George Sorosas, archyvinė nuotrauka

Amerikiečiai reikalauja pripažinti Sorosą teroristu

161
(atnaujinta 18:29 2017.09.02)
Peticija, kurioje JAV prezidentas Donaldas Trampas raginamas paskelbti George Sorosą teroristu ir paimti visus jo aktyvus, atsirado Baltųjų rūmų interneto svetainėje; peticiją jau pasirašė daugiau nei 70 tūkstančių žmonių

VILNIUS, rugsėjo 1 — Sputnik. Peticiją su prašymu JAV prezidentui Donaldui Trampui pripažinti Amerikos milijardierių George Sorosą teroristu pasirašė beveik 72 tūkstančiai žmonių.

Jai nagrinėti reikia surinkti 100 tūkstančių parašų iki 2017-ųjų rugsėjo 19-osios.

"George Sorosas sąmoningai ir nuolat bando destabilizuoti ir smurtauti prieš JAV piliečius, jis sukūrė ir finansavo dešimtis ir, galimai, šimtus organizacijų, kurių tikslas… JAV konstitucinės santvarkos sistemų žlugimas", — teigiama peticijoje, paskelbtoje Baltųjų rūmų svetainėje.

Ryšium su tuo, peticiją pasirašiusiųjų nuomone "JAV federalinė vyriausybė ir Teisingumo ministerija turėtų nedelsiant paskelbti Sorosą ir visas jo organizacijas ir jų narius teroristais" ir "paimti visus jo asmeninius turtus ir aktyvus pagal  Civilių turto konfiskavimo įstatymą".

Dabar ir amerikiečiai

Federacijos Tarybos užsienio reikalų komiteto narys Igoris Morozovas interviu RT pakomentavo peticijos prieš Sorosą atsiradimą. Pasak jo, Amerikos milijardieriui prasideda juodos dienos, "tos pačios, kurias jam patinka organizuoti besivystančiose šalyse, ekonomikose ir rinkose".

George Sorosas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Anja Niedringhaus

"Man atrodo, kad jei amerikiečiųTemidė rimtai imsis visų jo technologijų, įrankių ir to, ką jis įgijo per savo gyvenimą, jo imperijai gali ateiti galas", — sakė jis.

Morozovas taip pat pabrėžė, kad JAV piliečiai atkreipė dėmesį į destabilizuojančią milijardieriaus veiklą, nes ji palietė jų šalį.

Senatorius pažymėjo, kad Sorosas žaidė savo finansinėmis priemonėmis siekdamas destabilzuoti ir tuo uždirbo savo kapitalą. "Manau, kad jo technologijų turbulencija pasiekė, pagaliau Amerikos krantus, ir nuo to ėmė kentėti patys amerikiečiai", — sakė senatorius.

Liepos mėnesį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad Amerikos finansininkas George Sorosas ir "Briuselio biurokratai" skatina migrantų antplūdį į šalį ir į Europą. Pasak jo, Sorosas esą ketina siųsti į ES milijoną migrantų, išduoti kiekvienam po 15 tūkstančių eurų, padalinti juos tarp ES šalių ir įsteigti Europos agentūrą imigracijos klausimais, kuri "atims valstybės galimybės vykdyti savo politiką šiuo klausimu."

Who is Sorosas?

George Sorosas — JAV finansininkas ir investuotojas. Jo veikla kelia dviprasmišką vertinimą: milijardierių dažnai vadina finansiniu spekuliuotoju. Jo kompanija "Quantum" beveik per 40 metų veiklos uždirbo rekordinius apribotiems rizikos fondams maždaug 35 milijardus dolerių. Tik dėl bankų krizės JAV finansininkas per dvejus metus gavo apie milijardą dolerių. Pasak "Forbes" žurnalo, jo turtas siekia apie 25 milijardus dolerių.

George Sorosas, archyvinė nuotrauka
© AFP 2020 / DOMINIQUE FAGET

Aktyviai Sorosas užsiima ir politika: jo fondai ne kartą buvo kaltinami organizuojant valdžios pasikeitimą daugelyje valstybių. Pats finansininkas neneigia, kad jo pinigai padėjo surengti "Oranžinę revoliuciją" Ukrainoje 2004 —aisiais metais ir maidaną 2013-aisiais.

Praėjusių metų vasario pradžioje "CNN" pranešė, kad Sorosas paaukojo 6 milijonus dolerių buvusios JAV valstybės sekretorės Hilari Klinton prezidento kampanijai. 2008-aisiais finansininkas aktyviai palaikė tada dar senatoriaus Barako Obamos prezidentines ambicijas.

161
Tegai:
teroristai, peticija, Baltieji rūmai, George Sorosas, JAV
Dar šia tema
Budapešte vyksta protesto akcijos prieš Soroso universiteto uždarymą
Nord Stream-2

Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:47 2020.07.01)
Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš dujotiekio tiesimą

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Vokietija atmeta sankcijas, kuriomis JAV grasina dujotiekiui, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Berlynas mano, kad svarbu užbaigti dujotiekio statybą.

"Mes kalbame apie ekonominį projektą, kuris, be abejo, turi politinių padarinių, todėl Vokietija dėjo tiek pastangų, kad susitartų dėl dujų tranzito sutarties ateinantiems metams ir neatjungtų Ukrainos nuo Rusijos dujų tranzito bei muitų", — sakė ji.

Merkel pareiškė, kad vyriausybė mano, jog "ekstrateritorinės sankcijos, kurias JAV nustatė, neatitinka mūsų supratimo apie įstatymus, taip pat vykstantys pokalbiai (JAV Kongrese), kurie apsunkins statybas". "Manome, kad svarbu užbaigti šį projektą, dirbsime šia linkme", — pridūrė ji.

Taip pat Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto posėdžiuose užsienio reikalų ministerijos ir Vokietijos Bundestago atstovai griežtai pasmerkė būsimas JAV ekstrateritorines sankcijas dujotiekio projektui "Nord Stream-2".

"Turime remtis tuo, kad šis įstatymo projektas netrukus bus priimtas. Neabejotina Vokietijos vyriausybės pozicija ta, kad tai yra šiurkštus ES suvereniteto pažeidimas", — teigė komiteto posėdyje Bundestago narys Nilsas Anenas (Niels Annen) ir priminė, kad projekte dalyvauja tokių ES valstybių įmonės kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Austrija.

JAV veiksmai yra "tiesioginis ir griežtas įsikišimas į Europos politiką ir energetinį saugumą", — pridūrė Anenas.

"Transatlantinių santykių partnerystės atvejį" tarp ES ir Jungtinių Valstijų "beprecedenčiu" pavadino Vokietijos ekonomikos ministras Tomas Baraisas (Thomas Bareiß). Jis pridūrė, kad tai yra "masinis kišimasis į energijos tiekimą ir energetinį suverenitetą".

Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Projektas apima 55 milijardų kubinių metrų pajėgumų per metus dujotiekio tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vienu akcininku "Gazprom".

Partneriai Europoje — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 %, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekvienas. JAV aktyviai priešinasi projektui. Gruodį JAV "Nord Stream-2" įvedė sankcijas, reikalaudamos iš kompanijų nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbų sustabdymą. Rusija ne kartą pabrėžė, kad projektas yra komercinis ir naudingas Europai.

"Gazprom" imasi priemonių baigti dujotiekio tiesimą ir tikisi, kad jis bus paleistas 2020 metų pabaigoje arba 2021 metų pradžioje. Šiuo metu nutiesta apie 94 % vamzdyno.

Tačiau birželio 4 dieną keletas senatorių, įskaitant įtakingą respublikoną Tedą Kruzą, pristatė JAV Senatui įstatymo projektą dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" atžvilgiu. Anot jų, sankcijos taikomos visiems statybose dalyvaujantiems laivams, tiems, kas palengvina šių laivų aprūpinimą, įmonėms, kurios teikia jiems draudimo ir uosto paslaugas, taip pat tiems, kurie išduoda pažymą pradėti eksploatuoti dujotiekį.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europos Sąjunga pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai
Matvijenko: Parlamentinės diplomatijos sėkmę lemia žmonių santykiai
JAV Senatas pasiūlė iš Turkijos išpirkti S-400 Pentagono biudžeto sąskaita
Amerikos kariai

Trampas patvirtino planą perkelti Vokietijos daugiau kaip 9 tūkstančius kariškių

(atnaujinta 19:21 2020.07.01)
Anksčiau JAV vadovas paskelbė apie planus sumažinti JAV kariuomenės pajėgų skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkst., nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas patvirtino planą perkelti 9 500 JAV karių iš Vokietijos "Rusijos sulaikymui", sakė Pentagono atstovas Džonatanas Hofmanas (Jonathan Hoffman).

