KASP vadovybė Utythfks pasveikino su Kalėdomis Malyje tarnaujančius Lietuvos karius, nuotrauka iš įvykio vietos

KASP vadovybė pasveikino su Kalėdomis Malyje tarnaujančius Lietuvos karius

29
Kariams ir kariams savanoriams vadai perdavė artimųjų dovanas ir padėkojo už puikiai atliekamas pareigas

VILNIUS, gruodžio 23 — Sputnik. Švenčių išvakarėse Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo viršininkas pulkininkas leitinantas Linas Kubilius ir Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadas pulkininkas leitinantas Mantas Juozaitis aplankė Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje "Minusma" Malyje tarnaujančius Lietuvos karius, praneša Krašto apsaugos ministerija.

Operacijoje Malyje nuo spalio mėnesio tarnaujantiems Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams vadai perdavė artimųjų dovanas ir padėkojo už puikiai atliekamas pareigas.

KASP vadovybė karių tarnybos vietoje — stovykloje "Camp Castor" — susitiko ir su Vokietijos kariuomenės kontingento vadu Malyje pulkininku Johannes G. Derichs, aptarė su operacija susijusius klausimus ir Lietuvos karių vykdomas užduotis. Vokietijos karininkas padėkojo už puikų Lietuvos karių pasirengimą ir profesionalumą. Pulkininkas leitinantas Kubilius KASP vado vardu įteikė Vokietijos atstovui atminimo dovaną.

Начальники добровольческих сил литовской армии посетили своих солдат в Мали
KASP vadovybė karių tarnybos vietoje – stovykloje "Camp Castor" – susitiko su Vokietijos kariuomenės kontingento vadu Malyje pulkininku Johannes G. Derichs

Šiuo metu tarnybą JT vadovaujamoje operacijoje vykdo 39 Lietuvos kariai, kurie dislokuoti operacijos štabo valdymo centre Bamake, Gao ir Jungtinių Tautų kontroliuojamame rytų sektoriuje Timbuktu. Operacijoje  MINUSMA tarnaujantys Lietuvos kariai šios operacijos koviniuose veiksmuose nedalyvauja.

Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (anglų kalba Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 metų MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Malis nuo 2012 metų išgyvena politinę ir saugumo krizę. Prieš daugiau nei dvejus metus pasirašyto taikos susitarimo tarp Malio vyriausybės ir sukilėlių šalies šiaurėje įgyvendinamas išlieka lėtas ir sudėtingas.

Lietuviai dalyvauja karinėje operacijoje Irake >>

Lietuvos Seimas 2015 metų gruodžio 22 dieną nutarimu suteikė mandatą Lietuvos kariams ir krašto apsaugos civiliams tarnautojams dalyvauti JT taikos palaikymo ir stabilizavimo misijoje Malio Respublikoje.

2017 metų spalio 12 dieną Seimu nutarimu Lietuvos karių ir krašto apsaugos civilių tarnautojų mandatas JT misijoje Malio Respublikoje buvo pratęstas iki 2019 metų gruodžio 31 dienos. Be to, tuo pačiu nutarimu numatyta, kad Lietuva didina karinį dalyvavimą tarptautinėse operacijose trečdaliu.

Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 1994-2016 metais
© Sputnik
Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose 1994-2016 metais
29
Tegai:
tarptaitinė operacija, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP), Malis
Dar šia tema
Karoblis: Lietuva turi aktyviau dalyvauti tarptautinėse operacijose
Lietuvos instruktoriai mokys Ukrainos karius
Lietuva padidins savo karių skaičių NATO greitojo reagavimo pajėgose
Arktis, archyvinė nuotrauka

Mokslininkai paskelbė, kada deguonis atsirado Žemės atmosferoje

(atnaujinta 10:08 2021.04.11)
Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Nauji duomenys apie izotopų santykio tyrimus paleoproterozojinėse uolienose Pietų Afrikoje rodo, kad deguonis tapo nuolatine Žemės atmosferos dalimi prieš 2,22 milijardo metų, 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Nature".

Manoma, kad iš pradžių Žemės atmosfera buvo baltai anoksinė, o maždaug prieš 2,43–2,45 milijardo metų ji tapo gerokai praturtinta deguonimi. Šis įvykis, kurį mokslininkai vadina deguonies revoliucija, leido sukurti gyvybę Žemėje, tokią kokia mums žinoma.

Mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos ir Danijos analizavo jūrinių nuosėdinių uolienų iš Pietų Afrikos sudėtį nuo jų susiformavimo amžiaus iki paleoproterozojaus — nuo 2,5 iki 1,6 milijardo metų. Naudodami sieros, geležies ir anglies izotopinius žymenis, mokslininkai sugebėjo išsamiai rekonstruoti to laikotarpio redokso sąlygų pokyčių vandenyne vaizdą, o iš čia — nustatyti deguonies lygį senovės atmosferoje.

Paaiškėjo, kad pradinis sodrinimas deguonimi, neviršijant 10–5 laipsnių, palyginti su šiuolaikiniu, iš tikrųjų įvyko maždaug prieš 2,43 mlrd. Metų. Bet tada deguonies lygis vėl ir vėl krito ir kilo, prieš maždaug 2,22 milijardo metų tapdamas nuolatine Žemės atmosferos dalimi.

Autorių teigimu, šie svyravimai leidžia paaiškinti kraštutinius klimato pokyčius, įvykusius proterozojaus pradžioje, kai per gana trumpą laikotarpį geologiniu požiūriu Žemė patyrė keturis apledėjimus — visa planeta kelis milijonus metų buvo visiškai uždengta ledu ir sniegu.

Mokslininkai tai aiškina staigiais atmosferos dujų  deguonies ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip metanas ir anglies dioksidas, santykio pokyčiais. Yra žinoma, kad kuo aukštesnis pastarojo lygis, tuo stipresnis šiltnamio efektas yra susijęs su atšilimu planetoje. Perėjimas prie deguonies, priešingai, sukelia staigų atvėsimą ir kito ledynmečio pradžią.

Tyrėjai mano, kad vulkanai galbūt buvo pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai, o atšilimo laikotarpiai siejami su aktyviomis vulkanizmo fazėmis. Ir kai ugnikalniai nurimo, vėl prasidėjo apledėjimas.

"Prieš pradėdami šį darbą, mes pasidomėjome, kodėl įvyko keturi ledyniniai įvykiai, kai deguonis jau buvo nuolatinis atmosferos komponentas", — vienas iš tyrimo autorių Andrejus Bekeris iš Žemės mokslų ir planetų katedros. — Mes nustatėme, kad galutinis deguonis iš tikrųjų įvyko tik po ketvirtojo, paskutinio paleoproterozojaus eros apledėjimo, o ne prieš jį, ir tai, mūsų supratimu, yra pagrindinės mįslės sprendimas".

Taigi mokslininkai mano, kad deguonies revoliucija, po kurios prasidėjo ilgas ekologinio stabilumo laikotarpis, įvyko 200 milijonų metų vėliau, nei manyta anksčiau.

"Mes anksčiau manėme, kad po to, kai deguonies lygis pakilo, jis niekada nesugrįžo į žemą lygį", — tęsia Bekeris. — Dabar mes pastebime, kad jis dvejojo ​​ir nusileido iki labai žemo lygio, ir tai gali turėti dramatiškų pasekmių suvokiant išnykimo įvykiai ir gyvenimo evoliucija".

"Mes negalime suprasti atmosferos prisotinimo deguonimi priežasčių ir pasekmių — svarbiausio veiksnio, turinčio įtakos planetos gyvenimui — nebent žinome, kada iš tikrųjų įvyko nuolatinis atmosferos prisotinimas deguonimi", — sako pirmasis straipsnio autorius Simonas Pultonas, biogeochemikas iš Lydso universiteto JK.

Antrasis reikšmingas deguonies kiekio padidėjimas atmosferoje įvyko po pusantro milijardo metų, proterozojaus ir Kambro laikotarpio sandūroje, sudarant sąlygas vystytis sudėtingoms gyvybės formoms.

Tegai:
mokslininkas
Sveika mityba

Kas nutinka kūnui, valgant smidrus

(atnaujinta 13:07 2021.04.11)
Šiame straipsnyje sužinosite, kodėl šparagai tapo mėgstamiausiu produktu tų, kurie laikosi dietos ar bando tinkamai maitintis, taip pat kokia yra jų galima žala

VILNIUS, balandžio 11 — Sputnik. Smidrai — populiarus produktas, kurį populiarina Instagram mados tinklaraštininkai ir amerikiečių mitybos specialistai. Ir nenuostabu, nes maža šviesiai žalia daržovė yra tiesiog pilna vitaminų ir maistinių medžiagų, praneša Sputnik Baltarusija.

Pasak mitybos konsultantės ir knygos "The Small Chane Diet" autorės Cary Gans, žmonės retai atkreipia dėmesį į šparagus, nes ši daržovė gali būti puiki alternatyva kenksmingiems garnyrams.

Smidrai turi mažai kalorijų ir juose yra minimalus riebalų kiekis. Bet joje yra daug tirpių ir netirpių maistinių skaidulų, kurios idealiai tinka tiems, kurie meta svorį. Kūnas lėtai virškina skaidulas, o daržovė suteikia sotumo jausmą.

Apsaugo nuo urogenitalinių ligų

Smidrai laikomi natūraliu diuretiku. Daržovė pašalina druskos ir vandens perteklių iš organizmo, užkertant kelią šlapimo takų infekcijoms.

Imunitetui

Smidruose yra didelė vitamino E dozė, kuri stiprina imuninę sistemą ir apsaugo ląsteles nuo kenksmingų radikalų. Kūnas geriau įsisavina vitaminą E, kai į jį dedate riebalų, todėl šparagus rekomenduojama virti su alyvuogių aliejumi.

Hormonams

Šparagai — natūralus afrodiziakas dėl savo B grupės vitaminų ir folio rūgšties. Palankus duetas sustiprina susijaudinimo jausmą, taip pat stimuliuoja hormonus, tokius kaip moteriškas estrogenas ir vyriškas testosteronas.

Nuo pagirių

Jei kitą rytą po vakarėlio jus traukia riebus maistas, neskubėkite bėgti mėsainio. Bet jei nesate gerbėjas draudimų, tada palydėkite juos su šparagų porcija. Daržovėje esantys mineralai ir rūgštys palengvins jūsų kančias ir išvalys kepenis nuo alkoholinių toksinų.

Nuotaikai

Smidrai padeda kovoti su stresu ir dirglumu (visa tai dėka triptofano ir amino rūgščių). Štai kodėl jį rekomenduojama valgyti žmonėms, kenčiantiems nuo depresijos.

Neigiamos smidrų savybės

Ir nors šparagai retai sukelia alergines reakcijas, šią daržovę vargu ar galima pavadinti pažįstama — todėl turėtumėte būti atsargūs įtraukdami ją į meniu. Taip pat yra virškinimo trakto dirginimo pavojus, ypač paūmėjus gastritui ar opoms.

Tegai:
sveikata, sveika mityba, mityba