Obeliskas Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje bus demontuojami paminklai tarybiniams kariams

292
(atnaujinta 12:12 2017.10.23)
Lenkijoje įsigaliojo atnaujintas įstatymas dėl dekomunizacijos, kuris numato paminklų ir memorialų, simbolizuojančių komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką, griovimą; įstatymas paveiks daugiau nei 200 Raudonosios Armijos karių paminklų

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik, Georgij Voronov. Lenkijoje įsigaliojo įstatymas dėl tarybinių paminklų griovimo dekomunizacijos pagrindu, dabar tam pakanka vietos valdžios institucijų sprendimo.

Lenkijos parlamento žemieji rūmai (Seimas) šių metų birželio mėnesį balsavo už įstatymo, draudžiančio komunizmo ar kitos totalitarinės santvarkos propagandą pastatų ir objektų pavadinimuose, pakeitimus.

Dokumente numatoma tarybinės epochos paminklų, įskaitant karinių, griovimą. Naujos pataisos numato, kad šalyje galima nugriauti paminklus ir atminimo akmenis, "garbinančius komunizmą". Vaivadijų duomenimis, šalyje yra apie 490 tokių monumentų.

Paminklai bus demontuojami po konsultacijų su Nacionaliniu atminimo institutu, atsakingu už memorialinį darbą. Įstatymas nepalies objektų, įrengtų kapinėse ir neiškeltų viešai apžvalgai. Visi paminklai, kuriems taikomas naujas įstatymas, turi būti pašalinti iš visuomeninių vietų per 12 mėnesių. Valstybė šiam tikslui skiria apie 5 milijonus zlotų (apie 1,2 milijono eurų). Ką su jais darys po demonatvimo, kas kas nenuspręsta.

Lenkijos Nacionalinės atminimo instituto duomenimis, įstatymas palies maždaug 230 paminklų Raudonosios Armijos kariams.

Istorija liudija

Lenkijos valdžia ėmėsi šio žingsnio, nepaisydama visuotinai žinomo istorinio fakto: išlaisvinant Lenkiją nuo nacių okupacijos buvo nužudyti apie 600 tūkstančių Raudonosios Armijos karių ir karininkų. Be to, Lenkijos teritorijoje buvo nužudyti ir palaidoti nuo 700 tūkstančių iki  vieno milijono tarybinių karo belaisvių.

Vietos gyventojai sveikina Raudonosios Armijos karius Ukrainoje, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / РИА Новости

Rusijos gynybos ministerija oficialioje žinybos svetainėje šių metų liepos mėnesį pirmą kartą paskelbė unikalius istorinius dokumentus, skirtus įvykiams, susijusiems su Raudonosios Armijos vaidmeniu išvaduojant Lenkiją 1944-1945 metais, paminėti. Išslaptinti sunkiausių Raudonosios Armijos mūšių už kiekvieną išlaisvintą Lenkijos žemės kilometrą liudijimai.  

Tarp išslaptinų dokumentų — koviniai pranešimai ir paaiškinamieji raštai, raportai ir pažymos, istoriniai formuliarai ir telegramos, — bešališki kruvinų Raudonosios Armijos mūšių už Lenkijos išlaisvinimą, tikro okupantų požiūrio į vietos gyventojus ir išlaisvintų lenkų į savo išlaisvintojus — Raudonosios Armijos karius, liudijimas.

Dokumentai pasakoja apie faktus, liudijančius Lenkijos gyventojų geranoriškumą, išreikštą Raudonajai Armijai, apie nuoširdų lenkų dalyvavimą laidojant tarybinius karius, žuvusius Lenkijos išlaisvinimo metu, priesaikas įamžinti raudonarmiečių žygdarbius paminklais ir monumentais ir išsaugoti juos ateinančioms kartoms.

Lenkijos teritoriją  vokiečių kariuomenė buvo okupavusi nuo 1939 metų rugsėjo iki 1945 metų vasario mėnesio. Per šį laikotarpį žuvo maždaug šeši milijonai lenkų, kas sudarė apie 20 procentų  visų šalies gyventojų.

Varšuva. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Михаил Воскресенский

Nuo to laiko praėjo daugiau nei septyni dešimtmečiai, ir šiandien pagrindinė Lenkijos valdžios "tendencija" yra kruopštus prisiminimų apie tas tragiškas dienas išbraukimas, nuolatinis priešiškumo Rusijai kurstymas. Lenkijos visuomenei bandoma įpiršti vienašališką požiūrį, turintį mažai bendro su istorine tiesa.

Rusijos reakcija

Rusijos istorijos draugija anksčiau ragino Lenkijos valdžios institucijas susilaikyti nuo paminklų tarybiniams kariams išmontavimo ir sunaikinimo.

