NATO posėdis, archyvinė nuotrauka

Pranešimas: NATO karinis biudžetas išaugs iki $946 mlrd

828
(atnaujinta 18:50 2017.07.11)
NATO duomenimis, Aljanso valstybių narių išlaidos gynybai 2017-aisiais sieks 946 962 milijonus dolerių, pernai jos sudarė 920 114 milijonų

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Bendras 29 NATO valstybių narių gynybos biudžetas 2017-aisiais sieks beveik 946 milijardus dolerių, o JAV gynybos poreikiams išleis 683,4 milijardus dolerių, pateikiama NATO pranešime apie Šiaurės Atlanto aljanso šalių išlaidas gynybai 2010-2017 metais.

Trečiadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams pranešė, kad Aljanso narių išlaidos gynybai auga jau trečius metus iš eilės, o 2017-aisiais, preliminariais skaičiavimais, jos išaugs 4,3%, praneša RIA Novosti.

NATO duomenimis, Aljanso valstybių narių išlaidos gynybai 2017-aisiais sieks 945,962 milijardus dolerių, pernai jos sudarė 920,114 milijardų.

Kas kiek duos

Mažiausiai gynybai skiria jauniausia NATO narė — Juodkalnija, kuri 2017 metais tikisi išleisti kariniams poreikiams 72 milijonus dolerių. Po to seka Albanija su 152 milijonų dolerių biudžetu ir Liuksemburgas, skiriantis gynybai 278 milijonus dolerių.

Daugiau nei du trečdalius visų gynybos išlaidų sudaro Jungtinių Valstijų biudžetas, kuris išaugs nuo 664 058 milijonų dolerių 2016 metais iki 683 414 milijonų dolerių šiemet.

Antrą vietą užima Jungtinė Karalystė, kurios karinis biudžetas pernai siekė 56 964 milijonus dolerių, o 2017-aisiais sumažėjo iki 54 863 milijonų dolerių.

Trečioje vietoje yra Prancūzija, kurios išlaidos gynybai padidės nuo 44 191 milijonų dolerių pernai iki 44 333 milijonų dolerių 2017 metais.

Daugiau nei 2% BVP gynybai skiria JAV (3,58% 2017-aisiais), Jungtinė Karalystė (2,14%), Graikija (2,32%), Lenkija(2,01%) ir Estija (2,14%).

Mažiausiai atsidavę įsipareigojimams: Liuksemburgas (0,44% 2017-aisiais), Belgija (0,91%) ir Ispanija (0,92%).

Baltijos šalys

Teigiama, kad didinant išlaidas gynybai  Latvija, Lietuva ir Rumunija yra pionieriai. Jei 2010 metais jų kariniai biudžetai siekė, atitinkamai, 1,06%, 0,88% ir 1,24% jų BVP, 2017-aisiais jie turėtų padidėti iki 1,7%, 1,77% ir 2,02%.

Taigi, 2017-aisiais Rumunija įeis į šalių, pasiekusių Aljanso nustatytą 2% BVP ribą, skaičių.

Primename, kad JAV prezidentas Donaldas Trampas rinkimų kampanijos metu ir po pergalės prezidento rinkimuose kritikavo NATO sąjungininkus už tai, kad jie nepakankamai išleidžia gynybai.

Vasarį, pirmajame ministrų susitikime, JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas paragino partnerius didinti finansavimą gynybos poreikiams, jei jie nenori, kad Jungtinių Valstijų įsipareigojimai Aljansui taptų kuklesni.

Su panašiais reikalavimais pasisakė ir JAV valstybės sekretorius Reksas Tilersonas ministrų susitikime kovo pabaigoje.

Lietuva siekia viršyti planą

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sutiko su užbrėžtu tikslu ir pareiškė, kad Donaldo Trampo reikalavimas padidinti išlaidas gynybai iki 2% BVP bus naudingas visoms Vakarų šalims.

Pasak jo, Lietuva pasieks 2% BVP jau  kitais metais, o 2020-aisiais įmokos į Aljanso biudžetą gali pasiekti 2,5%.

Lietuvos krašto apsaugos ministras pažymėjo, kad šalies gynybos poreikiai yra "labai reikšmingi", jie apima infrastruktūros plėtrą, karinio personalo didinimą ir ginklų modernizavimą. Kitais metais šalies Krašto apsaugos ministerija pradės centralizuotus pirkimus armijai, pranešė Karoblis.

