Moteris nikaboje, archyvinė nuotrauka

Vokietija pritarė daliniam veidą dengiančių drabužių draudimui

20
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar praėjusių metų gruodį pasisakė už draudimą šalyje nešioti burkas ir nikabas

VILNIUS, balandžio 28 — Sputnik. Bundestagas pritarė įstatymo projektui, draudžiančiam dėvėti visą veidą ir kūną dengiančiančius musulmoniškus drabužius (burkas, nikabas), praneša "Reuters".

Burka ir nikaba — musulmonių moterų drabužiai, visiškai dengiantys kūną ir veidą.

"Integracija taip pat reiškia, kad turime aiškiai apibrėžti ir skleisti savo vertybes… Įstatymų projektas, kuriam mes pritarėme, įneša svarbų indėlį į tai", — Vokietijos vidaus reikalų ministro Thomo de Maizieres žodžius cituoja agentūra.

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmą kartą pasisakė už draudimą šalyje nešioti burkas ir nikabas. Tada ją palaikė vidaus reikalų ministras, kuris nurodė, kad Vokietijos visuomenėje būtina parodyti savo veidą viešuosliuose įstaigose, registro biuruose, mokyklose ir universitetuose, valstybinėje tarnyboje ir teisme.

20
Tegai:
burka, Vokietija
Dar šia tema
JAV gyventoja siuva hidžabus Barbie lėlėms
Mergina, pasipuošusi burkiniu ir hidžabu dalyvavo grožio konkurse JAV
Žiniaskaida: ant Playboy viršelio pirmą kartą pasirodys mergina hidžabe
 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, archyvinė nuotrauka

Lavrovas: START III sutarties likimas nulemtas

(atnaujinta 13:56 2020.07.10)
START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teigimu, Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START III) likimas yra nulemtas, praneša RIA Novosti.

"Matyt, sprendimas nepratęsti šio susitarimo Jungtinėse Valstijose jau priimtas. Atkaklumas, su kuriuo pabrėžiama, kad nėra net alternatyvos, jog gali vykti trišalis pokalbis, įrodo, kad viskas jau nulemta", — sakė jis.

Be to, Lavrovas pažymėjo, kad JAV mano, jog į sutartį būtina įtraukti naujausius rusiškus ginklus, kas "iš esmės reiškia beldimąsi į atviras duris".

START III, pasirašyta 2010 metais, tebėra vienintelė Rusijos ir JAV sutartis, skirta karinei galiai apriboti. Sutartis nustoja galioti 2021 metų vasario mėnesį, ir kol kas Vašingtonas neatskleidžia, ar ketina ją atnaujinti.

Tuo tarpu Amerikos lyderis Donaldas Trampas teigė norintis sukurti naują trišalį susitarimą tarp Rusijos, Kinijos ir JAV. Pekinas šiai idėjai nepritaria. Savo ruožtu Maskva palaiko sutarties pratęsimą be išankstinių sąlygų.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija, Sergejus Lavrovas
Dar šia tema
Rusijai ir JAV nepavyko suartinti pozicijų dėl Atviro dangaus sutarties
"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?
Lenkijos prezidento rinkimai

Paaiškėjo paskutinės sociologinės apklausos prieš Lenkijos vadovo rinkimus rezultatai

(atnaujinta 13:11 2020.07.10)
Antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame bus išrinktas valstybės vadovas ateinantiems penkeriems metams, vyks šį sekmadienį

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Paskutinė sociologinė apklausa prieš "tylos dieną" Lenkijos prezidento rinkimuose rodo praktiškai vienodas dabartinio prezidento Andžejaus Dudos ir kandidato iš opozicijos Rafalo Tšaskovskio galimybes.

Antrasis Lenkijos prezidento rinkimų turas, kuriame bus išrinktas valstybės vadovas ateinantiems penkeriems metams, vyks liepos 12 dieną. Rinkimuose dalyvauja dabartinis Lenkijos prezidentas, kandidatas iš valdančiosios partijos "Teisė ir teisingumas" Duda bei kandidatas iš opozicinės koalicijos "Piliečių platforma" Tšaskovskis.

Varšuva, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Палладин Л.

Vidurnaktį Lenkijoje prasidės "rinkimų tylos" laikotarpis, kuris tęsis iki balsavimo pabaigos — 22:00 (23:00 Lietuvos laiku). Šiuo laikotarpiu agitacija ir sociologinių tyrimų rezultatų skelbimas yra griežtai draudžiamas, praneša RIA Novosti.

"IBRiS" instituto atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 45,3 proc. rinkėjų yra pasirengę atiduoti savo balsus už Tšaskovskį. Duda gali tikėtis 44,4 proc. respondentų palaikymo.

Tuo tarpu neapsisprendusių rinkėjų procentas yra kelis kartus didesnis nei atotrūkis tarp abiejų kandidatų.

Rinkimuose pasirengę dalyvauti rekordiniai 67 proc. apklaustųjų. Į šį rezultatą įtraukti atsakymai "tikrai taip" ir "greičiausiai taip".

Tyrimas buvo atliktas liepos 8 dieną tarp 1100 balsavimo teisę turinčių lenkų. Tyrimas atliktas naudojant CATI (apklausos telefonu) metodą. Paklaida neviršija trijų procentų.

Tegai:
prezidento rinkimai, Andrzejus Duda, Lenkija
Loreta Graužinienė, archyvinė nuotrauka

"Negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju". Graužinienė išsikėlė kandidate į LR Seimą

(atnaujinta 14:38 2020.07.10)
Pastaruoju metu nuo politikos nutolusi Loreta Graužinienė nusprendė kandidatuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose; ji tikina, kad sugrįžti į aktyvią politiką jos paprašė ukmergiškiai

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Buvusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė priėmė sprendimą kelti savo kandidatūrą artėjančiuose Seimo rinkimuose. Apie savo sprendimą ji paskelbė Facebook.

"Pastaruosius mėnesius sutikti ukmergiškiai nuolat mane ragina grįžti į politiką. Ilgai galvojau.... Turiu didžiulę politinę patirtį, gerai išmanau ekonominius, finansinius dalykus ir dabar, artėjant naujai pasaulinei ekonominei krizei, kuri neišvengiamai palies ir Lietuvos ekonomiką , o tuo pačiu ir mus visus, negaliu likti nuošalyje pasyviu stebėtoju. <...> Priėmiau sprendimą pati išsikelti kandidate į LR Seimą", — rašo savo žinutėje Graužinienė.

Pasak jos, šiandien VRK užregistravo ją kaip pretendentę į kandidatus. Jai dar teks surinkti 1000 Ukmergėje registruotų rinkėjų parašų.

Graužinienė pabrėžia, kad nori dirbti ir būti atskaitinga tik Ukmergės krašto žmonėms, ji suvokia, kad bus nelengva vienai stoti prieš partijų iškeltus kandidatus, bet tiki, kad "Ukmergės krašto žmonės gali išsirinkti ne partijų parinktą, o savo nepriklausomą kandidatą".

"Grįžtu į aktyvią politinę veiklą ir kviečiu mane palaikančius žmones į savo komandą. Grįžimo į aktyvią politiką tikslas neapsiriboja vien kandidatavimu į LR Seimą. Tai pasirengimas ateinantiems savivaldos ir mero rinkimams. Tikiu, kad per tą laiką man pavyks suburti sąžiningų, kompetentingų ir Ukmergės kraštą mylinčių žmonių komandą, kurie nori pokyčių Ukmergės gyvenime", — apibendrina savo sprendimą buvusi Seimo pirmininkė.

2013–2015 metais Graužinienė ėjo Darbo partijos pirmininkės pareigas. 2013 metų spalį tapo Seimo pirmininke, šias pareigas ėjo iki Seimo kadencijos pabaigos. 2015 metų kovą ji pasitraukė iš Darbo partijos pirmininkės pareigų, o 2016 metų spalį — ir iš partijos.

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė rengti balsavimą internetu.

Tegai:
Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Seimo rinkimų belaukiant. Kas laimės partinių sąrašų dvikovą?
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"