Ekspertai dirba išpuolio vietoje, archyvinė nuotrauka

Išpuolio detalės: sprogmuo toks pat, kaip Paryžiuje ir Briuselyje

40
(atnaujinta 13:57 2017.05.25)
Remiantis turimais įrodymais, išpuolio Mančesteryje metu teroristai naudojo tos pačios rūšies sprogmenis, kaip ir per išpuolius Paryžiuje ir Briuselyje

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Teroro išpuolio Mančesteryje metu buvo naudojamas tas pats sprogmuo, kaip ir išpuoliuose Paryžiuje 2015-aisiais ir Briuselyje 2016-aisiais, praneša RIA Novosti su nuoroda į JAV Atstovų Rūmų teritorinio saugumo komiteto pirmininką Michael McCaul (Maiklą Makolą).

Išpuolis Paryžiuje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Ирина Калашникова

Makolas teigė, kad sprendžiant iš šiuo metu turimų įrodymų, "mes turime reikalų ne su vilku-vienišiumi". Kongresmenas pareiškė apie teroristų, kuriems daro įtaką IV* (teroristinė grupuotė "Islamo valstybė"), tinklo buvimą.

Primename, kad sprogimas įvyko pirmadienio vakare stadione "Manchester Arena", kuriame tuo metu vyko JAV popmuzikos žvaigždės Arianos Grande koncertas. Remiantis paskutiniais duomenimis, 22 žmonės žuvo, apie 120 buvo sužeista.

Tarp aukų ir sužeistųjų daug vaikų: žinoma, kad žuvo 12 jaunesnių nei 16 metų žmonių. Be to, keletas paauglių laikomi dingusiais be žinios.

Teisėsaugos tarnybos kvalifikavo šį incidentą kaip teroro išpuolį. Policija pareiškė, kad sprogimą įvykdė mirtininkas, 22 metų Salman Abedi (Salmanas Abedis).

Teroristinė "Islamo valstybės" (IV*) grupuotė prisiėmė atsakomybę už teroro aktą Mančesteryje.

Europos Sąjunga vis dažniau susiduria su terorizmu.

Briuselio Didžioji aikštė. Nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Александр Липовец

2016-ųjų kovo 22 dieną du garsūs sprogimai nugriaudėjo Belgijos sostinės, Briuselio, Zaventemo oro uoste. Trečias sprogimas nugriaudėjo Melbeko metro stotyje. Per sprogimus žuvo 32 žmonės, daugiau kaip 200 žmonių sužeista.

2015-ųjų lapkričio 13-ąją Paryžiuje įvyko teroro išpuolių serija: žudynės "Bataclan" salėje koncerto metu, įkaitais buvo paimta per šimtas žmonių; žudynės dviejuose restoranuose; nugriaudėjo keli sprogimai netoli Prancūzijos nacionalinio stadiono, vykstant draugiškoms Prancūzijos ir Vokietijos rungtynėms. Žuvo 129 žmonės.

* Teroristų grupuotė, uždrausta Rusijoje

40
Tegai:
teroro išpuolis, Islamo valstybė, sprogimas, Mančesteris, Didžioji Britanija
Temos:
Teroro išpuoliai Europoje (44)
Dar šia tema
Britai surinko £800 tūkst Mančesterio išpuolio aukoms
JAV valstybės departamentas perspėjo apie teroro išpuolių Europoje grėsmę
"Imamo Šamilio batalionas" prisiėmė atsakomybę už išpuolį Sankt Peterburge
Sankt Peterburge į teroro išpuolio vietą žmonės neša gėles
Rugsėjo 11-osios teroro išpuolio organizatorius parašė laišką Obamai
Žalia mėsa, archyvinė nuotrauka

Mėsos gabalas ant pjaustymo lentos "atgijo" ir šokiravo interneto vartotojus

(atnaujinta 16:52 2020.08.09)
Mergina nufilmavusi šį vaizdo įrašą parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau pamačiusi, kad mėsa pulsuoja, išsigando ir persigalvojo

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Internete populiarėja vaizdo įrašas, kuriame mėsos gabalas ant pjaustymo lentos pradeda judėti, rašo RIA Novosti.

Vaizdo įrašą "Twitter" paskelbė vartotoja pasivadinusi "Yo! Artist". Ji parašė, kad jos mama norėjo paruošti mėsą, tačiau, kai mėsa pradėjo pulsuoti, ji išsigando ir persigalvojo.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau nei 14 tūkst. pasidalinimų, beveik 21,5 tūkst. "patinka".

Daugelis socialinio tinklo vartotojų komentaruose rašė, kad tikrai pasibaisėjo šiuo vaizdo įrašu. Kiti pažymėjo, kad nieko čia baisaus ir paaiškino, kad visa tai susiję su nervų galūnėmis, kurios kurį laiką funkcionuoja šviežioje žalioje mėsoje.

Tegai:
vaizdo įrašas, mėsa
Koronaviruso testai

Mokslininkai rado naują būdą nustatyti COVID-19 ligos sunkumą

(atnaujinta 09:59 2020.08.09)
Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę jautėsi blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos

VILNIUS, rugpjūčio 9 — Sputnik. Japonijos mokslininkai teigia išsiaiškinę, kaip panaudoti šlapimo tyrimą norint nustatyti, ar koronavirusas sukels sunkią COVID-19 formą. Apie tai pranešė televizijos kanalas NHK.

Japonijos nacionalinio tarptautinių medicinos tyrimų centro darbuotojai ištyrė ryšį tarp inkstų pažeidimo žymenų — L-FABP baltymų, esančių šlapime, turinčio mažai deguonies, koncentracijos — su pacientų, sergančių COVID-19 liga, simptomų pokyčiais, kurie iš pradžių praėjo silpna forma.

Ištyrę 41 žmogų, mokslininkai nustatė, kad iš 13 pacientų, kurių L-FABP baltymo koncentracija šlapime yra padidėjusi, aštuoni per savaitę pasijuto blogiau, o gydytojams nusprendus, dviem iš jų reikėjo dirbtinės plaučių vintiliacijos.

Tuo tarpu simptomų pablogėjimo nepastebėta dar 28 žmonėms, kurių L-FABP koncentracija šlapime neviršijo normos.

Be to, padidėjusi L-FABP baltymo, kuris suriša kepenų riebalų rūgštis, koncentracija savaime perspėja apie ūmų inkstų pažeidimą, kuris kelia komplikacijų riziką.

Manoma, kad L-FABP lygis sveikų žmonių šlapime yra 16 nanogramų mililitre.

Tegai:
koronavirusas, mokslininkai
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Vaikų stovyklose ir darželiuose galioja birželio mėnesį nustatyti saugumo reikalavimai
Ekspertas: naujas sienų uždarymas gali tapti fatalus Europos Sąjungai
Vaistai, archyvinė nuotrauka

Paaiškėjo, kokie vaistai dažniausiai vartojami Lietuvoje

(atnaujinta 18:04 2020.08.09)
Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvoje daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, praneša Valstybinės ligonių kasos (VLK) spaudos tarnyba.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau seka virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias VLK tyrimas parodė, kad per ketverius metus — 2016-2019-aisiais — kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet — beveik po 3 procentus.

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė pabrėžė, kad visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus.

Pasak patarėjos, širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą — vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų dozės, 2018 metais — 591, 2017 metais — 601, 2016 metais — 583.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF.

Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų — 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais. Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų — 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių — 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų — 1,6 mln. eurų.

Tegai:
kompensuojamieji vaistai, Valstybinė ligonių kasa (VLK)