Pinigai, archyvinė nuotrauka

ES investuos milijardą eurų į superkompiuterių sukūrimą

57
(atnaujinta 17:37 2018.01.11)
Tokių kompiuterių užduotis — sukurti technologijas, kurios gali būti taikomos srityse, paveikiančiose kasdienį žmonių gyvenimą

VILNIUS, sausio 11 — Sputnik. Europos Komisija kartu su valstybėmis — ES narės planuoja investuoti vieną milijardą eurų į pasaulinio lygio superkompiuterių sukūrimą, praneša Europos Komisijos spaudos tarnyba.

Superkompiuteriai yra reikalingi, kad būtų galima apdoroti vis daugiau duomenų, be to, gali būti naudingi daugelyje sričių.

ES skirs apie 486 milijonus eurų, panašią sumą skirs valstybės —  ES narės. Iki 2020 metų į projektą planuojama investuoti apie vieną milijardą eurų. Tikimasi, kad privatūs iniciatyvos partneriai padarys atskirą indėlį, pažymi spaudos tarnyboje.

Pasak iniciatorių, superkompiuteriai — tai variklis, galintis valdyti skaitmeninę ekonomiką. Jie jau sudaro inovacijų pagrindą daugelyje sričių, turinčių įtaką žmonių kasdieniam gyvenimui. Superkompiuterio užduotis - sukurti dirbtinio intelekto technologijas, kurios gali būti taikomos sveikatos apsaugos, atsinaujinančios energijos, kibernetinio saugumo ir kitose srityse.

Tikimasi, kad nauja EuroHPC struktūra įgyvendins ES didelio veiksmingumo skaičiavimų infrastruktūrą. Taip pat ji parems mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, skirtą technologijų, informacinės technikos ir šių superkompiuterių programinės įrangos plėtrai.

57
Tegai:
superkompiuteriai, kompiuteris, Europos Komisija (EK), Europos Sąjunga (ES)
Dar šia tema
Kuo gali didžiuotis Lietuva technologijų vystymosi srityje?
Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių inovatyviausių ekonomikų sąraše
Baltarusijos URM pastatas

Minskas patarė Lenkijai stebėti radikalus, o ne Baltarusiją

(atnaujinta 14:43 2021.02.27)
Lenkijos dešinieji radikalai ruošiasi surengti eilinį vadinamųjų "prakeiktų karių" heroizacijos renginį pasienyje su Baltarusija Hainuvkoje

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Baltarusija suinteresuota normalizuoti santykius su Lenkija, jei ji atsisakys spaudimo ir pamokslaujančių metodų, įskaitant ir istorinėje bei memorialinėje srityje, šeštadienį pranešė respublikos užsienio reikalų ministerija.

"Mes nuoširdžiai suinteresuoti santykių su kaimynine Lenkija normalizavimu, kurie, deja, šiandien ne mūsų iniciatyva, toli gražu nėra kaimyniški. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei Varšuva atsisakys spaudimo ir pamokslaujančių metodų, įskaitant ir istorinėje bei memorialinėje srityje. Tokia objektyvi realybė", — rašoma užsienio reikalų ministerijos tinklalapio pranešime.

Taip pat ministerijoje pakomentavo Lenkijos dešiniųjų radikalų planus vasario pabaigoje surengti eilinį renginį, siekiant pagerbti vadinamuosius "prakeiktus karius" Hainuvkoje, besiribojančioje su Baltarusija, vienoje iš kompaktiškų etninių baltarusių gyvenamųjų vietų.

Dešiniųjų radikalųjų "atminties maršas" tradiciškai vyksta vasario mėnesį, šiemet jis numatytas mėnesio pabaigoje. Šio renginio surengimas kelia nerimą Minske, apie ką ne kartą pareiškė Baltarusijos politikai.

Kaip nurodė ministerija, Varšuvoje taip įniro į bandymus sumenkinti Baltarusiją, kad "nėra pakankamai laiko spręsti daugybę problemų, susijusių su žmogaus teisėmis ir teismų sistema namuose", kur "tapo įprastas neonacizmo augimas, reguliarūs dešiniųjų radikalūs veiksmai ir vandalizmo aktai prieš paminklus tiems, kurie išvadavo Europą nuo "rudojo maro".

Be to, Baltarusija primygtinai reikalauja, kad Lenkija laikytųsi įsipareigojimų užkirsti kelią nacizmo šlovinimui, ir santykiuose su Varšuva atsižvelgs į savo požiūrį į "absoliučiai nepriimtiną karo nusikaltėlių šlovinimo praktiką".

"URM ryžtingai smerkia ketinimus surengti atminimo akciją vadinamųjų "prakeiktų karių" garbei Hainuvkoje. Pozicija šia mums šventa tema buvo ne kartą išsakyta ir lieka nepakitusi: dešiniųjų radikalų renginiai kompaktiškų etninių baltarusių gyvenamųjų vietų vietose Lenkijoje yra atviras ciniškas įžeidimas "pasmerktų kareivių" aukų grupių atminimui, akivaizdus sąmyšis su nacizmo heroizacija... Mūsų principinė pozicija šiuo klausimu bus perduota vadovybei Lenkijos ambasados ​​Minske. Mes reikalaujame, kad Lenkijos pusė laikytųsi savo įsipareigojimų užkirsti kelią nacizmo heroizacijos. Ryšiuose su Varšuva atsižvelgsime į jos požiūrį į visiškai nepriimtiną karo nusikaltėlių šlovinimą", — rašoma pareiškime.

Kaip nurodė ministerija, "vienas iš vadinamųjų herojų, kaip maršo dalyviai Hainuvkoje bando jį pateikti, iš tiesų yra karo nusikaltėlis Romualdas Raisas, prieš 75 metus pravarde "Rudas", vedė kruviną reidą kaimuose baltarusių kaimuose". Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad ant Raiso ir jo bendrininkų sąžinės — "šimtai nužudytų ir suluošintų civilių, nusikaltę tik dėl to, kad jie baltarusiai". "Tada padaryti nusikaltimai šokiruoja jų žiaurumu. Atleidimo už tokius veiksmus nėra ir negali būti, o juo labiau —  jų negalima pateisinti", — sakoma pranešime.

URM duomenimis, Lenkijoje dirbantys Baltarusijos diplomatai pamini "Rudojo" gaujos nužudytų ir gyvų sudegintų civilių atminimą; penktadienį ir šeštadienį jie kartu su gyventojais padėjo gėles prie paminklų Zaleszany kaime, apgyvendintame baltarusių, ir pačioje Hainuvkoje.

"Atsižvelgiant į ilgalaikį Lenkijos valdžios sutikimą dėl dešiniųjų maršų Hainuvkoje, ypač karikatūriškai atrodo Lenkijos bandymai aptarti žmogaus teisių laikymąsi Baltarusijoje ir lobizmas dėl sankcijų prieš mūsų šalį", — pažymėjo užsienio reikalų ministerija.

"Prakeikti kariai" — antisovietinių ir antikomunistinių pogrindžio organizacijų nariai Lenkijoje vėlyvose Antrojo pasaulinio karo stadijose, taip pat jam pasibaigus. Vienas iš "herojų", kurio garbei rengiamas šis renginys — Romualdas Raisas, pravarde "Rudasis" — karo nusikaltėlis, ypač kaltas dėl masinių žmonių nužudymų dėl tautybės ir religijos.

Vakcina Sputnik V

Vokietijos laikraštis rašo, kad "Sputnik V" gali būti hitas

(atnaujinta 16:05 2021.02.27)
Leidinys primena, kad apie 30 šalių jau pasitikėjo Rusijos vakcina, tarp jų ir Vengrija, kuri vienintelė Europos Sąjungoje išdavė leidimą naudoti "Sputnik V"

VILNIUS, vasario 27 — Sputnik. Rusijos vakcina nuo koronaviruso "Sputnik V" vis labiau atkreipia kitų šalių dėmesį, rašo Vokietijos laikraštis "Süddeutsche Zeitung".

Leidinyje pažymėta, kad dabar yra patikima šio vaisto duomenų bazė, o medicinos žurnalas "The Lancet" paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad vakcina yra veiksminga 91,6 proc. Nepriklausomi ekspertai pavadino "Sputnik V" saugia ir efektyvia.

Leidinys primena, kad apie 30 šalių jau pasitikėjo Rusijos vakcina, tarp jų ir Vengrija, kuri vienintelė Europos Sąjungoje išdavė leidimą naudoti "Sputnik V". Dabar susidomėjimą vaistu pareiškė ir Slovakija, Čekija ir Kroatija.

Laikraštis pažymėjo, kad net Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pavadino Vengriją pavyzdžiu.

Leidinys priminė, kad Čekijoje ir Slovakijoje sunki padėtis dėl koronaviruso. Tačiau Rusijos vakcinos tiekimą šioms šalims blokuoja koalicijos partneriai ir sveikatos apsaugos ministrai, kurie reikalauja eiti bendru Europos keliu.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
Sputnik V, koronavirusas
Temos:
Vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 sukūrimas
Žygimantas Pavilionis, archyvinė nuotrauka

Neteisingu keliu. Kaip Lietuvos "taikdarys" Pavilionis sužlugdė misiją Gruzijoje

(atnaujinta 13:23 2021.02.27)
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis nuvyko į Gruziją ir sukritikavo jos valdžios veiksmus opozicijos atžvilgiu. Ką tai rodo?

Pavilionis skubėjo į, kaip dabar sakoma Lietuvoje, Sakartvelą su taikdario misija, nes pastaruoju metu politinė situacija šioje šalyje pastebimai paaštrėjo (nors, tiesą pasakius, sunku prisiminti, kada ten buvo ramu). Bendrai paėmus, ji vienareikšmiškai nevienareikšmiška, ir tokiais atvejais išorinis kišimasis gali tik pakenkti. Tačiau Pavilionis nusprendė pabandyti. Išėjo daugiau negu blogai.

Gruzijos jėgos struktūros suėmė opozicijos lyderį, po ko Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas (tai yra, ne užsienio reikalų ministras, premjeras ar prezidentas) ėmė teigti, kad "Ivanišvilio režimas turėtų sumokėti", nes "Ivanišvilio parankiniai  pasielgė kaip Putinas ar Lukašenka", ir grasinti Vakarų sankcijomis.

Teoriškai, jau Pavilionio kelionę į Gruziją galima vertinti kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus, ir tik ilgametė šalių draugystės istorija leido jam atsargiai pabandyti padėti oponentams surasti kompromisą. Tai suprato net daug diplomatinės patirties neturinti Lietuvos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri pažymėjo: "Jei Europos demokratinei bendruomenei kyla klausimų dėl tų procesų, kurie vyksta Sakartvele, tai, matyt, kad pagrindo abejonėms yra. Bet akivaizdu, kad net turint labai tvirtą asmeninę poziciją, nuvykus į Sakartvelą reikėjo būti ypatingai diplomatiškam".

O patyręs diplomatas pasielgė kaip dramblys valgykloje, kaip mokytojas su mokiniais, peržengdamas visas politinio padorumo ribas. Todėl nenuostabu, kad Gruzijos valdžia sureagavo į Pavilionio pareiškimus labai aštriai, o Lietuvos prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė tiesiai pasakė: "Politikas nuvyko į kitą šalį ir parėmė vieną politinę jėgą. Deja, tarpininkavimo misija jam nepavyko".

Šios istorijos kontekste galima padaryti keletą išvadų. Pirma, Pavilionį, turbūt, blogai paveikė ambasadoriaus darbas Jungtinėse Valstijose, nes Gruzijoje jis įjungė Amerikos režimą, kurio esmė — turite daryti taip, kaip mes sakome ir kaip mums naudinga. Ir kas svarbiausia, pastaruoju metu Lietuva taip elgiasi vis dažniau. Pavyzdžiui, nurodinėja, kaip gyventi Baltarusijai. 

Tuo pat metu šalies užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Ukrainoje pareiškė, kad jį neramina tai, jog Baltarusijoje gaminama elektra pasiekia Ukrainos rinką. O Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys tiesiai paragino Kijevą stabdyti Astravo atominės elektrinės produkcijos pirkimą (ir nesvarbu, kad be baltarusiškos elektros Ukrainai paprasčiausiai sunku išgyventi).

Susidaro įspūdis, kad po Džo Bideno pergalės Lietuvos konservatoriams "išaugo sparnai" ir jie nusprendė, kad gali kalbėti ir nurodinėti "aborigenams" JAV ir visų Vakarų vardu. O tie "neišmanėliai" privalo daryti tai, kas naudinga Amerikai ir Lietuvai (kaip įgaliotam Vašingtono atstovui). 

Antra, vykdant tokią politiką, Lietuva kaip ir Jungtinės Valstijos taiko dvigubus standartus. Pavyzdžiui, Gruzijoje su opozicija kietai elgtis negalima, o Ukrainoje — galima ir net reikia. O viskas todėl, kad Gruzijoje, Lietuvos požiūriu, yra "teisinga" (vienareikšmiškai proamerikietiška), o Ukrainoje — "neteisinga" (kenkėjiška prorusiška) opozicija.

Trečia, tokios neadekvačios užsienio politikos pasekmės gali būti liūdnos. Baltarusija jau nukreipė savo naftą į rusiškus uostus. Kritikuojama Latvija  Dabar komplikavosi santykiai su Gruzija. Draugų lieka vis mažiau. Be to, šiandien konservatoriai nori pasiekti, kad į derybas Briuselyje važinėtų ne prezidentas, ir sunku net įsivaizduoti, kokių malkų jie su savo "kieta ir principinga" (proamerikietiška) pozicija gali ten priskaldyti. O Vokietijos ir/ar Prancūzijos nepasitenkinimas gali baigtis žymiai liūdniau, negu Gruzijos reakcija.

Apibendrinant, galima teigti, kad Lietuvos užsienio politika decentralizuojasi, nes konservatoriai bando veikti savarankiškai be pozicijų derinimo su prezidentu. Ir bėda ta, kad jie "nemato krantų", kas gali turėti šaliai neigiamų politinių ir ekonominių pasekmių, kurių ir taip užtenka. Žodis Gitanui Nausėdai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
diplomatija, Sakartvelas, Gruzija, Žygimantas Pavilionis
Dar šia tema
Niekas Lietuvos nekvietė, bet ji nuvyko: ką Seimo narys veiks Tbilisyje
Ekspertas: Lietuva laiko save demokratijos švyturiu buvusios TSRS šalims
Seime pareikalauta Žygimanto Pavilionio atsistatydinimo po nesėkmės Gruzijoje