"Gynybos ministras Markas Esperis ir Jungtinio štabo viršininkas Markas Milis (Mark Milley) vakar informavo prezidentą apie ketinimus perkelti 9 500 karių iš Vokietijos. Patvirtintas pasiūlymas ne tik atitinka prezidento direktyvą, bet ir sustiprins Rusijos izoliaciją, nuraminus sąjungininkus, pagerės JAV strateginis ir operatyvus lankstumas Europoje", — Hofmaną citavo RIA Novosti.

Pažymima, kad artimiausiu metu ministras ir Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio štabo pirmininkas šia tema rengs pranešimus atitinkamuose Kongreso komitetuose.

Anksčiau Trampas pažadėjo sumažinti JAV kariuomenės skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkstančių žmonių, nes Berlynas vėlavo mokėti NATO.

Lenkija pareiškė, kad yra pasirengusi finansuoti Amerikos kariuomenės buvimą jos teritorijoje ir pasiūlė JAV dislokuoti nuolatinę amerikiečių šarvuotąją diviziją, prisiimdama nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių išlaidų. Pasiūlymas buvo pateiktas už NATO ribų — dvišaliu pagrindu. Lenkijos prezidentas pasiūlė pavadinti bazę "Fort Trump".

Lenkija yra viena iš ES šalių, kuri Rusijos atžvilgiu skleidžia agresyviausią retoriką. Varšuva kartu su Baltijos šalimis nuolat skelbia galimą "Rusijos grėsmę" ir siekia surinkti kuo daugiau Amerikos kariuomenės bei ginklų.

Kaip ne kartą pažymėjo Rusijos valdžia, visi Vakarų politikų pareiškimai apie tariamai agresyvius Rusijos Federacijos ketinimus tėra pretekstas NATO priartėti ir sustiprėti šalia Rusijos sienų.

Tegai:
NATO, Rusija, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Kas septintas lietuvis Baltijos šalis laiko NATO okupacijos zona
NATO generalinis sekretorius ragina palaikyti dialogą su Rusija
Avarija

Kauno rajone įvyko avarija dalyvaujant policijos pareigūno automobiliui

(atnaujinta 08:30 2020.07.02)
Policijos duomenimis, į pareigūno automobilį įsirėžė paskui važiavęs automobilis, nukentėjo pareigūno mašinoje esanti keleivė

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Kauno rajone automobilis atsitrenkė į transporto spūstyje stovėjusį policijos pareigūno automobilį, praneša Lietuvos policija.

Incidentas įvyko trečiadienį, liepos 1 dieną, apie 16:00 Ramučiuose. Anot pranešimo, automobilis "BMW 320", vairuojamas 1975 metais gimusio vyro, atsitrenkė į automobilį "Škoda Octavia", vairuojamą ne tarnybos metu neuniformuoto blaivaus Kauno apskrities Vyriausiojo kolicijos komisariato pareigūno (gimusio 1988 metais).

Pažymima, kad pareigūno automobilis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį "Mercedes Benz ML 350".

Pranešama, kad eismo įvykio metu nukentėjo automobilio "Škoda Octavia" keleivė (gimusi 1988 metais), ji paguldyta į ligoninę.

Tegai:
Lietuva, policija, Kauno rajonas, eismo įvykis
Dar šia tema
Lazdijų rajone į avariją pateko neblaivus Lietuvos kariuomenės šauktinis
Lietuvos šiaurės rytuose įvyko mirtina avarija su dviem automobiliais ir motociklu
Per Jonines Lietuvoje eismo įvykių metu žuvo dvi vairuotojos
Kokie vairuotojų įpročiai per karščius gali sukelti avarijas