Kaip pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lenkija tapo Europos "lenktynių", išniekinant tarybinius paminklus, lydere. URM atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Maskva nepaliks be reakcijos tarybinių paminklų griovimo Lenkijoje.

Federacinė taryba kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną prašydama pavesti atitinkamoms tarnyboms parengti pasiūlymus dėl galimų apribojimų Lenkijai.

292
Tegai:
Raudonoji armija, sovietų karių kapai, sovietų armija, paminklas, sovietinė simbolika, Lenkija
Temos:
Tarybiniai paminklai Baltijos šalyse ir Lenkijoje (49)
Dar šia tema
Biržų valdžia nurodo kaip vertinti užrašus ant tarybinių paminklų
Estija papasakos Ukrainai, kaip perkelti paminklus tarybiniams kariams
Dekomunizacija JAV: Sietlo meras prieš paminklą Leninui
Rusija reikalauja, kad Šiaulių paminklas sovietų kariams liktų nepasikeitęs
Lenkijoje planuojama nugriauti apie 500 sovietų laikų paminklų
Vaiko kambarys

Greitai sureagavęs berniukas išgelbėjo jaunesniosios sesers gyvybę

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Harisonas panaudojo metų pradžioje išmoktą Heimlicho manevrą, dėl kurio ir išgelbėjo savo seserį

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Berniukas iš Anglijos Blakberno miesto, Lankašyro grafystės, išgelbėjo savo jaunesniąją seserį, kuri paspringo LEGO detale. Ją išgelbėjo greita berniuko reakcija ir mokykloje išmoktas pirmosios pagalbos metodas, rašo "Daily Mail".

Dešimtmetis Harisonas Valmslis žaidė savo kambaryje, kai prie durų netikėtai priėjo jo sesuo, šešerių metų Eva. Ji negalėjo kvėpuoti, jos akys ašarojo, o veidas paraudo. Berniukas suprato, kas nutiko, ir sušuko: "Mama! Tėti! Greičiau! Eva paspringo!".

Tada Harisonas prisiminė, kad metų pradžioje jam buvo parodyta, kaip išgelbėti springstančius žmones naudojant Heimlicho manevrą. Jis sugriebė seserį iš nugaros ir stipriai prispaudė jos pilvą. Mergaitė išspjovė LEGO kaladėlę, kuri buvo įstrigusi gerklėje ir trukdė jai kvėpuoti.

Heimlicho manevras skirtas gelbėti žmones, kurie pradeda dusti dėl svetimkūnio gerklėje. Reikia atsistoti už nukentėjusiojo nugaros, vieną ranką sugniaužti į kumštį, uždėti ant pilvo ir uždengti kitos rankos delnu. Tada kumštį reiktų įremti į pilvą ir staigiai paspausti aukštyn.

2019 metais buvo pranešta, kad Anglijos mieste Kembridže ketverių metų berniukas išgelbėjo jaunesniąją seserį, kuri paspringo moneta. Jis pakvietė suaugusius ir patapšnojo jai per nugarą.

Tegai:
Didžioji Britanija
Traškučiai lėkštėje, archyvinė nuotrauka

Mergaitė daugiau nei aštuonerius metus valgė tik traškučius ir duoną

(atnaujinta 10:52 2020.09.27)
Iki pusantrų metų mergaitė valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą, tačiau vėliau jai išsivystė neįprastas psichikos sutrikimas

VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Didžiojoje Britanijoje mergaitė iki dešimties metų dėl neįprastos ligos valgė tik traškučius ir duoną, praneša "Fox News".

Iki pusantrų metų Marta Deivis valgė šio amžiaus vaikams įprastą maistą. Tačiau vėliau jai išsivystė psichikos sutrikimas, susijęs su maisto baime.

"Ji rėkė ir atstūmė maistą. Aš bandžiau su tuo kovoti, bet laikui bėgant padėtis tik blogėjo", — sakė mergaitės motina Džuli.

Martos racionas susiaurėjo iki duonos ir traškučių. Džuli tikėjosi, kad problemą išsispręs, kai vaikas eis į mokyklą ir pamatys, ką valgo jos bendraamžiai. Tačiau taip neatsitiko.

"Ji suvalgydavo tik du skrebučius su sviestu per pusryčius ir tris — per vakarienę", — sakė Martos mama ir pažymėjo, kad visą tą laiką mergaitė valgė tik vienos rūšies duoną.

Jaunos britės tėvai nusprendė kreiptis į hipnoterapeutą, kad padėtų dukrai įveikti jos fobiją. Po pirmojo seanso Marta galėjo suvalgyti picos kriaukšlę, o vėliau — daržoves ir vaisius.

Po kelių savaičių mergaitė išbandė apie 50 naujų patiekalų ir produktų.

Dar šia tema
Kaip skaniai valgyti ir išlaikyti formą neišeinant iš namų. Gydytojų patarimai
Maisto kultas. Kur rasti "valgomų" paminklų
Brajanas Mėjus mano, kad pandemija prasidėjo dėl žmonių, kurie valgo mėsą
Gedimino pilis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugsėjo 28-osios šventės

(atnaujinta 18:38 2020.09.27)
Nuo rugsėjo 28 dienos iki metų galo lieka 94 dienos; savo vardadienį švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys

Rugsėjo 28 yra 271-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 272-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 94 dienos.

2020 metų rugsėjo 28 dieną saulė teka 07:13, leidžiasi 19:06, dienos ilgis — 11 val. 53 min.

Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena

Gedimino diena paskelbta rugsėjo 28-oji.

Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Minima, kad Gediminas prigulęs poilsiui rudens medžioklės metu, tad spėjama, kad tai turėjo įvykti rugsėjo pabaigoje. Paklausęs sapną išaiškinusio žynio Lizdeikos, Gediminas Vilniuje pastatė pilį ir įkūrė sostinę.

Gedimino dienos proga Vilniuje organizuojami šventiniai renginiai — miesto karnavalai, koncertai. Kartais Gedimino dienos šventė sujungiama su Rudens lygiadieniu, taigi, švenčiama anksčiau.

Pasaulinė pasiutligės diena

Rugsėjo 28 diena paskelbta Pasauline pasiutligės diena. Šios dienos tikslas — atkreipti visuomenės dėmesį į pasiutligės grėsmę žmonėms ir gyvūnams.

Pasiutligė — virusinė liga, kuria gali užsikrėsti gyvūnai ir žmonės. Liga dažniausiai plinta per įkandimus, tačiau užkratas su infekuoto gyvūno seilėmis taip pat gali patekti per pažeistą odą ar gleivinę. Išryškėjus neurologiniams pasiutligės simptomams, liga tampa mirtinai pavojinga.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais įgyvendina pasiutligės likvidavimo programą, o nuo 2006 metų pradėta įgyvendinti oralinė laukinių gyvūnų vakcinacija, kuri vykdoma 2 kartus per metus visoje Lietuvos teritorijoje.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įvairiuose Lietuvos rajonuose ir miestuose organizuoja naminių gyvūnų augintinių nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės, renginius, skirtus pasiutligės prevencijai.

Savo vardadienį šiandien švenčia Svetlana, Lana, Vaclovas, Tautvydas, Vientautė, Saliamonas, Vacys.

Ši diena istorijoje

1520 metais gimė Barbora Radvilaitė, LDK kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė. Mirė 1551 metais Krokuvoje. Palaidota Vilniaus Katedroje.

1533 — Rumunijoje gimė Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Mirė 1586 m. Gardine.

Šią dieną 1542 metais tyrinėtojas Chuanas Rodrigesas Kabrijas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu ant dabartinės Jungtinių Valstijų teritorijos vakarinės dalies pakrantės.

1571 metais Milane gimė italų dailininkas, vienas žymiausių baroko meistrų Mikelandželas Merizis da Karavadžas. Mirė 1610 metais.

1826 — Rusija paskelbė karą Persijai.

1867 metais gimė rašytoja Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė – Lazdynų Pelėda. Mirė 1926 metais.

1891 metais mirė amerikiečių rašytojas, gerai žinomo romano "Mobis Dikas" ir apysakos "Jūreivis Bilis Badas" autorius Hermanas Melvilis. Gimė 1819 metais.

Šią dieną 1924 metais du JAV karo lėktuvai baigė pirmąjį istorijoje skrydį aplink pasaulį. Kelionė truko 175 dienas.

1939 metais Vokietija ir TSRS susitarė dėl įtakos zonų, į kurias įeina Lietuva, Lenkija ir kitos Rytų Europos šalys, pasidalinimo.

1941 metais II pasaulinio karo metu prasidėjo nacių teroro akcijos Čekoslovakijoje.

1950 — Indonezija tapo JT nare.

Šią dieną 1978 metais mirė Romos popiežius Jonas Paulius I; jo įpėdiniu tapo Jonas Paulius II.

1992 metais Varšuvoje įvyko pirmasis istorijoje Lietuvos ir Lenkijos Ministrų pirmininkų — A. Abišalos ir H. Suchockos — susitikimas.

1994 — plaukdamas iš Talino į Stokholmą (netoli Turku miesto Suomijoje) Baltijos jūroje nuskendo keltas "Estonia", žuvo 852 žmonės.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai