Eifelio bokštas, archyvinė nuotrauka

Prancūzija panaikino nepaprastąją padėtį

17
(atnaujinta 18:16 2017.11.01)
Nepaprastoji padėtis, kuri buvo įvesta 2015-aisiais Prancūzijoje dėl teroro išpuolių, panaikinta nuo lapkričio 1 dienos

VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Prancūzijoje panaikinta nepaprastoji padėtis, įvesta nuo 2015 metų lapkričio mėnesio po teroristinių išpuolių Paryžiuje, praneša Sputnik Baltarusija.

Vietoj jos įsigalioja vidaus saugumo ir kovos su terorizmu įstatymas.

"Šis įstatymas suteikia mums galimybę atšaukti nepaprastąją padėtį jau pradedant nuo lapkričio 1-osios. Kartu su tuo dokumentas visiškai užtikrina saugumo sąlygas mūsų piliečiams", —  pareiškė Emmanuel Macron antradienį Strasbūre.

Pasak jo, "naujame įstatyme dėl vidaus saugumo mes numatėme veiksmingas priemones kovai su terorizmu".

Nepaprastosios padėties atšaukimas buvo vienas iš dabartinio šalies prezidento rinkimų programos punktų.

Primename, kad nepaprastoji padėtis šalyje buvo įvesta po išpuolių Paryžiuje, kurių metu džihadistai nužudė 130 žmonių.

Nepaprastosios padėties režimas leido asmenims, kurių veikla galėjo kelti grėsmę saugumui ir viešajai tvarkai, skirti namų areštą. Kratos įtariamųjų gyvenamosiose vietose galėjo būti vykdomos be prokuroro sankcijų. Be to, valdžios institucijos taip pat galėjo uždaryti tam tikrus rajonus transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimui, nustatyti "saugumo zonas".

Nuo to laiko nepaprastosios padėties galiojimas buvo pratęstas šešis kartus.

Pasak saugumo tarnybų, dėl nepaprastosios padėties šalyje buvo užkirstas kelias daugiau nei 30 teroristinių išpuolių.

17
Tegai:
nepaprastoji padėtis, teroro išpuolis, Emmanuelis Macronas, Paryžius
Dar šia tema
Teroristinio išpuolio metu Nicoje žuvo virš 84 žmonių
Lietuva išreiškia užuojautą Prancūzijai dėl išpuolio Nicoje
Iš Nicos oro uosto evakuojami keleiviai
"Islamo valstybė" prisiėmė atsakomybę už išpuolį Nicoje
Prancūzijoje pagerbtos Nicoje įvykdyto išpuolio aukos
Senovės gyvenvietė netoli turkų kaimo Bogazkale

Turkijoje rasti paslaptingos karalystės, išgyvenusios bronzinį Sičuano žlugimą, pėdsakai

(atnaujinta 12:46 2020.11.28)
Mokslininkai iš JAV ir Didžiosios Britanijos pranešė atradę paslaptingą Tarhuntassa miestą, paminėtą hetitų imperijos dokumentuose

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Kalbama apie Türkmen-Karahöyük piliakalnį Turkijoje, vieną masyviausių bronzos amžiaus paminklų. Jei hipotezė pasitvirtins, tai taps didžiausiu archeologiniu atradimu, kuris nušvies hetitų tautų likimus. RIA Novosti medžiagoje rašo autorė Tatjana Pičugina.

Laikina sostinė

Bronzos amžiuje centrinę šiuolaikinės Turkijos dalį užėmė hetitų karalystė — didžioji imperija, prilygstanti Senovės Egiptui ir Asirijai. Jos sostinė Hatušas, kuri yra šalies centro, iš šiaurės saugojo Juodoji jūra. Iš ten karaliai sprendė pavaldžių tautų likimą, nustatinėdavo vidaus ir užsienio politiką.

Niurnbergo procesas
© Sputnik / Кирилл Каллиников

XIII a. pr. Kr. Hetitų karalystė pasiekė valdžios viršūnę, aktyviai plėtėsi į pietus, rytus ir vakarus. Kaip tapo žinoma iš dokumentų, maždaug 1280 metais karalius Muvatalis II sostinę iš Hatušos perkėlė į Tarhuntašą, į neseniai prijungtas "žemutines žemes".

