Doleriai, archyvinė nuotrauka

Ukrainos pinigų išprašinėjimo Vakarų schema grimzda į dugną

22
JAV ketina pakeisti karinės pagalbos principus teikiant paskolas kitoms šalims, tarp šių šalių yra ir Ukraina

VILNIUS, gegužės 23 — Sputnik, Georgijus Voronovas. JAV planuoja nutraukti neatlyginamą karinę pagalbą dešimčiai valstybių, įskaitant Ukrainą ir pakeisti ją paskolomis.

Baltųjų rūmų Valdymo ir biudžeto biuro vadovas Mick Mulvaney (Mikas Malvanis) žurnalistams patvirtino, kad JAV ketina pakeisti karinės pagalbos principus daugeliui šalių paskolų teikimu, tarp šių šalių yra ir Ukraina.

"Mes keičiame keletą užsienio karinių programų nuo tiesioginių subsidijų į paskolas. Užuot kam nors pateikus 100 milijonų dolerių, mes galime suteikti jiems paskolų garantijas ir jie galės įsigyti daugiau daiktų", — perduoda Malvanui žodžius RIA Novosti.

Tačiau jis paaiškino, kad karinės pagalbos formatas liks toks pat Izraeliui ir Egiptui — dviem pagrindiniams JAV sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose.

Kreipkitės į Rusiją ir Kiniją

"The Wall Street Journal" sekmadienį rašė, kad Vašingtonas gali sumažinti neatlyginamos karinės pagalbos dydį dešimčiai šalių, įskaitant Ukrainą, arba visiškai nutraukti jos suteikimą šioms šalims, pakeičiant kreditavimu. Tačiau karinės pagalbos programa Izraeliui (3,1 milijardo dolerių), Egiptui (1,3 milijardų dolerių) ir Jordanijai (250 milijonų dolerių) bus išsaugota.

Straipsnyje rašoma, kad kai kurios šalys, kurioms JAV nustos teikti pagalbą, gali kreiptis paramos į Rusiją ar Kiniją. JAV užsienio reikalų ministerijos dokumentuose taip pat pažymima, kad "nurodyti sumažinimai gali turėti įtakos Ukrainos galimybėms naudoti radiolokacines sistemas minosvaidžių aptikimui".

Pinigų nebeprašykite

Pasak Rusijos senatoriaus Aleksejaus Puškovo, JAV neatlyginamos karinės pagalbos nutraukimas reiškia, kad Ukrainos pinigų išprašinėjimo iš Vakarų schema kovos su Rusija pretekstu grimzda į dugną.

Ukrainoje bus nusivylę JAV karinės pagalbos sumažinimu, ypač todėl, kad Kijevas jau ilgą laiką bando įtikinti Vašingtoną apsispręsti suteikti jam letalinį ginklą "rusiškos agresijos" atrėmimo pretekstu.

Balandžio pabaigoje "The Foreign Policy" paskelbė valstybės departamento biudžetą 2018 fiskaliniams metams, kuriame nurodyta, kad planuojama sumažinti finansinę paramą Ukrain ai nuo 570,9 milijonų iki 177,9 milijonų dolerių.

22
Tegai:
karinė pagalba, bendradarbiavimas, Ukraina, JAV
Dar šia tema
Lietuvos URM ragina pažeisti Konstituciją?
Lietuva oficialiai įsipareigojo didinti gynybos išlaidas iki 2%
JAV įsipareigojo užtikrinti Baltijos šalių saugumą
Skvernelis sutinka gynybai skirti 2,5% BVP
Seimas skiria 2% BVP gynybai dviem metais anksčiau
JAV kariai

Lenkijos žiniasklaida imitavo branduolinio karo tarp Rusijos ir NATO scenarijų

(atnaujinta 20:36 2021.02.25)
Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lenkijos žurnalas "Gazeta Polska" paskelbė tariamą Rusijos norą pradėti ginkluotą konfliktą su NATO šalimis.

Leidinyje teigiama, kad Maskva "neatmeta galimybės naudoti pačius mirtiniausius ginklus", kad neutralizuotų rytiniame aljanso flange dislokuotas pajėgas.

"Galima manyti, kad ataka <...> būtų įvykdyta iš Kaliningrado srities. Strateginė padėtis ir ten dislokuotų ginklų rūšių įvairovė būtų garantavę Rusijai sėkmę pirmosiomis hipotetinio karo valandomis", — rašoma straipsnyje.

Tai ne pirmas kartas, kai Vakaruose pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina pulti nė vienos iš NATO šalių.

Visų pirma, vasario pradžioje JAV admirolas Čarlzas Ričardas (Charles Richard) paskelbė regioninio konflikto su Rusija ar Kinija galimybę dėl branduolinių ginklų naudojimo. Tada pirmasis Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo pavaduotojas Vladimiras Džabarovas priminė, kad profesionalus kariškis bijotų tokį scenarijų įsivaizduoti "net košmare". Jo nuomonei pritarė ir Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas, kuris pažymėjo, kad idėjos apie branduolinį karą "sukasi tik nesveikų politikų galvose".

Tegai:
karas, Lenkija, Rusija, NATO, JAV
Medikas laiko ampulę ir pakuotę su COVID-19 vakcina Sputnik V, archyvinė nuotrauka

Žiniasklaida: "Sputnik V" sugriovė Rusijos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" įvaizdį

(atnaujinta 17:44 2021.02.25)
Anksčiau Slovakijos ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 Rusijos "Sputnik V" vakcina klausimą, tačiau ši iniciatyva sulaukė pasipriešinimo

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Slovakijos laikraščio "Slovo" žurnalistas paaiškino rusofobijos augimą šalyje dėl galimo Rusijos vakcinos "Sputnik V" importo. 

Jo nuomone, šalies ministras pirmininkas Igoris Matovičius iškėlė skiepijimo nuo COVID-19 rusišku preparatu klausimą, kad pagerintų įvaizdį prieš slovakus, kurie suinteresuoti plėtoti santykius su Maskva.

Tačiau ši iniciatyva sulaukė nuspėjamo pasipriešinimo, rašo autorius. Visų pirma, Matovičiaus pasiūlymo priešininkai "Sputnik V" vakciną pavadino Rusijos geopolitiniu ginklu.

"Tai pavojinga diskusijos plėtojimo kryptis. Jei vakcinaciją siesime su geopolitika, tai dalis gyventojų atsisakys vakarietiškų vakcinų, laikydami jas geopolitine Vakarų priemone", — sakė žurnalistas Branislavas Fabry.

Be to, jis įvardijo dėl "Sputnik V" padidėjusios rusofobijos priežastį.

"Faktas yra tas, kad Rusija pirmoji pasaulyje sukūrė savo vakciną nuo COVID-19, kas sunaikino Vakaruose nusistovėjusį jos kaip "Aukštutinės Voltos su raketomis" (TSRS pavadinimas, kuris buvo naudojamas Vakarų spaudoje Šaltojo karo laikais — Sputnik) įvaizdį", — sako Fabry.

Jis pabrėžė, kad rusofobai vis dar negali pripažinti didelių Rusijos technologinių nuopelnų kovoje su koronavirusu.

"Slovakija nenori pripažinti, kad Rusija nukreipė jėgas į teisingą veiklą ir sukūrė keletą vakcinų nuo koronaviruso, tuo tarpu Slovakija bandė atlikti visuotinius antikūnų tyrimus", — apibendrino žurnalistas.

Galiausiai jis paragino valdžios institucijas pasimokyti iš esamos padėties ir parodyti susidomėjimą bendradarbiavimu su Rusija, kas padėtų tapti tiltu tarp Maskvos ir Europos.

Anksčiau Rusijoje gyvenantys suomiai pasakojo, kodėl vakcinacijai nuo koronaviruso pasirinko "Sputnik V". Suomijos bendrovės "Specta" vadovas Erikas Helinas sausio mėnesį pradėjo rinkti informaciją apie vakcinas nuo COVID-19. Helinas teigė, kad didelis vakcinos efektyvumas ir jos prieinamumas Rusijoje nulėmė jo pasirinkimą "Sputnik V" naudai. 

"Sputnik V" Rusijos sveikatos apsaugos ministerija įregistravo 2020 metų rugpjūtį, vakciną sukūrė Gamalėjaus epidemiologinių ir mikrobiologinių tyrimų centras. Ši vakcina nuo COVID-19 — pirmoji pasaulyje. "Sputnik V" sukurta gerai ištirtos ir patikrintos žmogaus adenovirusinių vektorių platformos pagrindu.

Mokslinis žurnalas "The Lancet" anksčiau paskelbė "Sputnik V" klinikinių tyrimų trečiojo etapo rezultatus, patvirtinančius jos aukštą efektyvumą ir saugumą. Klinikinių tyrimų III fazės metu "Sputnik V" parodė aukštus veiksmingumo, imunogeniškumo ir saugumo rodiklius — vakcinos veiksmingumas buvo 91,6 %. Preparatas suteikia visišką apsaugą nuo sunkių naujos koronavirusinės infekcijos atvejų. "Sputnik V" naudojimą patvirtino daugiau nei 30 šalių.

 

Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19
© Sputnik
Sputnik V: pirmoji užregistruota vakcina nuo COVID-19

 

Tegai:
Slovakija, Sputnik V
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Dar šia tema
Estų gydytojas stojo ginti rusų vakciną nuo COVID-19 "Sputnik V"
JAV ambasadorius Rusijoje papasakojo, kokia vakcina nuo COVID-19 skiepysis atstovybė
Rusijoje registruota trečioji vakcina nuo koronaviruso
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai