Ukrainos ir ES vėliavos, archyvinė nuotrauka

ES paaiškino, kodėl nesuteikė Ukrainai 600 mln eurų paramos

54
(atnaujinta 10:45 2018.01.11)
Briuselis neatmeta galimybės skirti šiuos pinigus Kijevui ateityje, tačiau iš pradžių Eurokomisija turi įvertinti savo galimybes

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Europos Sąjunga nesuteikė Kijevui 600 milijonų eurų paramos, nes Ukraina neįvykdė keturių iš iškeltos 21 sąlygos ekonominei paramai gauti.

Apie tai "Ukrainos radijo" eteryje pareiškė ES atstovybės Ukrainoje vadovas Hjugas Mingarelli.

Mingarelli neatmeta galimybės, kad ateityje Briuselis skirs Ukrainai šiuos pinigus. Anot jo, Ukrainos prezidentas Petro Porošenko paprašė Europos Komisijsos prezidento Jeano-Claude Junckerio skirti paramą.

ES valstybės pareigūno teigimu, Junckeris įsakė atitinkamoms institucijoms įvertinti Kijevui reikalingos paramos apimtis. Briuselis turi įvertinti savo galimybes, ar gali teikti tokius pinigus.

Be to, Mingarelli vėl pabrėžė, kad ES laukia, kol Ukraina įsteigs antikorupcnį teismą.

2015 metais ES patvirtino Ukrainos 1,8 milijardų eurų vertės paramos programą. Jos galiojimas pasibaigia sausio pabaigoje. Kijevas gavo pingus du kartus, tačiau gruodžio pradžioje Europos Komisija atsisakė išduoti paskutinę sumos dalį.

54
Tegai:
finansinė parama, parama, Europos Komisija (EK), Europos Sąjunga, Ukraina
Dar šia tema
Lietuva skyrė 50 tūkst eurų humanitarinei pagalbai Ukrainai
Porošenko pažadėjo netrukus surengti referendumą dėl įstojimo į NATO
armata, archyvinė nuotrauka

Rusijos "T-14 Armata" tankas buvo išbandytas nepilotuojamu režimu

(atnaujinta 15:20 2020.07.04)
Žiniasklaidos šaltiniai kariniame-pramoniniame komplekse tvirtina, kad išbandyta kovinė transporto mašina, apie kurią buvo skelbiama dar prie dvejus metus

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Tankas sunkiasvorės vikšrinio platformos "Armata" pagrindu buvo išbandytas nepilotuojamu režimu, RIA Novosti atskleidė šaltinis kariniame-pramoniniame komplekse.

2016 metais buvęs Gynybos ministerijos vyriausiojo šarvuotosios direkcijos vadovas Aleksandras Ševčenka interviu RIA Novosti teigė, kad 2018 metais bus sukurta bepiločio naujausio T-14 "Armata" tanko robotizuota versija. Anot jo, naujų transporto priemonių unikalumas slypi atviroje skaitmeninėje architektūroje, kuri sukūrė "gelžbetonio pagrindą šarvuočių robotizacijai".

"Armijos 2018" forume Rusijos gynybos ministerija pasirašė sutartį dėl 132 pagamintų "Armata" platformoje T-14 ir T-15 kovinių transporto priemonių pirkimo iš "Uralvagonzavod". Kaip anksčiau pranešė gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručko, visa sutartis bus įvykdyta iki 2021 metų pabaigos.

T-14 — vienintelis pasaulyje trečiosios pokario kartos tankas. "Armata" yra skirta kovoms vykdyti tiesiogiai kontaktuojant su priešu, palaikant motorizuotų šautuvų vienetų puolimą, sunaikinant įtvirtinimus, priedangoje esantį priešo personalą atvirose vietose.

Tegai:
ginkluotė, Rusija, T-14 "Armata"
Dar šia tema
Nauja Rusijos ginklų pergalė: kodėl Egiptas pasirinko 500 T-90MS
Kaip Rusija reagavo į NATO pratybas "Ramstein Alloy" Latvijoje
Fronto "nuotolinis darbas": naujausios nuotolinio minavimo ir išminavimo mašinos
"Atsitiktinai nufilmuota": kokiais ginklais Sirijoje Rusija nustebino visą pasaulį
British Airways lėktuvai, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kurių šalių piliečiai gali atvykti į Britaniją be karantino

(atnaujinta 14:40 2020.07.04)
Į sąrašą nepatenka Rusija, JAV ir Brazilija, kur COVID-19 infekcijų skaičius vis dar didelis. Nėra ir populiarių turistų iš Portugalijos ir Bulgarijos

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. JK paskelbė valstybių, kurių gyventojai bus atleisti nuo privalomo karantino, atvykus į Angliją, sąrašo — jame nėra Rusijos, JAV, Brazilijos ar Portugalijos.

"Nuo 2020 metų liepos 10 dienos, nebent jūs lankėtės ar sustojote per pastarąsias 14 dienų bet kurioje kitoje šalyje, keleiviams, atvykstantiems iš sąraše išvardytų šalių, atvykus į Angliją, nereikės laikytis saviizoliacijos", — cituoja Didžiosios Britanijos transporto ministerijos pranešimą RIA Novosti.

Į sąrašą nepatenko Rusija, JAV ir Brazilija, kur COVID-19 infekcijų skaičius vis dar didelis. Nėra ir populiarių Portugalijos ir Bulgarijos. Tačiau Jungtinės Karalystės gyventojai gali be 14 dienų karantino praleisti vasaros atostogas Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Kipre. "Oro koridoriai" atverti su Australija, Austrija, Bahamų salomis, Barbadosu, Belgija, Kroatija, Čekija, Danija, Fidžiu, Suomija, Prancūzijos Polinezija, Vokietija, Grenlandija, Honkongu, Vengrija, Islandija, Jamaika, Japonija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Serbija, Seišeliai, Pietų Korėja, Šveicarija, Taivanas, Turkija ir Vietnamas. Anksčiau karantinas buvo panaikintas su Airija ir Didžiosios Britanijos užjūrio teritorijomis.

Savo "be karantino" šalių sąrašus turėtų sudaryti ir paskelbti Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos regionų valdžios institucijos.

Vyriausybė pažadėjo ateityje papildyti sąrašą.

Karantinas, susijęs su COVID-19 pandemija, Britanijoje buvo įvestas kovo 23 dieną. Nuo birželio vidurio valdžios institucijos palaipsniui naikina kai kurias ribojančias priemones, tačiau piliečiams vis dar patariama dirbti iš namų ir atsisakyti keliauti po šalį ir į užsienį be būtinojo poreikio. Penktadienį Susisiekimo ministerijos pateiktas sąrašas leis britфьы praleisti atostogas užsienyje. Dabar Užsienio reikalų ministerija turėtų tinkamai pakoreguoti rekomendacijas dėl išvykimo iš šalies.

Iki liepos 10 dienos visi atvykstantys į Britaniją privalo laikytis 14 dienų karantino. Už šios taisyklės pažeidimą baudžiama bauda iki tūkstančio svarų.

Tegai:
koronavirusas, karantinas, Didžioji Britanija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai