Grožio konkurso dalyvės Makiažas prie kamufliažo, archyvinė nuotrauka

Apklausa: ES piliečiai netiki, kad Rusija įsiverš į Lenkiją ir Baltijos šalis

348
(atnaujinta 15:41 2017.05.25)
Kaip atskleidė tyrimas, su teiginiu, kad Rusija ketina užgrobti Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją, nesutinka dauguma Italijos, Vokietijos ir Prancūzijos gyventojų (vyresnių nei 35 metai ir turinčių aukštąjį išsilavinimą)

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Dauguma italų ir vokiečių (69% ir 60%), taip pat, 47% prancūzų nesutinka su tuo, kad Rusija planuoja įsiveržti į Lenkiją ir Baltijos šalis. Tuo tarpu amerikiečiai ir anglai yra priešingos nuomonės: JAV ir Didžiojoje Britanijoje dauguma gyventojų laiko užgrobimą įmanomu (55% ir 43%), rodo apklausos Sputnik.Nuomonės rezultatai.

Apklausą informacinei agentūrai ir radijui Sputnik 2017 metų balandį atliko sieniausia Prancūzijos apklausų bendruomenė "IFop". Apklausoje dalyvavo 4005 respondentai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir JAV.

Atsakymams turi įtakos amžius ir išsilavinimas

Vyresnės kartos Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos gyventojai, dažniau negu jaunesni nei 35 metų žmonės, nesutinka su teiginiu, kad Rusija planuoja užgrobti Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją.

Margarita Simonian, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Пятаков

Kuo aukštesnis prancūzų, vokiečių ir italų išsilavinimo lygis, tuo daugiau jų nesutinka su šiuo teiginiu: 54% prancūzų su aukštuoju išsilavinimu prieš 42% respondentų su žemu išsilavinimo lygiu, 62-65% itin išsilavinusių vokiečių prieš 50% tarp menkai išsilavinusių, ir 71-72% tarp italų, gavusių vidurinį arba aukštąjį iššilavinimą, prieš 60% tų, kurių iššilavinimas žemesnis nei vidurinis.

Didžiojoje Britanijoje ir JAV ― priešingai: kuo aukštesnis išsilavinimo lygis, tuo daugiau respondentų sutinka su tokių Rusijos veiksmų galimybe.

Sputnik atlikto tyrimo rezultatai
© Sputnik /
Sputnik atlikto tyrimo rezultatai

Kiti ypatumai

Tyrimas atskleidė ir kitus respondentų atsakymų skirtumus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiau vyrų nei moterų nesutiko su teiginiu, kad Rusijos Federacija planuoja įsiveržti į Lenkiją ir Baltijos šalis (53% prieš 42%).

Rytų Vokietijoje (70%), kitaip nei Berlyne (62%) ir Vakarų Vokietijoje (58%), nesutinkama su šiuo teiginiu.

Italijos šiaurės rytuose yra daugiau nesutinkančių nei pietuose ir salose (72% prieš 67%). Be to, šios šalies aukštos kvalifikacijos specialistai, palyginti su žemos kvalifikacijos, dažniau nesutinka su ta nuomone (72% prieš 63%).

Didžiojoje Britanijoje 43% apklaustųjų sutinka su teiginiu ir tik 28% nesutinka, be to, tarp vyrų žymiai daugiau nepritariančių nei tarp moterų (37% prieš 21%).

Šiek tiek daugiau JAV demokratų nei respublikonų sutinka su šiuo teiginiu (61% prieš 56%).

Lietuvių nuomonė kontroliuojama

Viešųjų nuomonių apklausas apie Rusijos grėsmę Lietuvoje šiandien vykdo tik provyriausybinė žiniasklaida arba organizacijos, tokios kaip Rytų Europos studijų centras.

Pagal vieną iš tokių sociologinių tyrimų, daugiau nei 60% Lietuvos gyventojų tiki, kad Rusija planuoja pulti Lietuvą.

Apie šių tyrimų patikimumą spręsti sunku; prisiminkime skandalingą apklausą tiesioginiame eteryje, kurią prieš dvejus metus surengė televizijos kanalas.

pasienis, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Žiniose buvo paskelbtas dienos klausimas, ar žiūrovai pastebėjo, kad Lietuvoje stiprėja Rusijos propaganda. Rezultatai nustebino žurnalistus. 82% respondentų pasirinko variantą "Tai ne propaganda, Rusija sako teisybę", o 6% atsakė, kad nepastebėjo jokio ženklaus Rusijos propagandos padidėjimo. Ir tik 12% apklaustųjų sutiko su šiuo teiginiu.

Po tokio skandalo "gyventojų nuomonę" Lietuvoje tirti patiki tik politiškai patikimoms organizacijoms ir apžvalgininkams.

Vienas jų, socialinių mokslų daktaras Viktoras Denisenko, teigia, kad: "Į lietuvių visuomenę giliai įsiskverbė baimė, kad Rusija užpuls — baimė, kilusi dėl skausmingų prisiminimų apie sovietų okupaciją. Rusijos užsienio politikos grėsmę, anot apklausos, atliktos Rytų Europos studijų centro (Lietuva) užsakymu 2016-ųjų balandį, duomenų, įžiūrėjo 60% lietuvių".

Tokių tyrimų, anot kurių daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų įsismonina Rusijos įsiveržimo grėsmę į Lietuvos žemę, fone buvo priimtas sprendimas jau 2017-aisiais padidinti gynybos išlaidas iki 1,9% BVP, o kitais metais pasiekti ir pranokti pagrindinį rodiklį, iškeltą NATO (ultimatumo forma), — ne mažiau kaip 2% BVP leisti armijai.

Krašto apsaugos ministerijos biudžeto projekte 2018-aisiais numatyta 2,07% BVP. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sakė, kad "priklausomai nuo egzistuojančios rizikos lygio" karinis biudžetas gali padidėti ir iki 2,4% BVP.

Dalį biudžeto skiriamų lėšų Krašto apsaugos ministerija planuoja išleisti karinių poligonų rekonstrukcijai ir naujų karinių objektų, reikalingų atvyksiantiems į Lietuvą NATO sąjugininkams įkurdinti, statybai.

Jau kitą mėnesį tarptautinis batalionas, kuriame bus apie 1200 žmonių, turi būti dislokuotas kol kas laikinose Lietuvos teritorijoje esančiose vietose. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė atvirai kreipėsi į JAV vyriausybę ir NATO, prašydami dislokuoti JAV karius Lietuvos teritorijoje rotacijos pagrindu.

348
Tegai:
europiečių apklausa dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Lenkiją ir Baltijos šalis, Sputnik.Nuomonės, Europos Sąjunga (ES), JAV
Dar šia tema
Baltijos šalių nuostoliai dėl Rusijos embargo
Ar gali Lietuva prarasti Vilnių, ir kas bus dėl to kaltas?
Seimo narys: rusofobija žalingai veikia šalies ekonomiką
Ryga

Politologas: Latvija gali tik generuoti agresiją prieš Rusiją

(atnaujinta 12:37 2020.06.06)
Tokie pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kaip respublikos Gynybos ministerijos brošiūra, apibūdina situaciją šalyje, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Latvija gali gauti pinigų iš ES ir JAV tik tuo atveju, jei aktyviai generuos antirusišką politiką, todėl ji tuo ir užsiima, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Plechanovo Rusijos ekonomikos universiteto politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

Latvijos gynybos ministerija pristatė brošiūrą "Kaip elgtis ištikus krizei". Ji skelbiama elektronine forma latvių, anglų ir rusų kalbomis, praneša Sputnik Latvija.

Ypatingas dėmesys skiriamas patarimams, kaip elgtis karo atveju.

Karo politologas Andrejus Koškinas pareiškė, kad Latvijai viskas, kas lieka — tai tik generuoti agresiją prieš Rusiją, nes kitose srityse jos neturi jokių galimybių.

"Ekonomika, socialinė sritis — jos nėra prioritetiniai ir yra labai prastos būklės. Gauti pinigų, kuriuos dar išduoda ES, ir, svarbiausia — subsidijas iš JAV, galima tik tuo atveju, jei aktyviai generuoti antirusišką politiką, kuo ir užsiima Latvija. Kaip rezultatas — tokio pobūdžio pareiškimai ir metodiniai nurodymai, kurie ir apibūdina, viena vertus, bendrą Latvijos socialinę bei politinę ir geopolitinę situaciją, o kita vertus, tą vystymosi stadiją visose srityse, kuri remiasi rusofobine politika", — pasakė ekspertas.
Tegai:
Rusija, Latvija
Dar šia tema
Ekspertas: JAV permetė Rusijos "sutramdymą" Europai
Ekonomistas: Baltijos šalys galėtų uždirbti milijardus iš prekybos su Rusija
Rusija į turto registrą įrašė duomenis apie sieną su Lietuva ir Latvija
Koronaviruso testai

Gydytojai papasakojo apie negrįžtamo COVID-19 poveikio organizmui riziką

(atnaujinta 12:20 2020.06.06)
Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti

VILNIUS, birželio 6 — Sputnik. Uoslės praradimas pacientams, sergantiems koronavirusu, gali būti negrįžtamas, praneša "The Wall Street Journal", cituodamas Amerikos gydytojus.

Pažymima, kad daugelis pacientų pranešė negalintys užuosti ar jausti skonio net ir praėjus kitiems infekcijos simptomams. Maždaug ketvirtadalis pacientų pažymėjo, kad skonio ir uoslės pojūčių atsiradimas užtruko maždaug dvi savaites.

Tačiau nebuvo nustatytas maksimalus terminas, per kurį atsinaujina skonio ir kvapo receptorių veikla.

"Uoslės receptoriai, kurie eina į smegenis, "nusižudo", kad prie jų neprileistų viruso", — teigė Pensilvanijos valstijos "Monell Chemical Senses" centro direktoriaus pavaduotoja Danielle Reed.

Gydytojai nurodo atvejus, kai sergančių pacientų receptoriai dar neatsigavo, ir teigia, kad uoslė ir skonis šiems pacientams gali nebegrįžti.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,1 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 373 tūkst. žmonių.

Tegai:
sveikata, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Paskelbta mirčių nuo COVID-19 statistika
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvos visuomenė kreipėsi į prezidentą dėl Astravo AE

(atnaujinta 19:41 2020.06.06)
Visuomenės atstovai priminė valstybės vadovui apie apsaugos ES lygiu nuo grėsmių reikalavimą, kurį jis pats suformulavo

VILNIUS, birželio 6 - Sputnik. Lietuvos visuomenės atstovai atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir prašė imtis lyderystės prieš artėjantį ES Rytų partnetystės viršūnių susitikimą ir pirmojo Astravo AE reaktoriaus paleidimą. Apie tai savo puslapyje Facebook papasakojo konservatorius Žygimantas Pavilionis.

Laišką pasirašė Nepriklausomybės akto Signatarai, partijų lyderiai, Seimo vicepirmininkai, beveik šešios dešimtys įvairias partijas atstovaujančių Seimo narių, keturios dešimtys profesorių ir mokslo daktarų, universitetų rektoriai, kiti mokslo, kultūros, švietimo, visuomenės lyderiai, rašytojai, žurnalistai, tinklaraštininkai, verslininkai, merai ir savivaldos atstovai.

Atviro laiško autoriai ragina prezidentą pasiekti, kad visuose būsimuose ES susitarimuose ir sprendimuose dėl Baltarusijos, taip pat ir vyksiančiuose 2020 m. birželio mėn., ne tik Latvija ir Estija, bet ir visa Europos Sąjunga palaikytų Lietuvos principinę poziciją dėl elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės nepatekimo į Europos Sąjungos valstybių narių rinkas.

"Laiško autoriai priminė, kad šį reikalavimą suformulavo pats prezidentas savo 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškime "siekti ES lygiu apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, taip pat ir užtikrinant, kad nebūtų perkama jose pagaminta elektros energija. Tai reiškia, kad visuose būsimuose ES susitarimuose su Baltarusija turi atsispindėti Lietuvos pozicija dėl Astravo AE", - rašo Pavilionis.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis. Kaip pažymėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE — "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų". 

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu
Ekspertas: pagaliau Linkevičius sąžiningai įvardijo kovos su Astravo AE priežastį