Lietuva moka mažiau nei 2% savo BVP į NATO biudžetą. Pirmoje vietoje yra JAV su daugiau nei 3% išlaidų Aljanso finansavimui, pranešė "Bloomberg". Antrą ir trečią vietą užima Jungtinė Karalystė ir Estija, kurios skiria šiek tiek daugiau nei 2%.

Be to, prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė pažymėjo, kad pagal ūkio augimo prognozes gynybos biudžetas gali viršyti 2% BVP.

Buvusi Vyriausybė planavo 2% BVP kariuomenei išleisti tik 2020-aisiais, o dabartinis ministrų kabinetas pareiškė, kad jau 2018-ųjų biudžeto projekte numatys šiuos skaičius.

Savo ruožtu prezidentės administracija pasiūlė "viršyti planą". Sutarė dėl 2,07% — tiek 2018 metų biudžete numatyta skirti saugumui ir gynybai.

Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 723,8 milijonus eurų, arba 1,8% BVP.

Apklausa suskaldė viuomenę

Europiečių nuomonės, ar turi jų šalys padidinti išlaidas gynybai iki 2% BVP, išsiskyrė, rodo apklausos Sputnik.Nuomonės rezultatai.

Sputnik atliktos apklausos rezultatai
© Sputnik
Sputnik atliktos apklausos rezultatai

Daugiau nei pusė italų (53%), 47% vokiečių, daugiau nei trečdalis prancūzų (35%) ir ketvirtadalis britų (25%) mano, kad jų šalys neturi didinti išlaidų gynybai, tuo tarpu dauguma britų (54%), 44% prancūzų, 36% vokiečių ir mažiau nei trečdalis italų laikosi priešingos nuomonės.

828
Tegai:
išlaidos gynybai, NATO, JAV, Lietuva
Temos:
Lietuva — NATO dalis (179)
Dar šia tema
Rusija prieš NATO virš Baltijos jūros — kuo tai gali baigtis?
NATO naikintuvas, palydėjęs Šoigu lėktuvą, galėjo pakilti iš Lietuvos
NATO naikintuvas bandė priskristi prie Šoigu lėktuvo virš Baltijos jūros
Putinas: NATO — JAV užsienio politikos priemonė, ten vien vasalai
Nelietuviška NATO samito darbotvarkė
Keltų medinė figūrėlė, aptikta ant ledyno Šveicarijos Alpėse

Archeologai atitirpusiuose ledynuose aptiko senovinius artefaktus

(atnaujinta 13:07 2020.10.24)
Nors mokslininkai suvokia, kokį niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau pažymi ir šio proceso pliusus: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Aktyvus ledynų tirpsmas Alpėse padėjo archeologams aptikti senovės artefaktus šiose vietose, praneša "Daily Mail".

Tyrėjai rado maždaug šešių tūkstančių metų senumo siūlą iš augalinių pluoštų, medinę figūrėlę, suvarstytus batus, datuojamus trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą, ir kitus lobius. Visi daiktai išliko puikios būklės, nes ledas juos apsaugojo nuo irimo.

Mokslininkai suvokia, kokią niokojamą poveikį daro klimato kaita aplinkai, tačiau yra ir pliusų: tirpstantys ledynai leidžia žymiai išplėsti supratimą apie žmones, gyvenusius kalnuose prieš tūkstantmečius. Atsirado net nauja mokslo sritis su pavadinimu "ledyninė archeologija".

Ilgą laiką buvo manoma, kad priešistorės žmonės nekopė į aukštus kalnus, tačiau naujausi tyrimai įrodo ką kitą. Rugsėjį archeologė Regula Gabler ir jos komanda Šnidejocho perėjoje aptiko virvę, kuriai, mokslininkų manymu, taip pat yra daugiau nei 6000 metų.

2003 metais kita tyrėjų grupė, atlikdama kasinėjimus tame pačiame rajone, beveik trijų tūkstančių metrų aukštyje, rado dėžę su strėlėmis, kurios datuojamos trečiu tūkstantmečiu prieš mūsų erą.

Visa tai leido mokslininkams padaryti išvadą, kad žmonės taip aukštai lipo į kalnus, ieškodami kristalų ir įvairių naudingųjų iškasenų.

