Baltieji rūmai, archyvinė nuotrauka

Tikslas pasiektas: peticija prieš Sorosą bus svarstoma Baltuosiuose rūmuose

35
(atnaujinta 14:12 2017.09.04)
17 dienų anksčiau laiko kolektyvinis prašymas surinko Amerikoje 100 tūkstančių parašų, kurių reikia tam, kad JAV prezidento administracija jį pradėtų nagrinėti

VILNIUS, rugsėjo 2 — Sputnik. Peticiją su prašymu JAV prezidentui Donaldui Trampui pripažinti Amerikos milijardierių George Sorosą teroristu surinko būtinus 100 tūksančių parašų tam, kad ją pradėtų nagrinėti prezidento administracijoje, praneša RIA Novosti su nuoroda į duomenis Baltųjų rūmų interneto svetainėje.

Anksčiau buvo pranešta, kad peticiją pasirašė 82 084 žmonės.

Remiantis naujausiais duomenimis, peticiją pasirašiusių asmenų skaičius išaugo iki 100 tūkstančių 262 žmonių. Jai nagrinėti reikėjo surinkti 100 tūkstančių parašų iki 2017-ųjų rugsėjo 19-osios.

George Sorosas, archyvinė nuotrauka
© AP Photo / Anja Niedringhaus

Peticijos tekste teigiama, kad " George Sorosas sąmoningai ir nuolat bando destabilizuoti padėtį ir smurtauti prieš JAV piliečius".

Ryšium su tuo, peticiją pasirašiusiųjų nuomone "JAV federalinė vyriausybė ir Teisingumo ministerija turėtų nedelsiant paskelbti Sorosą ir visas jo organizacijas ir jų narius teroristais" ir "paimti visus jo asmeninius turtus ir aktyvus pagal  Civilių turto konfiskavimo įstatymą".

George Sorosas — JAV finansininkas ir investuotojas. Jo veikla kelia dviprasmišką vertinimą: milijardierių dažnai vadina finansiniu spekuliuotoju. Jo kompanija "Quantum" beveik per 40 metų veiklos uždirbo rekordinius apribotiems rizikos fondams maždaug 35 milijardus dolerių. Tik dėl bankų krizės JAV finansininkas per dvejus metus gavo apie milijardą dolerių.

Aktyviai Sorosas užsiima ir politika: jo fondai ne kartą buvo kaltinami organizuojant valdžios pasikeitimą daugelyje valstybių.

Pats finansininkas neneigia, kad jo pinigai padėjo surengti "Oranžinę revoliuciją" Ukrainoje 2004 —aisiais metais ir maidaną 2013-aisiais.

Primename, kad po aštuonerių metų pertraukos Lietuvoje savo veiklą atnaujino Soroso įkurtas Atviros Lietuvos Fondas (ALF).

35
Tegai:
teroristai, peticija, Baltieji rūmai, George Sorosas, JAV
Dar šia tema
Budapešte vyksta protesto akcijos prieš Soroso universiteto uždarymą
Soroso fondas grįžta į Lietuvą
Nord Stream-2

Vokietija atmetė JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:47 2020.07.01)
Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš dujotiekio tiesimą

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Vokietija atmeta sankcijas, kuriomis JAV grasina dujotiekiui, praneša RIA Novosti.

Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, Berlynas mano, kad svarbu užbaigti dujotiekio statybą.

"Mes kalbame apie ekonominį projektą, kuris, be abejo, turi politinių padarinių, todėl Vokietija dėjo tiek pastangų, kad susitartų dėl dujų tranzito sutarties ateinantiems metams ir neatjungtų Ukrainos nuo Rusijos dujų tranzito bei muitų", — sakė ji.

Merkel pareiškė, kad vyriausybė mano, jog "ekstrateritorinės sankcijos, kurias JAV nustatė, neatitinka mūsų supratimo apie įstatymus, taip pat vykstantys pokalbiai (JAV Kongrese), kurie apsunkins statybas". "Manome, kad svarbu užbaigti šį projektą, dirbsime šia linkme", — pridūrė ji.

Taip pat Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto posėdžiuose užsienio reikalų ministerijos ir Vokietijos Bundestago atstovai griežtai pasmerkė būsimas JAV ekstrateritorines sankcijas dujotiekio projektui "Nord Stream-2".

"Turime remtis tuo, kad šis įstatymo projektas netrukus bus priimtas. Neabejotina Vokietijos vyriausybės pozicija ta, kad tai yra šiurkštus ES suvereniteto pažeidimas", — teigė komiteto posėdyje Bundestago narys Nilsas Anenas (Niels Annen) ir priminė, kad projekte dalyvauja tokių ES valstybių įmonės kaip Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Austrija.

JAV veiksmai yra "tiesioginis ir griežtas įsikišimas į Europos politiką ir energetinį saugumą", — pridūrė Anenas.

"Transatlantinių santykių partnerystės atvejį" tarp ES ir Jungtinių Valstijų "beprecedenčiu" pavadino Vokietijos ekonomikos ministras Tomas Baraisas (Thomas Bareiß). Jis pridūrė, kad tai yra "masinis kišimasis į energijos tiekimą ir energetinį suverenitetą".

Anksčiau JAV Senatas į gynybos biudžeto projektą įtraukė papildomas sankcijas prieš "Nord Stream-2".

Projektas apima 55 milijardų kubinių metrų pajėgumų per metus dujotiekio tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jį įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vienu akcininku "Gazprom".

Partneriai Europoje — "Royal Dutch Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — bendrai finansuoja projektą 50 %, tai yra, iki 950 milijonų eurų kiekvienas. JAV aktyviai priešinasi projektui. Gruodį JAV "Nord Stream-2" įvedė sankcijas, reikalaudamos iš kompanijų nedelsiant nutraukti dujotiekio tiesimą. Šveicarijos "Allseas" beveik iškart paskelbė apie darbų sustabdymą. Rusija ne kartą pabrėžė, kad projektas yra komercinis ir naudingas Europai.

"Gazprom" imasi priemonių baigti dujotiekio tiesimą ir tikisi, kad jis bus paleistas 2020 metų pabaigoje arba 2021 metų pradžioje. Šiuo metu nutiesta apie 94 % vamzdyno.

Tačiau birželio 4 dieną keletas senatorių, įskaitant įtakingą respublikoną Tedą Kruzą, pristatė JAV Senatui įstatymo projektą dėl naujų sankcijų "Nord Stream-2" atžvilgiu. Anot jų, sankcijos taikomos visiems statybose dalyvaujantiems laivams, tiems, kas palengvina šių laivų aprūpinimą, įmonėms, kurios teikia jiems draudimo ir uosto paslaugas, taip pat tiems, kurie išduoda pažymą pradėti eksploatuoti dujotiekį.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Nord Stream-2, JAV, Vokietija
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Europos Sąjunga pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai
Matvijenko: Parlamentinės diplomatijos sėkmę lemia žmonių santykiai
JAV Senatas pasiūlė iš Turkijos išpirkti S-400 Pentagono biudžeto sąskaita
Amerikos kariai

Trampas patvirtino planą perkelti Vokietijos daugiau kaip 9 tūkstančius kariškių

(atnaujinta 19:21 2020.07.01)
Anksčiau JAV vadovas paskelbė apie planus sumažinti JAV kariuomenės pajėgų skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkst., nes Berlynas vėluoja sumokėti NATO

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas patvirtino planą perkelti 9 500 JAV karių iš Vokietijos "Rusijos sulaikymui", sakė Pentagono atstovas Džonatanas Hofmanas (Jonathan Hoffman).

"Gynybos ministras Markas Esperis ir Jungtinio štabo viršininkas Markas Milis (Mark Milley) vakar informavo prezidentą apie ketinimus perkelti 9 500 karių iš Vokietijos. Patvirtintas pasiūlymas ne tik atitinka prezidento direktyvą, bet ir sustiprins Rusijos izoliaciją, nuraminus sąjungininkus, pagerės JAV strateginis ir operatyvus lankstumas Europoje", — Hofmaną citavo RIA Novosti.

Pažymima, kad artimiausiu metu ministras ir Jungtinių Amerikos Valstijų generalinio štabo pirmininkas šia tema rengs pranešimus atitinkamuose Kongreso komitetuose.

Anksčiau Trampas pažadėjo sumažinti JAV kariuomenės skaičių Vokietijoje nuo 34,5 iki 25 tūkstančių žmonių, nes Berlynas vėlavo mokėti NATO.

Lenkija pareiškė, kad yra pasirengusi finansuoti Amerikos kariuomenės buvimą jos teritorijoje ir pasiūlė JAV dislokuoti nuolatinę amerikiečių šarvuotąją diviziją, prisiimdama nuo pusantro iki dviejų milijardų dolerių išlaidų. Pasiūlymas buvo pateiktas už NATO ribų — dvišaliu pagrindu. Lenkijos prezidentas pasiūlė pavadinti bazę "Fort Trump".

Lenkija yra viena iš ES šalių, kuri Rusijos atžvilgiu skleidžia agresyviausią retoriką. Varšuva kartu su Baltijos šalimis nuolat skelbia galimą "Rusijos grėsmę" ir siekia surinkti kuo daugiau Amerikos kariuomenės bei ginklų.

Kaip ne kartą pažymėjo Rusijos valdžia, visi Vakarų politikų pareiškimai apie tariamai agresyvius Rusijos Federacijos ketinimus tėra pretekstas NATO priartėti ir sustiprėti šalia Rusijos sienų.

Tegai:
NATO, Rusija, Vokietija, JAV
Dar šia tema
Kas septintas lietuvis Baltijos šalis laiko NATO okupacijos zona
NATO generalinis sekretorius ragina palaikyti dialogą su Rusija
Šauktiniai

Lietuvoje padaugėjo atvejų, kai leidžiama atidėti privalomąją karo tarnybą

Seimas leido atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat tuo atveju, kai karo prievolininkai augina du ar daugiau mažamečių vaikų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvoje karo prievolininkams papildytas sąrašas atvejų, kuomet galima atidėti privalomąją karo tarnybą, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

"Seimas pritarė Karo prievolės įstatymo straipsnių pakeitimui, kuriuo nustatoma, kada atidedama privalomoji karo tarnyba karo prievolininkams. Nutarta leisti atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės turi nėštumo ir gimdymo atostogas, taip pat tarnyba gali būti atidedama karo prievolininkams, auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trejų metų", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad atidėti tarnybą kaip ir anksčiau gali aukštųjų mokyklų studentai vieną kartą vienam studijų laikotarpiui studijuojantys pagal profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros, laipsnio nesuteikiančią studijų programą arba pagal studijas doktorantūroje, bet ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams.

Daugiau apie atvejus, dėl kurių galima atidėti privalomąją karo tarnybą galima rasti karys.lt svetainėje. 

Nuo šių metų sausio 1 dienos šaukiamų karo prievolininkų amžius sumažintas nuo 26 iki 23 metų.

Tegai:
Lietuva, šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT), Lietuvos kariuomenė