VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. JAV karinės oro pajėgos siunčia strateginius bombonešius B-52 ir 800 karininkų į Didžiąją Britaniją, siekdamos palaikyti NATO karines pratybas, kurios vyks birželį Europoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į Amerikos televizijos kanalą CNN.
Bombonešiai B-52, kurie gali gabenti branduolinius užtaisus, dalyvaus karinėse pratybose šalia Rusijos sienos, o tiksliau ― Baltijos jūroje ("Baltops 2017") ir Arktikoje.
Aljansas dar prieš kelis mėnesius planavo karines pratybas jūroje, tačiau apie bombonešių bandymą jose anksčiau nebuvo skelbiama.
CNN pabrėžia, kad sprendimas nusiųsti bombonešiue gali būti paaiškinamas Pentagono noru užtikrinti savo Europos partnerius NATO palaikymu.
Trampas ne vieną kartą pareikšdavo, kad ketina vykdyti politiką su šūkiu "Iš pradžių Amerika", dėl to NATO partneriai yra labai susirūpinę, nes šiuo metu JAV atlieka pagrindinį vaidmenį Europos gynyboje.
Bombonešius B-52 JAV karinės pajėgos naudoja nuo 1955 metų. Šiuo metu šie bombonešiai yra pagrindiniai Amerikos karinės aviacijos lėktuvai, skirti tolimiems skrydžiams.
Šiuo metu Lenkijos mieste Ščecine vyksta didžiausios Baltijos jūroje pratybos "Baltops 2017" ("Baltic Operation 2017").
Pagrindinis šių pratybų tikslas — didinti ir gerinti dalyvaujančių šalių pajėgų tarpusavio bendradarbiavimą ir sąveiką, vykdant kompleksines operacijas, kartu didinti pratybose dalyvaujančių karinių pajėgų kompetencijos lygį.
Karinės jūrų pratybos "Baltops" vyksta nuo 1972 metų. Lietuvai pratybose atstovauja du laivai — "Kuršis" (M54) ir "Žemaitis" (P11), taip pat du Karinių jūrų pajėgų karininkai ir Povandeninių veiksmų komanda.
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
VILNIUS, sausio 27 — RIA Novosti. Rusija ir Jungtinės Valstijos nusprendė pratęsti Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) Maskvos sąlygomis, pranešė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
"Mūsų sąlygomis: penkeriems metams be išankstinių sąlygų, be jokių papildymų ir jokių "priedų", — cituoja jį RIA Novosti.
Antradienį, sausio 26 diena, vyko telefono pokalbis tarp Rusijos ir JAV prezidentų Vladimiro Putino ir Džo Baideno. Abu išreiškė pasitenkinimą pasikeitimu notomis dėl susitarimo pratęsti START sutartį. Baltųjų rūmų teigimu, Baidenas ir Putinas įsakė savo darbuotojams skubiai dirbti, kad spėtų sutartį pratęsti iki vasario 5 dienos.
Kaip matyti iš Valstybės Dūmos duomenų bazės, Putinas Valstybės Dūmai pateikė įstatymo projektą dėl pratęsimo sutarties ratifikavimo. Dokumente numatytas penkerių metų atnaujinimo laikotarpis — iki 2026 metų vasario 5 dienos.
START III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Joje numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą, kad per septynerius metus ir ateityje bendras ginklų skaičius neviršytų 700 tarpžemyninių balistinių raketų, balistinių raketų ant povandeninių laivų ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nedislokuotų paleidimo įrenginių.
Šiandien START III yra vienintelė aktyvi ginklų ribojimo sutartis tarp Rusijos ir JAV, tačiau ji baigiasi 2021 metų vasario 5 dieną. Jei ji nebus pratęsta, pasaulyje nebus susitarimų, ribojančių didžiausių branduolinių jėgų arsenalus.
VILNIUS, sausio 27 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neturi informacijos, kad vakcinacija sumažina koronaviruso perdavimo riziką. Tai teigiama PSO "Moderna" vakcinos naudojimo rekomendacijose.
Organizacija pabrėžė, kad prioritetinė keliautojų vakcinacija prieštarautų lygybės principams, nes šiuo metu vakcinų skaičius yra labai ribotas.
"Dėl to ir dėl įrodymų, kad trūksta įrodymų, jog skiepijimas sumažina perdavimo riziką, PSO nerekomenduoja skiepyti keliautojų nuo COVID-19", — sakoma dokumente. PSO pabrėžė, kad išimtys yra rizikos grupės asmenys.
Tačiau pažymima, kad organizacija gali pakeisti savo rekomendacijas, nes didėja turimų vakcinų skaičius.
"Kadangi dar nėra įrodymų apie vakcinos poveikį viruso perdavimui, būtina ir toliau laikytis ne farmacinių priemonių [virusui sulaikyti], įskaitant kaukių dėvėjimą, fizinį atstumą, rankų plovimą ir taip toliau", — teigė organizacija.
Pasaulyje yra keletas COVID-19 vakcinų. Rusijoje yra registruotos dvi vakcinos: "Sputnik V" ir "EpiVacCorona". Gruodžio 5 dieną Maskva pradėjo vakcinaciją nuo koronaviruso su "Sputnik V". JAV taip pat pradėjo skiepyti gyventojus preparatu iš "Pfizer-BioNTech" ir "Moderna". JK buvo patvirtintos "Pfizer" ir "AstraZeneca" vakcinos.