Karaliaus sprendimas buvo sukritikuotas, ir po trijų dešimtmečių rūmai, valdomi vyriausio Muvatalio Muršilio III sūnaus, grįžo atgal. Staigaus ir keisto sostinės perkėlimo priežastys vis dar nežinomos. Tekstuose yra užuomina apie religinį pagrindą: Hatušas buvo laikoma prakeikta vieta. Galbūt tam įtakos turėjo politiniai ir strateginiai aspektai — viskas komplekse.

Hatušas buvo atrastas XIX amžiuje netoli šiuolaikinio Bogazkalės kaimo. Kasinėjimai ten buvo atliekami daugiau nei šimtą metų. Dabar tai yra UNESCO saugoma archeologinė vietovė. Tarhuntašas niekada nebuvo rastas.

Hartapu mįslė

Hetitų tekstuose Tarhuntašas yra Konijos lygumoje — dabar ten šiuolaikinė Turkijos yra to paties pavadinimo provincija. Konija — balta dėmė archeologams. Pirmasis žvalgymas buvo atliktas 2019 metais, vadovaujant Jamesui Osbornui iš Rytų istorijos instituto Čikagos universitete ir Mišeliui Masui iš Britanijos instituto Ankaroje. Jie atrado daugiau nei šimtą perspektyvių kasinėjimų vietų, tarp kurių yra didžiulis Türkmen-Karahöyük piliakalnis.

Jo plotas: 125 hektarai, tai galima palyginti su Hatuša. Aplink — derlinga lyguma, galinti pramaitinti daug žmonių. Atliekant archeologinius tyrimus, ten buvo rasta hetitų stiliaus keramikos dirbinių. Mokslininkai mano, kad tai Tarhuntašas.

Netoli nuo piliakalnio, irigaciniame kanale, vietinių gyventojų nurodymų dėka, archeologai atrado akmeninę stelą. Ant jo užrašas, užrašytas Luvių hieroglifais, pasakoja apie didį Hartapu karalių, kuris užkariavo Muškos (Frygia) šalį ir užkariavo dar trylika karalysčių. Jo vardas yra minimas keliuose Luvių tekstuose, išraižytuose Kyzildago ir Karadago kalnynų masyvuose netoli Türkmen-Karahöyük. Galbūt tai yra ritualiniai kompleksai, kurie dažnai buvo organizuojami šalia senovės sostinių.

Hartapu — paslaptingas personažas istorikams. Sprendžiant iš užrašų, jis galėjo vadovauti XII amžiuje prieš mūsų erą pradžioje. Sosto vardas Muršilis kalba apie priklausymą hetitų karalių dinastijai. Tačiau bareljefe jis pavaizduotas kaip Naujos Asirijos karalius, kas nurodo į VIII a. pr. Kr. Osbornas ir jo kolegos linkę link šios datos, atsižvelgiant į laiško ypatumus ant rastos stelės. Šalies, kurią valdė Hartapu, pavadinimas niekur neminimas. Tačiau viename iš uolų tekste yra hieroglifas, žymintis griaustinio dievą Tarkhuntą — Tarhuntašo globėją.

Kultūros vertėjai

Hetitai — indoeuropiečių kilmės žmonės. Jie turi bendras šaknis su daugeliu Europos etninių grupių, įskaitant slavus. Jie atvyko į Anatoliją III tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje, išvijo hūtus ir atsidūrė tarp semitų, šumerų ir Šiaurės Kaukazo gyventojų. Hetitai buvo labai imlūs užsienio kultūrai, įsisavino ir transformavo vietines tradicijas.

"Apie hutus žinome per hetitus, jų išdėstyme taip pat žinomi huritų mitai. Jie perdirbo šumerų ir akkadų tekstus. Yra įrodymų, kad didžioji senovės graikų literatūra išaugo iš hetitų paveldo. Hetitai yra unikalūs tuo, kad yra savo eros kultūros tarpininkai", —  sako Marija Molina, hetitų kalbos specialistė iš Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto.

Iš pradžių hetitai pagerbė tik keletą indoeuropiečių dievybių. Bet Anatolijoje, tiesiogine prasme per šimtą metų, jų skaičius padidėjo, į savo panteoną įkūrus vietinius stabus. Jie buvo vadinami tūkstančio dievų žmonėmis, priduria tyrinėtoja.

Hetitų kalba buvo oficiali rūmų kalba, ja buvo surašyti dokumentai ir laiškai. Tai buvo užfiksuota ant molio lentelių antraštis. Tuo pačiu metu archeologai taip pat susiduria su užrašais Luvių kalba. Dabar vis daugiau įrodymų rodo, kad ši kalba buvo plačiai paplitusi tarp hetitų. Yra versija, kad karaliai buvo iš Luvių —  giminės indoeuropiečių. Tai rodo ir Luvių šaknys Muvatalio varde.

Skirtingai nuo hetitų, Luvių kalba yra mažiau ištirta ir iššifruota. Tuo tarpu ryšys tarp luvų ir hetitų labai domina mokslininkus. Faktas yra tas, kad geležies amžiaus pradžioje hetitų imperija tiesiogine prasme išnyko. Šis laikas vadinamas "bronzos žlugimu". Krizė prasidėjo visuose Viduriniuose Rytuose, ieškodami geresnio gyvenimo, žmonės buvo pašalinti iš savo namų. Valdovai su savo palyda paliko Hatušą, pasiėmę tai kas vertingiausia. Netrukus pasirodė "Jūros tautos", kurios plėšė ir padegė tuščią miestą.

"Greičiausiai hetitai nukeliavo į Sirijos šiaurę. Bet kokiu atveju, išnykus imperijai, po trijų "tamsių amžių" ten susikūrė karalystės, kurių gyventojai pasivadino hetitais ir rašė Luvių hieroglifais. Šiuo požiūriu Tarhuntašo —  matyt, kai kurios Luvių vidinės valstybės sostinės —  kasinėjimai yra labai įdomūs", — apibendrina Marija Molina.

Ateinančiais sezonais archeologai planuoja atlikti geofizinį Türkmen-Karahöyük piliakalnio skanavimą ir gręžimą, kad būtų galima tiksliau įvertinti miesto dydį ir jo struktūrą, taip pat apibrėžti būsimų kasinėjimų vietą.

Tegai:
archeologai, istorija, Turkija
Sankt Peterburgas

Maskva ir Sankt Peterburgas gavo "World Travel Awards" apdovanojimą

(atnaujinta 12:44 2020.11.28)
Praėjusiais metais Sankt Peterburgą aplankė daugiau nei dešimt milijonų turistų iš viso pasaulio ir skirtingų Rusijos regionų

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Maskva ir Sankt Peterburgas laimėjo vieną prestižiškiausių kelionių apdovanojimų — "World Travel Awards". Iškilminga apdovanojimų ceremonija vyko  Rusijos sostinėje, rašo RIA Novosti.

Peterburgas laimėjo nominacijoje "Pirmaujanti pasaulio kultūros vieta", įveikęs 14 populiarių turistinių miestų, įskaitant Paryžių, Londoną, Romą, Veneciją, Niujorką ir Rio de Žaneirą, praneša gubernatoriaus Aleksandro Beglovo administracijos spaudos tarnyba.

"Tikėjomės pergalės ir šiais metais. Mūsų mieste turtingas kultūrinis gyvenimas. Turime visame pasaulyje žinomus muziejus, teatrus, rūmų ir parkų ansamblius. Mes atidarome naujas turistines vietas ir maršrutus. Plečiasi Sankt Peterburgo kultūrinė ir turistinė geografija",— sakė jis. 

Pastaraisiais metais Sankt Peterburgas didina turistų srautus, o tai palengvino elektroninių vizų įvedimas, pridūrė Beglovas.

"Praėjusiais metais mūsų miestą aplankė daugiau nei dešimt milijonų turistų iš viso pasaulio ir skirtingų Rusijos regionų. Šiais metais buvome pasirengę priimti dar daugiau svečių. Kai žmonija susidoros su pandemija, laukiame visų norinčių grįžti įprie Nevos krantų arba pirmą kartą aplankyti mūsų miestą", — apibendrino jis.

Antrus metus iš eilės Maskva laimėjo prizą pagrindinėje nominacijoje "Geriausia turistinė vieta. Miestas".
Kaip pranešė "Mosturizm" spaudos tarnyba, Rusijos sostinė vienu metu buvo pristatyta septyniose nominacijose: "Geriausia kelionių vieta verslo turizmo srityje", "Geriausia vieta miesto atostogoms", "Geriausia turistinė vieta. Miestas", "Geriausia kultūros kryptis. Miestas", "Geriausia vieta festivalių ir renginių turizmui", "Geriausia turistinė vieta istoriniam paveldui studijuoti" ir "Geriausia sporto turizmo kryptis".

Atviras balsavimas vyko oficialioje apdovanojimo steigėjų svetainėje rugsėjo 28 - spalio 25 dienomis. Vertinimo komisija atsižvelgė ir į turizmo pramonės ekspertų, ir į keliautojų nuomones. Šiais metais buvo įvertinti ne tik nauji nominantų pasiekimai, bet ir būsimų kelionių galimybės.

Todėl pagrindinėje kategorijoje Maskva aplenkė tokius miestus kaip Londonas, Niujorkas, Paryžius, Sankt Peterburgas ir Rio de Žaneiras.

"Nuotolinė ceremonija vyko telekonferencijų forma iš pavyzdinio turizmo informacijos centro "Zariadje" parke ir Centrinės verslo erdvės salės. Žiūrovai matė vaizdo įrašus, vaizduojančius Maskvą, Maldyvus, Sankt Peterburgą ir kitas turistines vietas", — sakoma pranešime.

Nugalėtojus pasveikino autoritetingi turizmo industrijos atstovai ir įžymybės, tarp jų režisierius ir aktorius Nikita Michalkovas, operos dainininkė Chibla Gerzmava, Valstybinio Ermitažo muziejaus direktorius Michailas Piotrovskis, šachmatininkas Sergejus Kariakinas, Pasaulio turizmo organizacijos Europos skyriaus direktorė Alessandra Priante ir kiti.

Tegai:
Maskva, Sankt Peterburgas
Šunys narve

Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl nelegalių augintinių veisėjų pasiekė teismą

(atnaujinta 13:22 2020.11.28)
Šiuo metu dėl VMVT administracinių nusižengimų bylose priimtų sprendimų paskirti nuobaudas ir konfiskuoti 91 gyvūną augintinį, pateikti skundai ir bylos perduotos nagrinėti teismui

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) yra atlikusi per 400 tyrimų dėl nelegalių gyvūnų augintinių veisimo ar galimo žiauraus elgesio su gyvūnais, jų kankinimo, netinkamo gyvūnų laikymo atvejų išaiškinimo, rašoma tarnybos pranešime.

Šunys, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Евгений Биятов

Šiuo metu dėl VMVT administracinių nusižengimų bylose priimtų sprendimų paskirti nuobaudas ir konfiskuoti 91 gyvūną augintinį, pateikti skundai ir bylos perduotos nagrinėti teismui. Be to, VMVT atlikusi tyrimus perdavė būtiną medžiagą nagrinėti teismui, prašydama skirti maksimalią sankcijoje numatytą baudą ir konfiskuoti dar 128 gyvūnus augintinius.

Likusiais atvejais, priklausomai nuo konkrečios situacijos aplinkybių ir padaryto pažeidimo, gyvūnų savininkai sulaukė sankcijų – įspėjimų, piniginių baudų, daugeliu atveju netinkamomis sąlygomis laikytus gyvūnus jie savanoriškai perdavė gyvūnų globos organizacijoms.

Apibendrinant VMVT surinktą informaciją, atliktų tyrimų rezultatus, dėl nelegalaus veisimo ir žiauraus elgesio su gyvūnais Širvintų, Tauragės, Šiaulių, Kauno ir kituose rajonuose, VMVT departamentų sprendimais laikytojams skirta baudų suma siekia beveik 4,5 tūkst. eurų, laikinai globai paimta ir teismo sprendimų dėl konfiskavimo laukia 219 įvairių veislių ir skirtingo amžiaus šunys.

Visos šios bylos šiuo metu yra nagrinėjamos teismuose ir iki įsiteisės jų priimti sprendimai visų minėtų auginių priežiūra rūpinasi gyvūnų globos organizacijos.

VMVT, be minėtų tyrimų ir nuolat vykdomų planinių ir neplaninių patikrų, reaguojant ir tikrinant gaunamus asmenų pranešimus ir VMVT surinktą informaciją, jau įgyvendino arba inicijavo ir nemažai papildomų priemonių, kurios, tikimasi, turės ilgalaikį poveikį kovai su nelegaliu gyvūnų veisimu ir neteisėta prekyba stiprinti.

Tegai:
žiaurus elgesys su gyvūnais, šunys