tapo 40.

51
Tegai:
vėliava, Donaldas Trampas, JAV
Dar šia tema
Baltieji rūmai paaiškino, kodėl Trampas nepaspaudė rankos Merkel
Trampas pavadino Obamą "silpnuoliu", kurį "spaudė" Rusija
Trampas įvertino save aukščiausiu balu už prezidento darbą
Trampas nežino, ar sutars su Putinu
Trampas paskambins Putinui šeštadienį
Koronaviruso testas

PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje

(atnaujinta 22:40 2020.07.13)
Anksčiau buvo pranešta, kad Sečionovo universitete vakcinos saugumas buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palankiai vertina informaciją apie Rusijos vakcinas pasaulinėje platformoje, RIA Novosti papasakojo PSO atstovė Rusijoje Melita Vujnovič, komentuodama pirmojo klinikinių tyrimų dėl koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos centras, etapo pabaigą.

Sečionovo universiteto Medicininės parazitologijos ir tropinės medicinos instituto direktorius Aleksandras Lukaševas liepos 12 dieną RIA Novosti sakė, kad vakcinos saugumas buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu.

Antrasis koronaviruso vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos, po kurio Gamalėjos institutas pateiks registraciją, pasakojo Aleksandras Gincburgas, Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos centro direktorius.

"PSO palankiai vertina informaciją apie Rusijos vakcinas pasaulinėje platformoje", — sakė Vujnovič, pažymėdama, kad Gamalėjos instituto sukurta vakcina jau yra visuotiniame vakcinų-kandidačių sąraše, tačiau kol kas tai tik pirmasis klinikinių tyrimų etapas.

"Informacija apie vakcinų-kandidačių tyrimų rezultatus ir etapus yra prieinama pasaulinėje platformoje. Gavus informaciją, ji bus ten paskelbta. PSO ragina visas šalis dirbti per šią integruotą platformą", — pridūrė Vujnovič.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 566 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, Rusija, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje
Aeroflot, archyvinė nuotrauka

"Aeroflot" ketina atnaujinti skrydžius Talinas–Maskva nuo rugpjūčio 1 dienos

(atnaujinta 18:56 2020.07.13)
Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Nuo rugpjūčio 1 dienos Rusijos skrydžių bendrovė "Aeroflot" planuoja atnaujinti reguliarius skrydžius maršrutu Maskva–Talinas–Maskva, praneša portalas "ERR.ee".

Šiuo metu oficialioje "Aeroflot" svetainėje jau vyksta bilietų pardavimas šia kryptimi.

Atitinkamus planus taip pat patvirtina Talino oro uostas.

Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį.

"Mes nesame tikri, kad skrydžiai į Maskvą prasidės rugpjūčio 1 dieną, nes koronaviruso infekcijos lygis Rusijoje vis dar yra gana aukštas. Tai dabar yra pagrindinė problema", — sakė Talino oro uosto komercijos direktorius Eero Pärgmäe.

Anot jo, bendrovė tikisi, kad rugpjūtį bus galima skristi tiesiai iš Talino į 30 miestų. Tai leis įmonei priartėti prie ikikrizinio lygio, kai 15 oro linijų galėjo skraidinti iš Talino į 36 oro uostus, o 28 maršrutai buvo vykdomi ištisus metus.

Dabar reguliarius skrydžius iš Talino atidarė 7 oro linijų bendrovės: "AirBaltic", "Finnair", "Lufthansa", "Ryanair", "Norwegian", "Transaviabaltika" ir "Wizz Air". Liepos mėnesį prie jų greičiausiai bus pridėta "Belavia", "LOT", "easyJet", o rugpjūtį — "Turkish Airlines", "Aeroflot" ir SAS.

Pranešama, kad oro uostai ir oro linijų bendrovės deda visas pastangas, kad kelionės būtų saugios žmonėms.

"Nors kaukes lėktuvuose dėvėti privaloma, jas oro uostuose dažniausiai žmonės nori dėvėti savo noru", — teigė Eero Pärgmäe ir rekomendavo prieš kiekvieną skrydį susipažinti su saugos taisyklėmis ir galimais apribojimais, galiojančiais oro uostuose ir oro linijose.

Tuo tarpu Vengrijos skrydžių bendrovė "Wizz Air" tikisi nuo liepos 29 dienos atnaujinti skrydžius į Kijevą, Charkovą ir Lvovą.

Liepos mėnesį iš Talino oro uosto galima skristi 26 kryptimis. Naujos kelionės vietos yra Londonas, Milanas, Edinburgas, Malaga, Cherona, Diuseldorfas, Dublinas, Oslas ir Varšuva.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
Maskva, Talinas, skrydžiai, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka