Karys, archyvinė nuotrauka

Apklausa: europiečiai neturi bendros nuomonės apie išlaidas gynybai

51
(atnaujinta 10:38 2017.06.08)
Didžioji dalis italų ir vokiečių remia savo šalių ketinimą didinti išlaidas gynybai iki 2% BVP, britai ir prancūzai tam nepritaria

VILNIUS, birželio 8 — Sputnik. Europiečių nuomonės, ar turi jų šalys padidinti išlaidas gynybai iki 2% BVP, išsiskyrė, rodo apklausos Sputnik.Nuomonės rezultatai.

Apklausos detalės

Daugiau nei pusė italų (53%), 47% vokiečių, daugiau nei trečdalis prancūzų (35%) ir ketvirtis britų (25%) mano, kad jų šalys neturi didinti išlaidų gynybai, tuo tarpu dauguma britų (54%), 44% prancūzų, 36% vokiečių ir mažiau nei trečdalis italų laikosi priešingos nuomonės.

Sputnik atliktos apklausos rezultatai
Sputnik atliktos apklausos rezultatai

Apklausą informacinei agentūrai ir radijui Sputnik 2017 metų balandį atliko sieniausia Prancūzijos apklausų bendruomenė "IFop". Apklausoje dalyvavo 3 203 respondentai iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos.

Daug kas priklauso nuo politikos, lyties ir gyvenamosios vietos

Tyrimas atskleidė ir kitus respondentų atsakymų skirtumus.

Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje vyresnės kartos atstovai labiau negu jauni žmonės mato būtinybę didinti išlaidas gynybai, o Vokietijoje ir Italijoje, priešingai, vyresni žmonės laiko šią priemonę nereikalinga labiau nei jaunimas.

Vokietijoje ir Italijoje, kitaip nei Prancūzijoje, respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą, labiau nei respondentai su žemesniu išsilavinimo lygiu laiko gynybos išlaidų didinimą nereikalingu.

Respondentų gyvenamoji vieta, jų politiniai ir religiniai įsitikinimai, taip pat, lytinė tapatybė irgi turi įtakos požiūriui į problemą. Pavyzdžiui, Paryžiuje labiau nei kaimo vietovėse ir kituose miestuose matoma būtinybė didinti išlaidas gynybai (52% prieš 46% ir 41%).

Kairiųjų partijų rėmėjai Vokietijoje, pavyzdžiui, dažniau nei FDP ir dešiniųjų šalininkai laiko gynybos išlaidų didinimą nereikalingu  (53% prieš 49% ir 46%). Italai labiau nei italės išlaidų didinimą laiko nereikalingu (57% prieš 50%). Protestantai ar evangelikai (65%) ir katalikai (62%) mano, kad gynybos išlaidų didinimas jų šalyse yra būtina priemonė, kitaip nei kitų religijų atstovai (53%) ir netikintys žmonės (49%).

Lietuviai mėgsta savo kariuomenę

Klausimas dėl Lietuvos karinio biudžeto didinimo su gyventojais aptartas nebuvo.

Sprendimas įgyvendinti pagrindinį NATO finansinį kriterijų — kariuomenės poreikiams skirti du ir daugiau procentų, buvo priimtas Vyriausybės, atsižvelgus į prezidentės direktyvinį nurodymą. Buvusi Vyriausybė planavo 2% BVP kariuomenei išleisti tik 2020-aisiais, o dabartinis ministrų kabinetas pareiškė, kad jau 2018-ųjų biudžeto projekte numatys šiuos skaičius. Savo ruožtu prezidentės administracijos pasiūlė "viršyti planą". Sutarė dėl 2,07% — tiek 2018 metų biudžete numatyta skirti saugumui ir gynybai.

Taigi, Lietuva pateko į NATO šalių, kurios įvykdys pagrindinį Aljanso reikalavimą (viso Aljanse 29 valstybės). Apie tai prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešė pastarajame NATO viršūnių susitikime, kuris gegužę vyko Briuselyje.

Vyriausybės ir prezidentės planus netiesiogiai remia ir paprasti lietuviai. Tai rodo apklausos, kurią 2017 metų balandį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus", rezultatai.

Komentuodamas šiuos rezultatus, bendrovės direktorius Vladas Gaidys pasakė, kad pastaruoju metu padidėjo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas kariuomene.

Šiandien pasitikėjimo kariuomene lygis aukščiausias per dvylika metų. O pernykštį Krašto apsaugos ministerijos "auksinių šakučių" skandalą gyventojai užmiršo ir kariuomenei pagal pasitikėjimą skyrė trečią vietą.

Remiantis apklausos duomenimis, šalies gyventojai labiausiai pasitiki ugniagesiais (90,2%), antroje vietoje — policija (61,8%), toliau rikiuojasi kariuomenė ir prezidentė (59,5%), Bažnyčia (52,1%) ir švietimas (47,2 %).

51
Tegai:
išlaidos gynybai, Sputnik.Nuomonės, apklausa
Dar šia tema
Grybauskaitė pažadėjo didinti finansavimą gynybai
Skvernelis sutinka gynybai skirti 2,5% BVP
Lietuva ir Latvija ketina didinti išlaidas gynybai iki 2% nuo BVP
Lietuva po metų gynybai padidins iki 725 mln eurų
Seimas skiria 2% BVP gynybai dviem metais anksčiau
Discussion