ES vėliava, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: ES pateikė sąskaitą Britanijai ta grasina nutraukti derybas

37
(atnaujinta 11:04 2017.05.22)
Kol kad ES dar oficialiai nepateikė Didžiajai Britanijai 100 milijardų eurų "sąskaitos už pasitraukimą iš ES", tačiau britai jau pareiškė, kas nesiruošia mokėti

VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Londonas nebesiderės dėl pasitraukimo iš ES, jei Briuselis ir toliau reikalaus Didžiosios Britanijos išmokėti 100 milijardų eurų, pareiškė Brexit ministras David Davis (Deividas Deivis) interviu "The Sunday Times".

Europos Sąjunga neketina aptarti prekybos susitarimo su Didžiąją Britanija, kol šalis nesumokės šių pinigų, ir tai gali nuo pat pradžių apsunkinti derybas, sakė ministras. Jo nuomone, ES turėtų sumažinti savo poreikius — kitaip Britanija pasilieka teisę nedalyvauti derybose.

"Mes galime tai padaryti", — pažymėjo Deivis ir pridūrė, kad asmeniškai jis gali išeiti iš pirmojo susitikimo su Michel Barnier (Michelis Barnier) — vyriausiuoju ES derybininku dėl Brexit.

Ryte pinigai, vakare — išėjimas iš ES

Briuselis reikalauja, kad prieš palikdama Europos Sąjungą Didžioji Britanija turi atitikti finansinius įsipareigojimus, kurių šalis ėmėsi kaip ES narė, o taip pat grąžinti pinigus, kuriuos tariamai skolinga šalims — Bendrijos dalyvėms.

Televizijos ir radijo transliacijos korporacijos BBC duomenimis su nuoroda į Europos Komisijos (EK) vadovo Jean-Claude Juncker (Žano Klodo Junkerio) žodžius, Briuselis pateikė Londonui 60 milijardų eurų "sąskaitą" po derybų dėl Brexit pradžios.

Be to, laikraščio "Financial Times" skaičiavimais, bendra "skolos" suma gali pasiekti 100 milijardų eurų. Į šias išmokas gali būti įtrauktos žemės ūkio subsidijos tokioms šalims, kaip Lenkija ir Prancūzija. Savo ruožtu, Didžiosios Britanijos vyriausybės teisininkai padarė išvadą, kad šalis turi teisinį pagrindą nemokėti Europos Sąjungai pinigų pagal anksčiau pasirašytas sutartis.

Tačiau oficialiai "sąskaitos už pasitraukimą iš ES" Didžiajai Britanijai kol kad nepateikė.

2016 metų birželį Didžiojoje Britanijoje įvyko referendumas, kuriame daugybė britų balsavo už išstojimą iš ES.

Šių metų kovo pabaigoje ministerė pirmininkė Teresa May (Tereza Mei) suaktyvino Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį ir pasirašė oficialų prašymą išstoti iš Bendrijos.

Kovo 29 dieną Didžioji Britanija oficialiai pradėjo pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą.

Derybos su Europos Sąjunga dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES truks dvejus metus, tad Jungtinė Karalystė paliks Sąjungą 2019 metų pavasarį.

37
Tegai:
tarptautiniai santykiai, Brexit, Deividas Deivis, Europos Sąjunga, Didžioji Britanija
Temos:
Didžiosios Britanijos istorinis referendumas (68)
Dar šia tema
Šviečia, bet nešildo: kas laukia lietuvių Britanijoje po Brexit?
Brexit: dėl ko verta nerimauti Lietuvai
Brexit nesukels rūpesčių darbo migrantams
Penki užsieniečiai pasidalino savo lūkesčiais Brexit
Žiniasklaida: ryšium su Brexit Londonas pareikalaus 10 mlrd eurų iš ES banko
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, archyvinė nuotrauka

Lenkijos prezidentas užsikrėtė koronavirusu

Pranešama, kad prezidentui Andrzejui Dudai vakar buvo atliktas testas dėl koronaviruso, rezultatas buvo teigiamas

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Lenkijos prezidentui Andrzejui Dudai patvirtinta koronavirusinė infekcija COVID-19. Tai šeštadienį pranešė valstybės vadovo atstovas spaudai Blažejus Spychalskis.

