NATO būstinė, archyvinė nuotrauka

Vokietijos žiniasklaida: NATO nesugebės atremti Rusijos puolimo

123
(atnaujinta 11:38 2017.10.21)
Vokietijos žiniasklaida abejoja, kad NATO sugebės operatyviai sureagoti į smūgį iš Rytų

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Šiaurės Atlanto aljansas nesugebės operatyviai dislokuoti savo kariuomenės, jeigu Rusija pradės NATO Rytų partnerių puolimą, rašo savaitraštis "Spiegel" su nuoroda į NATO slaptą ataskaitą.

Leidinio straipsnyje rašoma, kad dokumente "Išankstinė ataskaita dėl Aljanso tramdymo stiprinimo ir gynybinio pajėgumo" keliamas klausimas, ar NATO šalių koalicija sugebės "reaguoti greitai ir, kilus būtinybei, racionaliai".

"NATO gebėjimas logiškai atlikti greitą jėgų perdislokavimą labai išsiplėtusioje teritorijoje, kurią kontrolioja Europos vadovybė, degradavo nuo šaltojo karo laikų", — "Spiegel" cituoja NATO dokumento turinį.

NATO oficiali atstovė Oana Lungesku atsisakė patvirtinti leidinio informaciją. Tačiau ji pabrėžė, kad "Aljanso pajėgos yra kovinėje parengtyje ir sugeba atlikti perdislokavimą daug greičiau nei kada nors".

2016 metais Varšuvoje vykusio ES viršūnių susitikime buvo priimtas sprendimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti tarptautinius NATO batalionus. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau skelbė, kad NATO pajėgumas Rusijos pasienyje per dešimt metų padidėjo tris kartus, o ties Vakarų sienomis — aštuonis kartus.

Pajėgų didinimas

Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos. Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu BBC pareiškė, kad Aljansas nemato teisioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.

"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — pridūrė Stoltenbergas.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremliuje teigiama, kad tušti, niekuo nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.

Pagal NATO išplatintą informaciją, 2017 metais Baltijos šalių teritorijoje planuojama surengti ne mažiau nei 16 tarptautinių ir nacionalinių pratybų. Rotuojamų NATO pajėgų dislokavimas Rytų Europoje yra dalis Aljanso planų sustiprinti savo rytinio sparno gynybą ir atgrasyti potencialią Rusijos agresiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas klubo Valdai diskusijoje, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Алексей Дружинин

Rusija savo ruožtu ne kartą protestavo prieš NATO pajėgų buvimą Rytų Europoje. Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad NATO puikiai žino, jog Rusija neturi planų ką nors pulti, bet naudojasi pretekstu tam, kad būtų galima Rusijos pasienyje dislokuoti kuo daugiau karinės technikos.

Šiandien Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuotos keturios rotacinės daugianacionalinės kovinės grupės, kuriose maždaug 4,5 tūkstančių karių. Joms vadovauja Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė JAV. Šios pajėgos yra gynybinio pobūdžio ir dislokuotos atgrasymo tikslais.

Aljansas taip pat yra tris kartus padidinęs NATO greito reagavimo pajėgas iki 40 tūkstančių karių, kurių priešakyje — ypač greito reagavimo pajėgos. Taip pat veikia ir aštuoni nedideli aljanso štabai — NATO pajėgų integravimo vienetai.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
123
Tegai:
NATO kariai, "Rusijos grėsmė", NATO, Vokietija
Temos:
Lietuva — NATO dalis (179)
Dar šia tema
Apsvaigę NATO, arba kaip girti "šiaurės atlantai" gina Baltijos valstybes
Suomijos prezidentas netiki, kad Rusija nori užpulti jo šalį
Lietuvos kariai mokosi atremti NATO krizę
Mergina dėvi medicininę kaukę

Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę

(atnaujinta 20:31 2020.10.22)
Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė laikoma jautresne koronaviruso infekcijai, bet tai nereiškia, kad visi kiti neturi saugotis, sako virusologas, medicinos mokslų daktaras Anatolijus Altšteinas

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Skirtingai nuo kitų, antroji kraujo grupė yra laikoma didelės COVID-19 rizikos grupe, interviu Sputnik Lietuva sakė virusologas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Anatolijus Altšteinas.

"Yra keletas duomenų apie receptoriaus pokyčius. Kai kurios AT2 receptoriaus mutacijos lemia tai, kad žmogus tampa mažiau jautrus. Yra ir kitų duomenų apie tai. Tačiau iš esmės žmonės labai skiriasi jautrumu. Šių skirtumų mechanizmas ne visada žinomas. Žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, taip pat gali sirgti, sunkiai sirgti ir gali mirti. Niekas negali pasakyti, kad žmonės, turintys pirmą kraujo grupę, visai neserga. Žinoma, reikia imtis visų atsargumo priemonių žmonėms, turintiems visas kraujo grupes", — sakė specialistas.

Žmonės, turintys tam tikrą kraujo grupę, gali būti mažiau jautrūs COVID-19 infekcijai ir sirgti lengvesne jos forma, sakė Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas.

Danijos tyrimų duomenimis, tarp 473 000 COVID-19 užsikrėtusių asmenų buvo mažiau tarp O (pirmos) kraujo grupę turinčių asmenų nei tarp A (antros), B (trečios) ir AB (ketvirtos) grupės asmenų, mat jų gleivinės paviršiuje yra virusą neutralizuojančių anti-A ir anti-B antikūnų.

Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 5 mirties nuo koronaviruso atvejai
Numatomi papildomi apribojimai dėl koronaviruso plitimo
Kėdainių rajono meras užsikrėtė koronavirusu
Koronaviruso testai

Įvardytas paprastas būdas nustatyti asmenį, užsikrėtusį koronavirusu

(atnaujinta 20:47 2020.10.22)
Pabrėžiama, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį, tačiau šie pokyčiai yra grįžtami

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Gydytojas ir televizijos laidų vedėjas Jevgenijus Komarovskis skonio ir uoslės praradimą įvardijo kaip pagrindinį koronaviruso simptomą, praneša RIA Novosti.

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

"Būtent šį simptomą galima laikyti diagnostiniu, tai yra, testas "Kuo tai kvepia?" yra daug tikslesnis nei bet kuri termometrija", — sakė jis.

Pasak Komarovskio, sirgdami gripu pacientai gali prarasti uoslę, tačiau tokioje situacijoje taip yra dėl nosies užgulimo.

"O esant koronavirusui, nėra ir uoslės", — sakė jis.

Gydytojas pridūrė, kad COVID-19 paveikia nervines ląsteles, kurios atsakingos už uoslę ir skonį. Kartu jis pabrėžė, kad šie pokyčiai yra grįžtami.

PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 41 mln. koronaviruso infekcijos atvejų. Daugiau nei 1 mln. žmonių tapo pandemijos aukomis.

Tegai:
mokslininkai, koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šiaulių regione dviem "Maximos" darbuotojoms nustatyta COVID-19 liga
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo
COVID-19 testas

Šalies gyventojams priminta, kaip elgtis susirgus COVID-19

(atnaujinta 20:51 2020.10.22)
Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Atsižvelgiant į prastėjančią epidemiologinę situaciją Lietuvoje, dabar reikšmingas kiekvieno šalies gyventojo indėlis, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Tai reiškia, kad būtina laikytis prevencijos priemonių, o susirgus — patiems imtis veiksmų ir informuoti didelę riziką sąlytį turėjusius asmenis, kad jie izoliuotųsi ir informuotų NVSC, o ne laukti specialistų skambučio.

NVSC informuoja, kad šiuo metu vėluoja asmenų, kurių testai koronavirusinei infekcijai nustatyti teigiamai, epidemiologinė diagnostika. Šią savaitę sutarta dėl papildomų pajėgų pasitelkimo, todėl procesas ateityje turėtų vykti sklandžiau, tačiau šiuo metu ypač svarbus gyventojų susitelkimas.

Kaip elgtis susirgus?

  1. Izoliuotis.
  2. Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis, kad izoliuotųsi ir užpildytų NVSC anketą: https://nvsc.lrv.lt/salyti-turejusiu-asmenu-anketa ir lauktų NVSC specialistų skambučio izoliacijoje.
  3. Kreiptis į savo šeimos gydytoją, klausyti jo nurodymų.
  4. Kai susisieks NVSC specialistas, teikti jo prašomą informaciją.

Kaip elgtis sąlytį turėjusiam asmeniui?

Sąlytį turėjęs asmuo — tai su užsikrėtusiuoju 3 dienas iki tol, kol asmeniui, kuriam jau patvirtintas koronavirusas, pasireiškė simptomai, ir dvi savaites po simptomų atsiradimo bendravęs žmogus.

Jei žmogus bendravo su sergančiuoju, kuriam COVID-19 ligai būdingi simptomai nepasireiškė, tokiu atveju sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kontaktavęs 72 valandas iki tepinėlio sergančiajam, kuris buvo teigiamas, paėmimo ir 14 dienų po tepinėlio paėmimo.

Didelės rizikos sąlytį turėjusiu laikomas žmogus, kuris:

  • su užsikrėtusiuoju bendravo mažesniu nei 2 metrų atstumu ilgiau nei 15 minučių, arba asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį kontaktą;
  • jei žmogus turėjo tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais;
  • buvimas uždaroje patalpoje su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ilgiau nei 15 minučių.

Mažos rizikos sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu turėjusiu laikomas žmogus, bendravęs didesniu nei 2 metrų atstumu trumpiau nei 15 minučių.

Tegai:
koronavirusas, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga papasakojo, kokiu atveju globos įstaigų pacientai bus vežami į ligonines
ULAC vadovas papasakojo apie kraujo grupės ir užsikrėtimo COVID-19 ryšį
ES atnaujintas trečiųjų šalių sąrašas dėl sienų atidarymo