Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitė planuoja susitikti su Trampu Varšuvoje

33
(atnaujinta 09:11 2017.07.05)
Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė dvylikos Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimo metu numato susitikti su JAV Prezidentu Donaldu Trampu, kuris ten atvyks kaip išskirtinis svečias

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį, liepos 6 dieną, dalyvaus Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Varšuvoje, kur planuoja susitikti su JAV kolega Donaldu Trampu, praneša Prezidentės spaudos tarnyba.

Anot pranešimo, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas į dvylikos Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimą atvyksta kaip išskirtinis svečias.

Per pastarąjį pusmetį tai jau trečiasis šalies vadovės susitikimas su aukščiausiais naujosios JAV administracijos pareigūnais.

Prezidentės spaudos tarnyba informuoja, kad liepos pabaigoje dar numatomas Baltijos šalių Prezidentų susitikimas su JAV viceprezidentu Mike‘u Pence‘u Taline.

Viršūnių susitikime Varšuvoje bus aptarti Europos vienybės ateities klausimai, strateginių energetikos, transporto ir infrastruktūrų projektų įgyvendinimas. Susitikime planuojama priimti bendrą politinę deklaraciją.

Trijų — Adrijos, Baltijos ir Juodosios — jūrų iniciatyva gimė Kroatijos ir Lenkijos pastangomis pernai Dubrovnike. Jos tikslas — užtikrinti geresnius politinius, verslo, transporto ryšius tarp šių regionų, skatinti didesnius krovinių ir keleivių srautus, gerinti tarpusavio bendradarbiavimą inovacijų, mokslinių tyrimų, skaitmeninių technologijų srityse, naikinti energetines salas, įjungti regionines elektros ir dujų rinkas į bendrą ES energetikos rinką, įgyvendinti sėkmingą elektros tinklų sinchronizaciją, dalintis patirtimi, užtikrinant energetinių šaltinių įvairovę.

Prie Trijų jūrų iniciatyvos šiuo metu yra prisijungusios Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Slovakija, Čekija, Rumunija, Bulgarija, Vengrija, Austrija, Kroatija ir Slovėnija.

33
Tegai:
Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas, Dvylikos Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovų susitikimas, Donaldas Trampas, Dalia Grybauskaitė, Varšuva
Dar šia tema
Visiems prasiskirti: Trampas išstumdė politikus šalia Grybauskaitės
Lietuvos prezidentė dalyvaus NATO vadovų susitikime Briuselyje
Pentagono vado Džeimso Matiso vizitas į Lietuvą — "Patriotų" žaidimai
Apklausa: Trampas nesukurs saugesnio pasaulio
Gydytoja tikrina pacientą, archyvinė nuotrauka

Britų mokslininkai išsiaiškino, kad COVID-19 gali sukelti širdies ligas

(atnaujinta 15:49 2020.07.14)
Pažymima, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Britų mokslininkai padarė išvadą, kad naujo tipo koronavirusinė infekcija gali neigiamai paveikti širdį ir sukelti patologinius organo funkcijos pokyčius, pranešė "Sky News".

Edinburgo universiteto, kurio tyrimas buvo paskelbtas "European Heart Journal", kardiologijos medicinos žurnale, mokslininkai ištyrė 1261 pacientą, sergantį koronavirusu iš 69 šalių. Jie padarė išvadą, kad 55% atvejų pacientams buvo nustatyti patologiniai širdies darbo pokyčiai, o kas septintasis parodė sunkios disfunkcijos požymius.

Pažymima, kad dauguma pacientų (901 žmogus) nepatyrė širdies problemų prieš užsikrėtę koronavirusu. Tarp šios grupės pacientų patologiniai pokyčiai buvo užregistruoti 46% žmonių, o sunkūs širdies veiklos sutrikimai — 13% atvejų.

"COVID-19 yra sudėtinga, daugiasisteminė liga, galinti stipriai paveikti įvairias kūno dalis, įskaitant širdį. Mūsų darbas parodė, kad šie nuskaitymai [echokardiogramos — Sputnik] yra svarbios — jos padėjo pagerinti pacientų, kuriems tai atlikta, gydymą," — sakė tyrimo grupės vadovas profesorius Markas Dvekas.

Jis pažymėjo, kad kvėpavimo takų virusinių infekcijų gebėjimas paveikti širdį buvo žinomas jau anksčiau, tačiau mokslininkai nustebo sužinoję, kad pas tiek daug pacientų, sergančių COVID-19, sutrikusi širdies veikla.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,9 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 569 tūkst. žmonių.

Tegai:
Didžioji Britanija, koronavirusas, širdis
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
PSO dar negavo oficialaus laiško iš JAV dėl išėjimo iš organizacijos
Lietuvoje per parą nustatytas tik vienas koronaviruso atvejis
Rygos uostas, archyvinė nuotrauka

Pirmąjį šių metų pusmetį krovinių tranzitas per Latviją sumažėjo beveik 54 %

(atnaujinta 18:50 2020.07.14)
Krovinių tranzitas geležinkeliu per Latviją per pirmąjį 2020 metų pusmetį sumažėjo beveik 54 %, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai; perkrovimas uostuose sumažėjo 30 %

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Latvijoje geležinkeliu pervežtų prekių kiekis per pirmus šešis šių metų mėnesius sumažėjo 47,2 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, — iki 11,563 mln. tonų, praneša Sputink Latvija su nuoroda į šalies Ryšių ministeriją.

Geležinkelis

Tarptautinių pervežimų geležinkeliu apimtis sudarė 10,925 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, sumažėjo 48,7 proc., o vidinių pervežimų apimtys padidėjo 5,7 proc. — iki 638 tūkst. tonų.

Tranzitinių krovinių apimtis sudarė 9,042 mln. tonų (-53,9 proc.), importuotų krovinių — 1,701 mln. tonų (+9,1 proc.), eksportinių — 182 tūkst. tonų (+32,2 proc.).

2019 metais, palyginti su 2018 metais, krovinių pervežimo geležinkeliu apimtis Latvijoje sumažėjo 15,8 % ir sudarė 41,492 mln. Per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius krovinių pervežimas geležinkeliu sudarė 18,611 mln. tonų.

Uostai

Latvijos uostai per pirmuosius šešis 2020 metų mėnesius perkrovė 22,628 mln. tonų krovinių, tai yra 30,1 proc. mažiau nei pernai pirmąjį pusmetį.

Daugiausia Latvijos uostuose perkrauta birių krovinių — 10,51 mln. tonų, tai yra 43,2 proc. mažiau nei per pirmuosius šešis 2019 metų mėnesius. Akmens anglių perkrovimas sudarė 2,129 mln. tonų (4,6 karto mažiau), grūdų ir jų produktų — 2,186 mln. tonų (-6,4 proc.), birių cheminių krovinių — 1,038 mln. tonų (-10,4 proc.), medienos drožlių — 1,162 mln. tonų (+17,4 proc.).

Taip pat perkrauta 6,244 mln. tonų skystų krovinių (-13,5 proc.), iš jų naftos produktai sudarė 5,909 mln. tonų (-12,7 %).

Generalinių krovinių perkrauta 5,874 mln. tonų (-12,1 %). Krovinių konteineriuose perkrauta 2,228 mln. tonų (-6,8 proc.), medienos — 1,828 mln. tonų (-21 proc.), ro-ro krovinių — 1,515 mln. tonų (-10,7 proc.).

Krovinių apyvartoje pirmauja Rygos uostas, kur sausio–birželio mėnesiais perkrauta 11,843 mln. tonų krovinių (-26,7 %). Ventspilio uosto krovinių apyvarta sudarė 6,8 mln. tonų (-41,1 proc.), Liepojos uoste perkrauta 3,085 mln. tonų krovinių (-15,6 proc.).

Pirmąjį šių metų pusmetį mažuose uostuose buvo perkrauta 899 800 tonų krovinių, tai yra 11,8 % mažiau nei per pirmąjį 2019 metų pusmetį.

Tarp mažų uostų didžiausia krova buvo Skulske — 491 000 tonų (-8 %). Mersrage krovinių apyvarta sudarė 215 700 tonų (-12,8 %), Salacgryvoje — 158 200 tonų (-21,8 %).

2019 metais Latvijos uostuose buvo perkrauta 62,379 mln. tonų krovinių, tai yra 5,7 % mažiau nei 2018 metais.

Tegai:
krovinių apyvarta, uostas, Latvija
Dar šia tema
Lietuvos vežėjai skundžiasi didžiuliais nuostoliais dėl koronaviruso
Rusijos uostų krovinių apyvarta Baltijos šalyse padidėjo, nepaisant COVID-19