Žvakė, archyvinė nuotrauka

Italijoje staiga mirė Lietuvos karys

35
Penktadienį, įtariama, nuo pankreatito mirė Gedimino štabo bataliono karys, dalyvaujantis kursuose Italijoje

VILNIUS, liepos 28 Sputnik. Liepos 28 dieną Latinos mieste Italijoje, "Latina Santa Maria Goretti" ligoninėje, staiga mirė Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono profesinės karo tarnybos karys štabo seržantas J.B., praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Pirminiais duomenimis, Italijos medikai jam diagnozavo pankreatitą.

Karys nuo liepos 16 dienos dalyvavo trijų savaičių trukmės NATO kompiuterinių tinklų operatorių kurse.

Dalyvaudamas kursuose, 42 metų amžiaus karys silpnai pasijuto liepos 26 dieną ir kreipėsi į vietos medikus. Po apžiūros buvo paguldytas į ligoninę. Gavę šią informaciją Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos atstovai palaikė ryšį su Italijos medikais, o Gedimino štabo bataliono kariai užmezgė ryšį ir dalinosi turima informacija su kario artimaisiais.

Krašto apsaugos sistemos vadovybė reiškia gilią užuojautą kario artimiesiems ir tarnybos draugams.

Šiuo metu atliekamos kario palaikų pargabenimo į Lietuvą procedūros.

Štabo seržantas J.B. Lietuvos kariuomenėje tarnybą pradėjo 1994 metais ir visą laiką tarnavo Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione. Du kartus dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane, aktyviai dalyvavo karinėse pratybose ir buvo už pavyzdingą tarnybą ne kartą skatintas ir apdovanotas.

35
Tegai:
pankreatitas, karys, Gedimino štabo batalionas, Italija
Dar šia tema
Sveikatos apsaugos ministras mirė nuo pankreatito
Batalione, kurio karys mirė nuo meningokoko, vykdomos prevencinės priemonės
Upėje rastas nuskendęs nuolatinės privalomosios karo tarnybos karys
Vikingų amžiaus kapvietės likučiai, aptikti remonto metu namuose Norvegijoje

Norvegai savo namuose po grindimis rado vikingų kirvį

(atnaujinta 14:51 2020.06.02)
Archeologų teigimu, šis radinys gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 metų, panašu, kad šeima aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Sutuoktiniai iš Norvegijos, remontuodami savo namą Bode priemiestyje šalies šiaurėje, rado vikingų laikų stiklo karolį ir geležinį kirvį, praneša vietos leidinys "The Local".

Manoma, kad radinių amžius siekia tūkstantį metų.

1914 metais pastatyto namo savininkai karantino metu pradėjo remontą nuimdami grindis. Darbo metu jie susidūrė su keistu daiktu.

"Iš pradžių pagalvojome, kad radome ratą iš mažo žaislinio automobilio, — pasidalijo Marianne Christiansen. — Tik vėliau supratome, kas tai buvo".

​Į vietą atvykęs archeologas Martinus Hauglidas paaiškino, kad pora, matyt, aptiko bronzos ar vikingų amžių kapvietę.

"Artefaktai buvo aptikti po akmenimis, kurie savo forma primena piramidę. Tarp įdomių objektų: kirvis, kuris gali datuotis laikotarpiu nuo 950 iki 1050 m., ir to paties laiko tamsiai mėlyno stiklo karoliukas", — pažymėjo jis.

Jis papasakojo niekada negirdėjęs, kad tokios kapvietės  būtų rastos tiesiai po moderniais namais, nors jis užsiima kasinėjimais jau beveik 30 metų.

"Jie atliko puikų darbą: nedelsiant pranešė apie radinį, kai tik įtarė, kad tai gali būti kažkas senovinis", — pagyrė archeologas Kristiansenus.

Norvegijoje veikia įstatymas, pagal kurį visi daiktai nuo 16 amžiaus ir senesni būtinai turi būti saugomi.

Karoliukas ir kirvis jau buvo nusiųsti į Trumsės universiteto muziejų, o namuose toliau dirba archeologų komanda.

Tegai:
archeologai, vikingai, Norvegija
Dar šia tema
Archeologai rado bronzos amžiaus kapus, išklotus auksu
Baltijos jūros dugne archeologai atrado Renesanso laikų laivą
Britanijoje aptikti tariamų vampyrų skeletai
Po uragano į Škotijos pakrantę išmestas paslaptingo padaro skeletas
Vezuvijaus rūstybė. Kas iš tikrųjų pražudė Pompėjos gyventojus
Saulė

Mokslininkas įvertino Saulės pliūpsnio poveikį

(atnaujinta 11:36 2020.06.02)
Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Saulėje užfiksuotas protrūkis greičiausiai neturės pastebimo poveikio žemės gyventojų gyvybei, tačiau tai gali būti galingesnių protrūkių pradininkas, RBC sakė Pulkovo observatorijos vyresnysis tyrėjas Georgijus Gončarovas.

Anksčiau Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo didžiausią saulės pliūpsnį nuo 2017 metų spalio mėnesio. Tai buvo M klasės protrūkis, kurį astronomai klasifikuoja kaip vidutinį.

Anot jo, saulės ciklas trunka apie 11 metų, didžiausias saulės aktyvumas buvo užfiksuotas 2014 metais.

"Ir dabar prasideda naujas saulės ciklas. Saulės aktyvumo piko galima tikėtis 2025 metais", — aiškino ekspertas.

Mokslininkas pažymėjo, kad X klasės protrūkis laikomas stipriausiu. Jis pridūrė, kad šis reiškinys patraukė dėmesį dėl to, kad pastaruoju metu nepastebėta Saulės protrūkių, o įvykis, pasak jo, "įdomus, bet ne išskirtinis".

Tegai:
sveikata, gyventojai, Žemė, mokslininkas
Dar šia tema
Rusijoje kuriami lašai, užtikrinantys imunitetą prieš koronavirusą
Įvardyti orai, prisidedantys prie koronaviruso plitimo