Tegai:
artefaktas, ledynai, archeologai
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Meksikoje archeologai atrado futbolo aikštės dydžio majų rūmus
Britų archeologai mano, kad rado seniausius meno kūrinius
Archeologai rado senovės gyvenvietės, kurioje gyveno paslaptinga gentis, griuvėsius
Archeologai įrodė, kad pirmieji Eurazijoje kamuoliu pradėjo žaisti kinai
Pagyvenusi pora

Įvardytos geriausios pensijų sistemos pasaulyje

(atnaujinta 18:43 2020.10.24)
Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Geriausios pensijų sistemos pasaulyje yra Nyderlanduose ir Danijoje. Šios šalys užėmė dvi geriausias pasaulio pensijų indekso vietas, rašo "Bloomberg".

Reitinge yra 39 šalys. Pusėje jų padėtis pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos — sumažėjo pensijų kaupimo įmokos ir pajamos, o valstybės skola išaugo. "Tai neišvengiamai turės įtakos būsimoms pensijoms: kai kuriems žmonėms teks ilgiau dirbti, o kitiems teks susitaikyti su žemesniu gyvenimo lygiu išėjus į pensiją", — sakė pranešimo autorius Deividas Niksas (David Nix).

JAV reitinge užėmė 18 vietą. Ekspertai Argentiną ir Tailandą pavadino autsaideriais. Iš šalių su išsivysčiusia ekonomika blogiausia pasirodė Japonijos pensijų kaupimo sistema, užėmusi 32 vietą.

Pernai Nyderlandai ir Danija taip pat tapo geriausių pensijų sistemų šalimis. Šis rezultatas leido joms patekti į A grupę — tai šalys su patikima, tvaria ir naudinga pensijų sistema. Blogiausia padėtis buvo Tailande, Argentinoje ir Turkijoje.

Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
© Sputnik
Kiek metų Europos žmonės gyvena pensijoje?
Tegai:
valstybinė pensija
Dar šia tema
Karbauskis pareiškė, kad konservatoriai "nekenčia" senyvo amžiaus žmonių
Prietarai ir rinkimai: ar atsiras Lietuvoje 13-oji pensija
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui
Laikrodis, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje įvedamas žiemos laikas: laikrodžius suksime atgal

(atnaujinta 22:42 2020.10.24)
Tikimasi, kad toks perėjimas bus padarytas paskutinį kartą. Tuo pačiu metu vis dar nėra aišku, kokį laiką — žiemos ar vasaros — vyriausybė patvirtins pagrindiniu

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Lietuvoje paskutinį spalio sekmadienį įvedamas žiemos laikas. 04:00 valandą šalies gyventojai turės persukti laikrodžio rodykles valanda atgal.

Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, tada paprastai pereinama prie vasaros laiko.

Kai kurie ekspertai mano, kad laikrodžio nustatymas turi neigiamos įtakos sveikatai. Tai ypač pasakytina apie nestabilios psichikos ir silpnos sveikatos žmones. Ekspertai sako, kad valandą praradęs režimas gali labai paveikti bendrą žmogaus savijautą, tačiau ne visi sutinka su šia nuomone.

Часы, перевод времени.
© Sputnik / Edvinas Mamontovas
Kur sukti laikrodžio rodykles

Dauguma pasaulio šalių naudoja sezoninį laiką, tačiau kai kurios Europos šalys nori jo atsisakyti. 2019 metų pavasarį Europos Parlamentas patvirtino laikrodžių sukiojimo ES atšaukimą nuo 2021 metų. Europos Sąjungos šalims bus leidžiama pasirinkti laiką, kurį jos nori palikti pagrindiniu.

Užpernai Lietuvoje buvo atlikta apklausa. Piliečių buvo klausiama, kokį laiką jie nori palikti pagrindiniu. Už vasaros laiką pasisakė daugiau nei 60 procentų lietuvių, dauguma jų buvo vyresni nei 50 metų žmonės, regioninių centrų ir mažų miestelių gyventojai. Tuo pat metu 26 procentai piliečių norėtų palikti žiemos laiką. Šį variantą palaikė didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys vakariniuose ir rytiniuose regionuose. Likusiems buvo sunku atsakyti.

Lietuva, Latvija ir Estija pareiškė norą gyventi viename laike. Tačiau diskutuodami šiuo klausimu jos nenurodė, kuris — vasaros ar žiemos — laikas bus pasirinktas pagrindiniu.

Tegai:
laikrodis, laikas