Leninas Sietle, archyvinė nuotrauka

Dekomunizacija JAV: Sietlo meras prieš paminklą Leninui

69
(atnaujinta 13:55 2017.08.18)
Karas su paminklais dabar vyksta ne tik Lenkijoje ir Ukrainoje, bet ir anapus vandenyno

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Amerikietiško Sietlo (Vašingtono valstija) meras Edas Murray padarė pareiškimą apie "neapykantos, rasizmo ir smurto simbolius" ir pasisakė už tai, kad iš miesto pašalinti paminklą Vladimirui Leninui, o taip pat paminklą Konfederacijos kareiviams, praneša Sputnik Baltarusija.

"Mes niekada neturime pamiršti mūsų istorijos, bet mes taip pat neturime kurti dievaičiųą iš tų, kurie sėjo neapykantą ir bandė mus padalyti remiantis tuo, kas mes esame ir iš kur", — sakoma pareiškime.

Paminklo konfederatams, palaikusiems vergiją JAV  pilietinio karo metu 1961-65-aisiais, nugriovimo kompanija JAV prasidėjo po įvykių Šarlotsvilyje, kur šeštadienį įvyko susirėmimai tarp ultradešiniųjų ir kairiųjų aktyvistų. Protestai vyko ir Sietle.

Prie neapykantos simbolių, be konfederatų memorialo, meras taip pat priskyrė ir statulas, idealizuojančias sovietinio režimo įkūrėją.

"Manau, kad memorialą (Konfederacijos kariams) Lake View kapinėse ir Lenino statulą Frimonte reikia pašalinti", — pareiškė Murray.

Памятник Ленину в Сиэтле
© AP Photo / Gary Stewart
Šeima paveiksluojasi prie paminklo

Tuo tarpu paminklas Leninui Sietle yra privačioje teritorijoje ir buvo mėgiamas turistų.

Dekomunizacija ukrainietiškai

Ukrainoje buvo nugriauta beveik 2,5 tūkstančio paminklų, įskaitant daugiau nei 1,3 tūkstančių Lenino monumentų; "Lenino miestuose daugiau nėra", pranešė Ukrainos nacionalinės atminties instituto direktorius Vladimiras Viatrovičius.

Paminklas sovietų kariams Lenkijoje. Archyvinė nuotrauka
Фото: commons.wikimedia.org

2015-ųjų gegužę Ukrainoje įsigaliojo Aukščiausiosios Rados priimtas įstatymas "dėl komunistų ir nacių režimo smerkimo", draudžiantis sovietinės simbolikos propagandą.

Nacionalinės atminties institutas paskelbė sąrašą, į kurį pateko 520 istorinių asmenų, kurių veikla patenka į įstatymo "dėl dekomunizacijos" reguliavimo sritį, ir todėl jų vardai turi būti pašalinti iš geografinių pavadinimų.

Dekomunizacija Lenkijoje

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda liepos viduryje pasirašė įstatymo dėl komunizmo ar kitų totalitarinių režimų pastatų, objektų ir patalpų pavadinimuose propagandos pakeitimus. Įstatymas įsigalioja praėjus trims mėnesiams po pasirašymo ir numato, tarp kitko, sovietų paminklų griovimą. Remiantis Lenkijos nacionalinės atminties instituto, atsakingo už memorialinį darbą, skaičiavimais, dekomunizacijos įstatymas paveiks apie 230 paminklų Raudonajai armijai.

Varšuva. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Obeliskas prie Šiaulių katedros

Pernai rugsėjį Šiauliuose lankęsis diplomatas Aleksandras Udalcovas kartu su miesto meru Artūru Visockiu aptarė greta Šiaulių katedros esančių karių kapinių likimą.

Susitikime dalyvavo architektas Vytenis Rudokas, rengiantis miesto prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projektą. Pertvarka palies šalia Katedros esančias Antrojo pasaulinio karo karių kapines.

Rusijos ambasadorius pageidavo, kad dabar esantis obeliskas rekonstruojant aikštę nebūtų iškeliamas.

Udalcovas paragino į problemą "žiūrėti civilizuotai" ir pasiūlė miesto merui pasižiūrėti filmą, kaip šiauliečiai džiugiai sutinka karius, išvadavusius miestą 1944 metais.

Išskirtinis Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Udalcovo interviu Sputnik >>

Miesto meras Artūras Visockas pareiškė, kad "aikštės tvarkymo plane numatyta kaip tik visa tai liesti, pakeisti formą".

Ant sovietmečiu statyto obelisko užrašas lietuvių ir rusų kalbomis skelbia, jog jis skirtas "tarybiniams kariams, žuvusiems 1941-1945 metų kare". Anot mero, čia palaidoti ne tik sovietų kariai, bet ir daugiau žmonių, todėl "nesąžininga visą šitą vietą okupuoti sakant, kad palaidoti tik sovietinės armijos kariai".

Tada meras patikino, kad greta paminklo esantys antkapiai, ant kurių surašytos žuvusių karių pavardės, bus palikti.

Šių metų gegužę Rusijos ambasada Lietuvoje išplatino pranešimą, kuriame pakomentavo Šiaulių savivaldybės planus atlikti aikštės, kur stovi paminklas sovietų kariams, rekonstrukciją.

Anot jos, egzistuoja trys šios problemos sprendimai: nerekonstruoti aikštės dalies, kur randasi kapai; atlikti archeologinius darbus ir pernešti sovietų karių kapus. Šiuo atveju bus sprendžiamas klausimas ir dėl paminklo perkėlimo. Trečias variantas — rekonstrukcija su visų paminklų ir kapų perkėlimu.

Ambasada pabrėžia, kad "Rusija pasiruošusi skirti lėšas šio memorialo remontui, tačiau su sąlyga, kad jo išvaizda liks nepakitusi".

Šiauliuose centrinėje aištėje stovi paminklas 53 sovietų kariams-išvaduotojams, tarp jų trys Sovietų Sąjungos herojai, kurie žuvo 1944 metais, išvaduojant miestą nuo fašistų. Karinis paminklas yra Lietuvos kultūros paveldo objektas.

69
Tegai:
dekomunizacija, paminklas, Sietlas, JAV
Dar šia tema
Parlamentaras: sovietų karių kapams ne vieta Palangos centre
Lenkijoje planuojama nugriauti apie 500 sovietų laikų paminklų
Berlyne išniekintas memorialas žuvusiems sovietų kariams
Zacharova pasmerkė planus demontuoti paminklus sovietų kariams Lenkijoje
Vienos centre vandalai išniekino paminklą sovietų kariams
Koronaviruso testas

PSO įvertino koronaviruso vakcinų tyrimų situaciją Rusijoje

(atnaujinta 22:40 2020.07.13)
Anksčiau buvo pranešta, kad Sečionovo universitete vakcinos saugumas buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) palankiai vertina informaciją apie Rusijos vakcinas pasaulinėje platformoje, RIA Novosti papasakojo PSO atstovė Rusijoje Melita Vujnovič, komentuodama pirmojo klinikinių tyrimų dėl koronaviruso vakcinos, kurią sukūrė Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos centras, etapo pabaigą.

Sečionovo universiteto Medicininės parazitologijos ir tropinės medicinos instituto direktorius Aleksandras Lukaševas liepos 12 dieną RIA Novosti sakė, kad vakcinos saugumas buvo patvirtintas klinikinių tyrimų metu.

Antrasis koronaviruso vakcinos tyrimo etapas truks iki liepos 28 dienos, po kurio Gamalėjos institutas pateiks registraciją, pasakojo Aleksandras Gincburgas, Gamalėjos epidemiologijos ir mikrobiologijos centro direktorius.

"PSO palankiai vertina informaciją apie Rusijos vakcinas pasaulinėje platformoje", — sakė Vujnovič, pažymėdama, kad Gamalėjos instituto sukurta vakcina jau yra visuotiniame vakcinų-kandidačių sąraše, tačiau kol kas tai tik pirmasis klinikinių tyrimų etapas.

"Informacija apie vakcinų-kandidačių tyrimų rezultatus ir etapus yra prieinama pasaulinėje platformoje. Gavus informaciją, ji bus ten paskelbta. PSO ragina visas šalis dirbti per šią integruotą platformą", — pridūrė Vujnovič.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,7 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 566 tūkst. žmonių.

Tegai:
vakcina, Rusija, koronavirusas, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Ekspertas pakomentavo JAV ir Lenkijos santykių ateitį
Pavojingas laviravimas. Lietuvai derėtų susimąstyti po rinkimų Lenkijoje
Aeroflot, archyvinė nuotrauka

"Aeroflot" ketina atnaujinti skrydžius Talinas–Maskva nuo rugpjūčio 1 dienos

(atnaujinta 18:56 2020.07.13)
Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Nuo rugpjūčio 1 dienos Rusijos skrydžių bendrovė "Aeroflot" planuoja atnaujinti reguliarius skrydžius maršrutu Maskva–Talinas–Maskva, praneša portalas "ERR.ee".

Šiuo metu oficialioje "Aeroflot" svetainėje jau vyksta bilietų pardavimas šia kryptimi.

Atitinkamus planus taip pat patvirtina Talino oro uostas.

Talino oro uosto duomenimis, rugpjūtį taip pat tikimasi atnaujinti skrydžius į Stambulą ir Briuselį.

"Mes nesame tikri, kad skrydžiai į Maskvą prasidės rugpjūčio 1 dieną, nes koronaviruso infekcijos lygis Rusijoje vis dar yra gana aukštas. Tai dabar yra pagrindinė problema", — sakė Talino oro uosto komercijos direktorius Eero Pärgmäe.

Anot jo, bendrovė tikisi, kad rugpjūtį bus galima skristi tiesiai iš Talino į 30 miestų. Tai leis įmonei priartėti prie ikikrizinio lygio, kai 15 oro linijų galėjo skraidinti iš Talino į 36 oro uostus, o 28 maršrutai buvo vykdomi ištisus metus.

Dabar reguliarius skrydžius iš Talino atidarė 7 oro linijų bendrovės: "AirBaltic", "Finnair", "Lufthansa", "Ryanair", "Norwegian", "Transaviabaltika" ir "Wizz Air". Liepos mėnesį prie jų greičiausiai bus pridėta "Belavia", "LOT", "easyJet", o rugpjūtį — "Turkish Airlines", "Aeroflot" ir SAS.

Pranešama, kad oro uostai ir oro linijų bendrovės deda visas pastangas, kad kelionės būtų saugios žmonėms.

"Nors kaukes lėktuvuose dėvėti privaloma, jas oro uostuose dažniausiai žmonės nori dėvėti savo noru", — teigė Eero Pärgmäe ir rekomendavo prieš kiekvieną skrydį susipažinti su saugos taisyklėmis ir galimais apribojimais, galiojančiais oro uostuose ir oro linijose.

Tuo tarpu Vengrijos skrydžių bendrovė "Wizz Air" tikisi nuo liepos 29 dienos atnaujinti skrydžius į Kijevą, Charkovą ir Lvovą.

Liepos mėnesį iš Talino oro uosto galima skristi 26 kryptimis. Naujos kelionės vietos yra Londonas, Milanas, Edinburgas, Malaga, Cherona, Diuseldorfas, Dublinas, Oslas ir Varšuva.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,6 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 565 tūkst. žmonių.

Tegai:
Maskva, Talinas, skrydžiai, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sudėtingiausias elementas: nufilmuotas IL-76MD kilimas ir nusileidimas
Lietuvos oro uostuose atgaunamas tempas: auga keleivių ir skrydžių skaičiai
Statybininkas, archyvinė nuotrauka

Darbo rinka po karantino: augo ir paklausa, ir pasiūla

(atnaujinta 22:48 2020.07.13)
Praėjusį mėnesį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, tuo tarpu darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 metų lygio

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Po ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo drastiškai smukusi darbo jėgos paklausa vėl įgauna pagreitį, praneša Užimtumo tarnyba. 

Palyginti su geguže, birželį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai — iš 29,8 tūkst.

Daugiausia pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai — 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta — pramonėje, statybos sektoriuje — 12 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Pasak Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės, nuo pradžios balandžio paskirtos subsidijos 23,4 tūkst. Lietuvos darbdavių, kurie prašė finansinės paramos už 185,7 tūkst. darbuotojus, esančius prastovose. Taip pat išmokas gavo 83 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų. 

"Auganti darbo paklausa pasibaigus karantinui rodo, kad valstybės suteikta finansinė parama darbdaviams ir savarankiškai dirbantiems asmenims buvo savalaikė ir reikalinga. Ji labai prisidėjo stabilizuojant darbo rinką", — teigė Balnanosienė.

Be to, dabar sudarytos galimybės kreiptis dėl darbo paieškos išmokos — daugiau nei 32 proc. registruotų Užimtumo tarnyboje klientų jau pateikė prašymus ją gauti.

Pirmąjį vasaros mėnesį paklausiausi specialistai darbo rinkoje buvo reklamos ir rinkodaros specialistai, administravimo ir vykdomieji sekretoriai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, jaunesnieji socialiniai darbuotojai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, buhalteriai ikimokyklinio ugdymo mokytojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai. 

Tarp kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus darbuotojų galima išskirti sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojus, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojus, parduotuvių pardavėjus, virėjus, statybininkus, dažytojus, vandentiekininkus ir vamzdynų montuotojus, dailides ir stalius, suvirintojus, siuvėjus.

Palyginti su geguže, labiausiai augo nekvalifikuotų augalininkystės darbininkų, namų valytojų ir pagalbininkų bei pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų poreikis.

Birželį didėjo ir sezoninių darbuotojų poreikis — darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų — 21,4 proc. daugiau nei gegužę. 

Įdarbinimas padidėjo 30 proc.

Palyginti su geguže, birželį įdarbinimas padidėjo net 30,1 proc. (4,4 tūkst.). Per mėnesį tarpininkauta įsidarbinant 18,9 tūkst. asmenų — tai 42,3 proc. daugiau nei pernai birželį. Dauguma — 16,6 tūkst. pradėjo dirbti neterminuotai. Daugiausiai — apie 64,9 proc. — darbo ieškančių asmenų įsidarbino paslaugų sektoriuje. Kituose sektoriuose įsidarbinusiųjų dalis, palyginti su geguže, mažėjo. Įsidarbinusieji pramonėje sudarė 19,8 proc., statybose — 10,5 proc., žemės ūkyje — 4,7 proc.

Moterys tarp įdarbintųjų sudarė 48 proc., vyrai — 52 proc., jaunimo iki 29 m. — 34,3 proc., vyresni kaip 50 m. — 24 proc., ilgalaikių bedarbių — 8,4 proc.

Darbo neturi 12,1 proc. Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų

Liepos 1 dieną šalyje registruota 208,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 69,6 tūkst. daugiau nei prieš metus ir 4,4 tūkst. daugiau nei šių metų birželio 1 dieną. Registruotas nedarbas siekė 12,1 proc. 

Praėjusį mėnesį į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 28 tūkst. darbo neturinčių žmonių — tai 31,4 proc. daugiau nei gegužę.

Liepos 1 dieną buvo registruota 40,6 tūkst. jaunuolių iki 29 m. Per mėnesį darbo neturinčio jaunimo skaičius augo 1,3 tūkst.,  palyginti su 2019 m. liepos 1 d. — beveik 18 tūkst. Darbo ieškojo 81,9 tūkst. vyresnių kaip 50 m. asmenų — tai 14,9 proc. šalies tokio paties amžiaus gyventojų.

Daugiausia nedirbančių gyventojų buvo registruota Lazdijų r. (18,3 proc.), Kalvarijos (17,6 proc.), Zarasų r. (17,4 proc.) ir Ignalinos r. (17,3 proc.) savivaldybėse. Mažiausias nedarbas išlieka šalies pajūryje — Neringoje (3,5 proc.), Klaipėdos r. (6,7 proc.) bei Kretingoje (7,7 proc.).

Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiai darbo neturinčių asmenų buvo Šiauliuose (9,6 proc.), daugiausiai — Panevėžyje (12,9 proc.).

Iš viso koronaviruso infekcijos Lietuvoje atvejų nustatyta 1874. Iki šiol mirė 79 žmonės. Pasveikusiųjų — 1571.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 12,5 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 561 tūkst. žmonių.

Tegai:
darbo rinka