Rusijos kariniai lėktuvai virš Sirijos, archyvinė nuotrauka

Rusija sunaikino 80 Sirijos kovotojų

40
(atnaujinta 21:19 2017.06.01)
Rusijos oro ir kosmoso pajėgos sunaikino daugiau nei 80 teroristų iš "Islamo valstybės" (IV)* grupotės, kurie ketino įsiveržti iš Rakkos į Palmyrą

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Rusijos aviacija sunaikino daugiau nei 80 teroristų iš iš "Islamo valstybės" (IV)* grupotės, kurie gegužės 30-osios naktį ketino palikti Rakką, ketvirtadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Tamsoje trys automobilių kolonos skirtingais maršrutais išvyko iš Rakkos link Pietų, tačiau juos atakavo aviacija.

Teroristai prarado daugiau nei 80 savo žmonių, 36 automobilius, aštuonis degalų pilstytuvus ir 17 pikapų su minosvaidžiais ir šaunamaisiais ginklais.

Tai jau antrasis kovotojų bandymas patekti į Palmyrą. Pirmąją teroristų koloną aviacija sunaikino gegužės 25-ąją.

Минобороны РФ
Iš Rusijos laivų paleistos raketos "Kalibr" į IV* grupuotes Sirijoje

Rusijos gynybos ministerija pažymėjo, kad Rusijos karinių padalinių Sirijoje vadovybė ir toliau imsis veiksmų, siekiant neleisti teroristams įsiveržti į Chomso ir Chamos provincijas.

Ministerija taip pat priminė, kad Rusijos aviacija Sirijoje turi pakankamai jėgų ir lėšų, siekiant efektyviai naikinti teroristus bet kurio paros metu.

IV* grupotės teroristai ketina palikti Rakką, nors yra apsupti "Sirijos demokratijos pajėgomis" bei JAV, Britanijos ir Prancūzijos padaliniais.

* Teroristų grupuotė, uždrausta Rusijoje

40
Tegai:
kariniai lėktuvai, kovotojai, Sirija
Temos:
Karas Sirijoje: nelengvų sprendimų priėmimas šaudant pabūklams (115)
Dar šia tema
NATO nevykdys kovinių veiksmų Sirijoje ir Irake
Sirijoje per susišaudymą žuvo Rusijos pulkininkas leitenantas
Rusija atnaujino memorandumą su JAV dėl skrydžių virš Sirijos
Antarktida, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai aptiko Antarktidos ledo šelfo griūties grėsmę

(atnaujinta 13:03 2021.04.11)
Naujas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalis Antarktidos ledo šelfo ploto gali sugriūti į jūrą, jei pasaulinė temperatūra pakils keturiais laipsniais aukščiau.

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Jei temperatūros pakilimą pavyks išlaikyti Paryžiaus susitarime nustatyto dviejų laipsnių lygio lygyje, teritorija, kuriai gresia griūtis, bus perpus mažesnė, taip išvengiant katastrofiško jūros lygio kilimo. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas leidinyje "Geophysical Research Letters".

Arktis
© Sputnik / Валерий Мельников

Didžiosios Britanijos mokslininkai iš Redingo universiteto, pasitelkdami moderniausius aukštos skiriamosios gebos regioninio klimato modeliavimo metodus, sukūrė prognozuojamą padidėjusio lydymosi ir vandens nuotėkio poveikio Antarktidą supančių ledo lentynų stabilumui modelį.

Autoriai nustatė, kad 34 procentams visų Antarkties ledo šelfų, įskaitant 67 Antarkties pusiasalio ledo šelfus, gresia destabilizacija, jei planetos temperatūra pakils keturiais laipsniais Celsijaus.

Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika yra didžiausiam Antarkties pusiasalio ledynui Larsen C. 2017 metais nuo jo atsiskyrė didžiulis ledkalnis, kuris ledyno plotą sumažino 12 proc. Shackleton, Pine Island ir Wilkins ledynams taip pat gresia pavojus dėl jų geografinės padėties ir reikšmingo numatomo nuotėkio.

Kiekvieną vasarą ledas tirpsta ant ledo šelfo paviršiaus, vanduo teka į plyšius ir kaupiasi sniego oro kišenėse, kur žiemą vėl užšąla. Tačiau tais metais, kai vasarą ištirpsta daug ledo, vanduo plyšiais ledynų paviršiuje teka, juos gilindamas ir platindamas, kol galiausiai virsta plyšiais, kurie suskaldys ledyną.

"Mes žinome, kad kai ledo šelfų paviršiuje kaupiasi ištirpęs ledas, tai gali sukelti staigų jų skilimą ir griūtį", — universiteto pranešime spaudai sakė viena tyrimo autorių meteorologė Ella Gilbert. — Numatome Antarkties ledo šelfo nuosmukį, o naujame tyrime mes naudojame naujausius modeliavimo metodus, kad atskleistume detales ir pateiktų tikslesnes prognozes".

Mokslininkai mano, kad jei vanduo reguliariai kaupiasi ant ledo šelfo paviršiaus, jis greičiausiai sugrius. Būtent taip nutiko 2002 metais "Larsen B" ledo šelfe, kuris išsiskyrė po kelių šiltų metų iš eilės. Jo žlugimas paskatino žemyninių ledynų judėjimą link jūros, kur dėl to iškrito milijardai tonų ledo.

"Ledo šelfai yra svarbūs buferiai, užkertantys kelią laisvam ledynų srautui iš sausumos į vandenyną, dėl kurio kyla jūros lygis. Jei temperatūra ir toliau kils dabartiniu greičiu, per ateinančius dešimtmečius galime prarasti daugiau Antarkties ledo šelfų nei bet kada anksčiau. Turime įsisąmoninti pasaulinės temperatūros kilimo ribojimo svarbą, jei norime išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio", - sako dr. Gilbert.

Tegai:
Antarktida
Pagyvenęs žmogus

Mokslininkai nustatė pagrindinį ilgaamžiškumo veiksnį

(atnaujinta 10:01 2021.04.11)
Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Beveik 20 metų trukmės laukinių avių tyrimo Škotijoje rezultatai parodė, kad telomerų ilgis, kurį daugiausia lemia genetika ir paveldimumas, koreliuoja su gyvenimo trukme, o ne su jų išgyvenimu, kuris priklauso nuo gyvenimo sąlygų ir aplinkos. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Proceedings of the National Academy of Sciences". 

Telomerų ilgis — chromosomų galai — laikomas svarbiu bendrosios sveikatos ar senėjimo biologiniu žymekliu. Kuo trumpesni telomerai, tuo didesnė mirties rizika — tai yra universali taisyklė visiems stuburiniams gyvūnams. Tačiau iki šiol nebuvo visiškai aišku, kas dar labiau veikia telomerus — paveldimumas ar išoriniai veiksniai.

Ugnikalnio lava
© REUTERS / Kristinn Magnusson/mbl.is

Norint išspręsti šį klausimą reikia ilgalaikių stebėjimų kelių kartų gyvenime, o tokius tyrimus žmonėms sunku atlikti. Todėl mokslininkai iš Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Kanados, vadovaujami Danielio Nussey iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto Biologijos instituto savo stebėjimams pasirinko trumpesnio gyvenimo rūšį — uždarą Škotijos salose gyvenančių laukinių avių populiaciją.

Beveik dvidešimt metų autoriai rinko duomenis, o tada, naudodamiesi daugiamatiniais kiekybiniais genetiniais modeliais, analizavo ryšį tarp telomerų ilgio, jų išsaugojimo ir tolesnio gyvūnų išgyvenimo, atsižvelgiant į įvairius veiksnius.

Dėl to paaiškėjo, kad gyvenimo trukmė koreliuoja su telomerų ilgiu ir nekoreliuoja su jų išsaugojimu, tai yra išeikvojimo laipsniu. Šiuo atveju pirmasis parametras yra tiesiogiai susijęs su genetiniu paveldėjimu, o antrasis — su aplinkos veiksniais, tokiais kaip stresas ar mityba.

"Mes neradome jokių įrodymų, kad telomerų išsekimas yra susijęs su padidėjusia mirtingumo rizika", — rašo autoriai. "Vietoj to mes nustatėme, kad asmenų vidutinio telomerų ilgio skirtumai yra susiję su ilgesne gyvenimo trukme. Mūsų analizė rodo, kad ši koreliacija tarp vidutinio telomerų ilgio ir individualus gyvenimo laikotarpis turi genetinį pagrindą".

Autoriai mano, kad jų atradimas rodo svarbų genetikos vaidmenį kontroliuojant ilgaamžiškumą ir pažymi būtinybę tęsti tyrimus, nagrinėjant evoliucinį šios kontrolės aspektą.

Tegai:
mokslininkai, amžius
Atleidimas iš darbo

Lietuva tapo viena lyderių ES pagal nedarbą

(atnaujinta 09:23 2021.04.12)
Kaimyninėse Baltijos šalyse nedarbo lygis taip pat didelis. Visų trijų šalių rodiklis yra didesnis nei ES vidurkis

VILNIUS, balandžio 12 — Sputnik. Lietuva pagal nedarbo rodiklį tapo trečia Europos Sąjungoje, praneša "Eurostatas".

2021 metų vasario mėnesį nedarbo lygis siekė 9,6 proc. — tai yra 2,9 proc. daugiau nei 2020 metų vasario mėnesį, kai jis sudarė 6,7 proc. Tuo tarpu 2021 metų sausio mėnesį nedarbas siekė 9,6 proc., tai yra, rodiklis per mėnesį nepakito.

"Eurostato" duomenimis, šių metų vasarį Lietuvoje buvo 143 tūkst. bedarbių.

Didžiausias nedarbo lygis Ispanijoje — 16,1 proc., tai yra 3,7 mln. žmonių. Antroje vietoje Italija — 10,2 proc. (2,5 mln. žmonių).

Kaimyninėje Latvijoje nedarbas 2021 metų vasario mėnesį sudarė 8,7 proc. (83 tūkst. žmonių), o Estijoje — 7,2 proc. (50 tūkst. žmonių).

Vidutiniškai Europos Sąjungoje nedarbas siekė 7,5 proc. — apie 16 mln. žmonių.

Mažiausiai bedarbių Portugalijoje — 3,1 proc., antroje vietoje Čekija — 3,2 proc., trečioje vietoje Nyderlandai — 3,6 proc.

Anksčiau finansų ministerija prognozavo, kad nedarbo lygis šiek tiek sumažės 2022 metais. Manoma, kad vyriausybės paramos priemonės ir įmonių gebėjimas prisitaikyti prie neįprastų COVID-19 pandemijos sąlygų, kol ji yra kontroliuojama, darys švelninantį poveikį užimtumui.

Tegai:
Eurostatas, ES, nedarbas, Lietuva
Dar šia tema
Finansų ministerija pranešė, kada sumažės nedarbas Lietuvoje
Paaiškėjo, kokioje darbo srityje nepakanka sezoninių darbuotojų
Užimtumo tarnyba fiksuoja nedarbo lygio mažėjimą