Angela Merkel ir Vladimiras Putinas, nuotrauka iš įvykio vietos

Sočyje nutarė Putinas ir Merkel

86
(atnaujinta 11:24 2017.05.03)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bendrosios spaudos konferencijos metu atskleidė pagrindines temas, kurias aptarė per derybas Sočyje

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Dvišaliai santykiai, kova su terorizmu, Artimųjų Rytų situacija ir Minsko susitarimų realizavimas — temos, kurias derybų metu Sočyje aptarė Rusijos ir Vokietijos lyderiai.

Rusijos ir Vokietijos santykiai

Putinas pabrėžė, kad Vokietija liks pagrindine Rusijos ekonomine partnere, nepaisant žinomų politinių sunkumų ir ekonomikos svyravimų, pranešė RIA Novosti.

Jis atkreipė dėmesį į šalių prekių apyvartos augimą: sausio-vasario laikotarpiu jos apimtis padidėjo 43%.

"Vokietija yra stambiausia Rusijos gamtinių dujų pirkėja, tiekimas iš Rusijos padengia beveik 35% Vokietijos rinkos poreikių", — pridūrė Rusijos prezidentas.

Savo ruožtu Merkel pasakė, kad derybos su Putinu vyksta intensyviai ir pavadino Rusiją "konstruktyvia partnere".

Merkel teigimu, Maskva ir Berlynas visuomet turi palaikyti dialogą, nepaisant esamų problemų.

"Kai kalbamės vienas su kitu, geriau vienas kitą suprantame", — sakė kanclerė.

Ukrainos situacija

Viena pagrindinių derybų temų ― Ukrainos situacija, kuri, kaip pabrėžė Putinas, kelia didelį susirūpinimą. Anot jo, Normandijos ketverto formato derybos dėl Ukrainos bus ir toliau tęsiamos.

Maskva ir Berlynas pasisako už griežtą Minsko susitarimų vykdymą.

"Susitarėme, kad tarp pagrindinių uždavinių turi atsirasti konfliktuojančių pusių jėgų silpninimas ir jų lėšų sumažinimas. Šitai leis visiškai sustabdyti susišaudymą, surengti dialogą tarp Kijevo ir nepripažintų respublikų, teisėtai įtvirtinti ypatingąją regionų padėtį ir šiuo pagrindu surengti ten rinkimus", — sakė Rusijos lyderis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Гунеев

Jis įsitikinęs, kad Normandijos ketverto formatas dirba, tačiau tam, kad būtų veiksmingesnis, reikia, kad visos konflikto pusės susėstų prie vieno derybų stalo.

"Neįmanoma pasiekti konflikto sprendimo be tiesioginio prieštaraujančių pusių dialogo", — pabrėžė prezidentas.

Putinas apibūdino pietryčių Ukrainos situaciją kaip "valstybinio parversmo rezultatą" ir pabrėžė, kad niekas neatsikirė Donbaso nuo Ukrainos.

Jo teigimu, tai daro pati Ukrainos valdžia, pasitelkusi įvairias blokadas. Merkel, savo ruožtu, teigia, kad paliaubos Ukrainoje ― labai svarbios, siekiant sureguliuoti konfliktą šalyje.

"Mes turime padaryti viską tam, kad išsprestume šią problemą. Deja, kol kas didelio progreso nematyti… Paliaubos, aišku, svarbios", — sakė kanclerė.

Ji taip pat pareiškė, kad tikisi sankcijų Rusijai panaikinimo, bet tik įgyvendinus Minsko susitarimus dėl Ukrainos.

Sirijos situacija

Taip pat, lyderiai aptarė situaciją Sirijoje. Putino teigimu, Rusija pasisako už kruopštų Chan-Šeichuno įvykių tyrimą.

"Mes ryžtingai smerkiame bet kokį cheminio ginklo panaudojimą. Kaltus dėl civilių sirų žūties būtina surasti ir nubausti. Tačiau tai gali būti padaryta tik kruopščiai atlikus nešališką tyrimą", — pabrėžė jis.

Skrydžiai virš Sirijos, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Ministry of defence of the Russian Federation

Putinas pakomentavo Rusijos ir kitų šalių vaidmenį kritinėje Sirijos padėtyje. Prezidento žodžiais, didžiausią įtaką Bašarui Asadui turi Sirijos gyventojai.