"Vakar prezidentui A. Dudai buvo atliktas testas dėl koronaviruso. Jo rezultatas buvo teigiamas. Prezidentas jaučiasi gerai. Mes palaikome nuolatinį ryšį su medicinos tarnybomis", - parašė jis Twitter.

Paskutinis Dudos užsienio vizitas buvo Ukrainoje spalio 11–13 dienomis. Visų pirma jis susitiko su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu.

Be to, Lenkojos vadovas penktadienį taip pat aplankė Nacionalinį stadioną Varšuvoje, kur šiuo metu įrenginėjama laikina ligoninė COVID-19 pacientams, nurodė prezidento spaudos tarnyba. 

Pastaruoju metu Lenkijoje smarkiai padaugėjo koronaviruso infekcijos atvejų ir mirčių. Penktadienį užfiksuotas dar vienas rekordas - 13 632 atvejai. Ketvirtadienį mirė rekordiniai 168 žmonės.

Tegai:
koronavirusas, Lenkija, Andrzejus Duda
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
Rekordiniai COVID-19 skaičiai: infekcija plinta ligoninėse, mokyklose ir įmonėse
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje
Dėlė

Kinijoje dėl išgerto vandens vaiko galvoje išaugo didžiulė dėlė

(atnaujinta 13:05 2020.10.23)
Tik praėjus daugiau nei metams tėvai kreipėsi į gydytojus, o prieš tai savarankiškai bandė išgydyti sūnų, kuris skundėsi kvėpavimo problemomis ir nuolatiniu gerklės skausmu

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Gydytojai penkerių metų Kinijos gyventojo galvoje rado dėlę, kuri į jo kūną pateko daugiau nei prieš metus, praneša "Daily Mail".

Pažymima, kad vaikas skundėsi kvėpavimo problemomis ir nuolatiniu gerklės skausmu. Tėvai bandė sūnų išgydyti savarankiškai, tačiau jo savijauta nepagerėjo.

Medicininės apžiūros metu vaiko galvoje buvo aptikta gyva suaugusio žmogaus delno dydžio dėlė. Remiantis gydytojų išvadomis, ji pateko į berniuko kūną per prastos kokybės vandenį, kurio jis išgėrė.

Gydytojai atliko parazito pašalinimo operaciją, taip pat paprašė tėvų užtikrinti, kad vaikai vartotų tik švarų vandenį.

Tegai:
Kinija
Vyras, archyvinė nuotrauka

SAM: dar 8 savivaldybėms gali grėsti karantinas

(atnaujinta 11:17 2020.10.24)
Į "raudoną" zoną pateko ir didieji šalies miestai. Ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama kitą savaitę

VILNIUS, spalio 26 — Sputnik. Ateinančią savaitę, nuo spalio 26 iki lapkričio 1 dienos imtinai, "raudonajai" zonai priskiriamos dar aštuonios Lietuvos savivaldybės, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo pirmadienio į "raudoną" zoną pateks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų savivaldybės, taip pat Vilniaus, Širvintų, Šilalės, Trakų ir Telšių rajonų savivaldybės. 

Šiuo metu į raudonąją zoną įtraukta 21 šalies savivaldybė, geltonąją – 26, žaliąją – 13. 

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo. 

Sprendimai dėl karantino paskelbimo konkrečiose savivaldybėse yra priimami trečiadieniais Vyriausybės posėdyje. Taigi, ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama kitą savaitę.

Nuo kitos savaitės, spalio 26 d. vietiniai karantinai yra paskelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse. Karantinas pratęstas Raseinių rajono savivaldybėje.

Karantino režimo trukmė – nuo spalio 26 dienos 00:00 val. iki lapkričio 9 dienos 24:00 val.; Raseinių rajono savivaldybėje – iki lapkričio 6 dienos 24:00 val.

Trečiadienio posėdyje Vyriausybė pritarė savivaldybių skirstymui į tris zonas pagal epidemiologinius rodiklius – geltoną, žalią ir raudoną. 

Nauhžjausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms Lietuvoje siekia 9104. Iki šiol nuo koronaviruso mirė 126 žmonės. 

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19
Prezidentūroje nustatytas naujas COVID-19 atvejis
"Pavasarį buvo tik mokymai": gydytojas įvertino situaciją su COVID-19 Lietuvoje