"Mūsų tikslas tas, kad reikia sukurti sąlygas sąjungai sudaryti, siekiant nutraukti karinius veiksmus ir pasiekti visų prieštaraujančių pusių politinį bendradarbiavimą", — pridūrė jis.

Putino teigimu, pirma sąlyga — tai sustabdyti susišaudymus. Rusija, kartu su partneriais Turkijoje ir Irane, sugebėjo tai pasiekti Astanoje.

Merkel, savo ruožtu, palaikė Sirijos paliaubas ir pareiškė pasirengusi dar labiau bendradarbiauti su Rusija kovoje su su terorizmu.

"Mes taip pat pasikalbėjome apie Sirijos situaciją. Aš, kaip federalinė kanclerė, pabrėžiu, kad mes norime padaryti viską, jog palaikytume paliaubas ir sustabdytume susišaudymus bei išgelbėtume žmones" — teigė kaclerė.

Rusija ir rinkimai Vakaruose

Putinas dar kartą pabrėžė, kad pareiškimai apie tariamą Rusijos įtaką JAV rinkimams — niekuo pagrįstos paskalos, kurios naudojamos JAV vidaus politikoje.

Baltieji rūmai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

"Ir iškart iš nieko darote kažkokias prielaidas apie Europos šalis, tarp kurių yra tokia mums draugiška šalis, kaip Vokietija. Bet tai mažiausiai keista" — sakė Putinas, atsakydamas į klausimą dėl kaltinimų, jog Rusija kišasi į užsienio valstybių rinkimų procesus.

Putino teigimu, Rusija nesikiša į kitų valstybių vidaus politikos procesus, bet jaučia, kad esama tokių bandymų Rusijos atžvilgiu.

"Deja, mes matome visiškai priešingus dalykus. Jau kelerius metus pastebime bandymus paveikti Rusijos vidaus politikos procesus. Ir per taip vadinamas nevyriausybines organizacijas, ir tiesiogiai", — konstatavo Rusijos prezidentas.

86
Tegai:
karinis konfliktas, konfliktas, Sirijos krizė, Vokietija, Ukraina, Sirija, Ukrainos konfliktas, Minsko susitarimai, Vladimiras Putinas, Angela Merkel, Rusija
Dar šia tema
JAV atsisakė idejos taikyti naujas sankcijas Rusijai
Prancūzijos URM: G7 nepriėmė sprendimo dėl sankcijų Rusijai
Sirija perdislokavo savo lėktuvas arčiau Rusijos karinės bazės
Mergina dėvi medicininę kaukę

Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę

(atnaujinta 20:31 2020.10.22)
Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė laikoma jautresne koronaviruso infekcijai, bet tai nereiškia, kad visi kiti neturi saugotis, sako virusologas, medicinos mokslų daktaras Anatolijus Altšteinas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė yra laikoma didelės COVID-19 rizikos grupe, interviu Sputnik Lietuva sakė virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Altšteinas.

"Yra keletas duomenų apie receptoriaus pokyčius. Kai kurios AT2 receptoriaus mutacijos lemia tai, kad žmogus tampa mažiau jautrus. Yra ir kitų duomenų apie tai. Tačiau iš esmės žmonės labai skiriasi jautrumu. Šių skirtumų mechanizmas ne visada žinomas. Žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, taip pat gali sirgti, sunkiai sirgti ir gali mirti. Niekas negali pasakyti, kad žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, visai neserga. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių žmonėms, turintiems visas kraujo grupes", — sakė specialistas.

Žmonės, turintys tam tikrą kraujo grupę, gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma, sakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

Danijos tyrimų duomenimis, tarp 473 000 COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo mažiau tarp O (pirmos) kraujo grupę turinčių asmenų nei tarp A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos) grupės asmenų, mat jų gleivinės paviršiuje yra virusą neutralizuojančių anti-A ir anti-B antikūnų.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Numatomi papildomi apribojimai dėl koronaviruso plitimo
Kėdainių rajono meras užsikrėtė koronavirusu
Koronaviruso testai

Įvardytas paprastas būdas nustatyti asmenį, užsikrėtusį koronavirusu

(atnaujinta 20:47 2020.10.22)
Pabrėžiama, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį, tačiau šie pokyčiai yra grįžtami

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Gydytojas ir televizijos laidų vedėjas Jevgenijus Komarovskis skonio ir uoslės praradimą įvardijo kaip pagrindinį koronaviruso simptomą, praneša RIA Novosti.

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Būtent šį simptomą galima laikyti diagnostiniu, tai yra, testas "Kuo tai kvepia?" yra daug tikslesnis nei bet kuri termometrija", — sakė jis.

Pasak Komarovskio, sirgdami gripu pacientai gali prarasti uoslę, tačiau tokioje situacijoje taip yra dėl nosies užgulimo.

"O esant koronavirusui, nėra ir uoslės", — sakė jis.

Gydytojas pridūrė, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį. Kartu jis pabrėžė, kad šie pokyčiai yra grįžtami.

PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 41 mln. koronaviruso infekcijos atvejų. Daugiau nei 1 mln. žmonių tapo pandemijos aukomis.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šiaulių regione dviem "Maximos" darbuotojoms nustatyta COVID-19 liga
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo
Vilnius

Kokia šiandien diena: spalio 23-iosios šventės

(atnaujinta 20:49 2020.10.22)
Nuo spalio 23 dienos iki metų galo lieka 69 dienos; savo vardadienį švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas

Spalio 23 yra 296-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 297-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 69 dienos.

2020 metų spalio 23 dieną saulė teka 08:01, leidžiasi 18:05, dienos ilgis — 10 val. 04min.

Tarptautinė snieginio leopardo diena

Spalio 23-ioji paskelbta Tarptautine snieginių leopardų diena.

2013 metų spalio 23 dieną 12-os šalių (Afganistano, Butano, Indijos, Kinijos, Kirgizijos, Kazachstano, Mongolijos, Nepalo, Pakistano, Rusijos, Tadžikistano ir Uzbekistano), kuriose gyvena snieginis leopardas, atstovai, susirinkę į Kirgizijos sostinę Biškeką, patvirtino "Biškeko deklaraciją" dėl šių retų gyvūnų išsaugojimo. Šalys tikisi išlaikyti bent 23 kraštovaizdžius, kuriuose gyventų snieginiai leopardai.

Snieginis leopardas, įrašytas į Raudonąją knygą, gyvena Centrinėje Azijoje, kalnuose. Dėl ypatingo kailio gyvūnas mėgstamas brakonierių. Jų išsaugojimui turi įtakos ir švarus oras.

Molekulės diena

Spalio 23-iąją nuo 06:02 ryto iki 06:02 vakaro (18:02) chemikai švenčia molekulės arba molio dieną. Ši data pasirinkta dėl Avogadro skaičiaus, kuris yra lygus 6,022 × 1023.

Avogadro skaičius — tai dalelyčių skaičius, sudarantis vieną molį. Molis — medžiagos kiekis, kuriame yra tiek dalelių (atomų, molekulių, jonų), kiek atomų yra 12 g anglies 12C izotopo. Skaičius pavadintas italų mokslininko Amadeo Avogadro garbei. Iš tiesų šį skaičių pirmasis suskaičiavo Johanas Jozefas Lošmidtas 1865 metais, tad Vokietijoje šis skaičius iki šiol vadinamas Lošmidto skaičiumi.

Savo vardadienį šiandien švenčia Doloresa, Lolita, Odilija, Ramvydė, Sanginas.

Ši diena pasaulio istorijoje

1917 metais Prancūzijoje įvyko pirmasis JAV dalinių mūšis su vokiečiais per Pirmąjį pasaulinį karą.

Šią dieną 1954 metais Didžioji Britanija, Prancūzija, JAV ir TSRS sutarė baigti Vokietijos okupaciją.

1956 metais Vengrijoje prasidėjo antikomunistinė revoliucija. Vengrijos Respublikos nacionalinė diena.

1989 metais dešimtys tūkstančių demonstrantų Vengrijoje, minėdami 1956 metų revoliucijos metines, reikalavo demokratinių reformų šalyje.

1990 metais Izraelis uždraudė palestiniečiams, gyvenantiems okupuotose teritorijose, vykti į Izraelį.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai