Facebook vartotojai patys spręs, kokia žiniasklaida pasitikėti
(atnaujinta 12:24 2018.01.20)
Facebook vadovas Markas Zuckerbergas tvirtina, kad jo kompanija nuo šiol sieks, kad Facebook padėtų kurti žmonių gerovęVILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Socialinis tinklas Facebook suteiks savo vartotojams galimybę nustatyti, kokiais naujienų šaltiniais jie pasitiki, parašė savo Facebook paskyroje kompanijos vadovas Markas Zuckerbergas
"Aš paprašiau komandą įsitikinti, kad mes teikiame pirmenybę naujienoms, kuriomis galima pasitikėti, informatyvioms, vietinėms. Mes nusprendėme leisti bendruomenei pačiai nustatyti, kokiais šaltiniais galima pasitikėti", — parašė Zuckerbergas.
Zuckerbergas taip pat pranešė, kad "jie pradeda kitą savaitę" ir aprašė "kaip tai veiks".
"Dabar mes klauskimės žmonių, ar jie susipažinę su naujienų šaltiniu, ar jie pasitiki juo", — parašė Facebook vadovas.
Pasak Marko Zuckerbergo, naujienų srautą reguliuojantis algoritmas prioritetą nuo šiol skirs nebe žiniasklaidos ir verslo platinamam, o draugų ir šeimos mėgstamam turiniui, taip siekiant užtikrinti "prasmingą sąveiką".
Vokietijos vyriausybė įvertino galimybę išplėsti G7 Rusijos sąskaita
(atnaujinta 16:13 2020.06.03)
Kaip anksčiau informavo Kremliaus spaudos tarnyba, JAV prezidentas Donaldas Trampas neseniai vykusiame telefoniniame pokalbyje informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie savo idėją rugsėjį surengti G7 viršūnių susitikimąVILNIUS, birželio 3 — Sputnik. G7 formato pakeitimas dėl Rusijos ar kitų šalių įtraukimo yra įmanomas tik vieningu visų į asociaciją įtrauktų valstybių vadovų sprendimu, sakė oficialus Vokietijos kabineto atstovas Steffenas Seibertas, praneša RIA Novosti.
Kaip anksčiau informavo Kremliaus spaudos tarnyba, JAV prezidentas Donaldas Trampas neseniai vykusiame telefoniniame pokalbyje informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną apie savo idėją rugsėjį surengti G7 viršūnių susitikimą su galimu Rusijos, Indijos, Australijos ir Korėjos Respublikos vadovų kvietimu.
©
Sputnik / Максим Блинов
"Bet koks formato pakeitimas yra įmanomas tik priėmus atitinkamą sprendimą viršūnių susitikime. O svečių kvietimo praktika visada egzistavo", — sakė jis per trečiadienį vykusį instruktažą, atsakydamas į klausimą, kaip vyriausybė yra susijusi su idėja pakeisti G7 formatą.
G8 formatas egzistuoja nuo 1998 metų. 2014 metais jis buvo sumažintas iki G7, kai po įvykių Kryme klubo nariai nusprendė nevykti į kitą viršūnių susitikimą Sočyje ir susirinko be Rusijos Briuselyje.
Vakarų šalys apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos reikalus ir įvedė sankcijas. Maskva ne kartą paneigė visus kaltinimus ir pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga. Pastaruoju metu Vakaruose vis garsiau kalbama apie būtinybę panaikinti sankcijas Rusijai.
Virusologas: besimptomiai COVID-19 nešiotojai gali būti grėsmė Baltijos šalims
(atnaujinta 20:02 2020.06.03)
Jei pas Baltijos šalių atvykėlius nėra akivaizdžių ligos požymių, tada ligos eiga yra gana švelni, tačiau tai kelia pavojų kitiems, mano gydytojas -virusologas Georgijus VikulovasVILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Interviu Sputnik Lietuva alergologas, imunologas, infekcinių ligų specialistas, virusinių infekcijų prevencijos ir gydymo tyrimų centro direktorius Georgijus Vikulovas sakė, kad mano, jog nėra būtinybės visiems laikytis dviejų savaičių karantino.
"Aš manau, kad galima stebėti žmogų, jei jis priduoda tyrimus, jei atvykusieji į Baltijos šalis turi pažymą, kaip siūlo Graikija, ir po to jis parodo, kad yra sveikas po kelių dienų ar dviejų savaičių, tada kam jį izoliuoti? Klausimas labai subtilus, labiau organizacinio tipo. Čia prasideda spekuliacijos, ar reikia "imuninių pasų", ar ne. Apskritai, jei asmuo neturi simptomų ir nusiskundimų, tai yra gerai, tai gali reikšti, kad liga yra lengvos formos, jei jam atlikta analizė yra teigiama. Deja, besimptomiai nešiotojai gali kelti grėsmę jautresnius", — sakė jis.
Specialistas pažymėjo, kad opiausias klausimas yra tai, kaip užtikrinti saugumą lėktuve, kad būtų išvengta infekcijos.
Latvija atšaukė 14 dienų saviizoliacijos reikalavimą atvykstantiems į respubliką iš daugelio Europos šalių. Tai taikoma toms šalims, kuriose per dvi savaites COVID-19 užsikrėtimo skaičius neviršija 15 atvejų šimtui tūkstančių žmonių.
Į sąrašą įeina Liuksemburgas, Nyderlandai, Italija, Danija, Lenkija, Rumunija, Prancūzija, Suomija, Vokietija, Čekija, Estija, Austrija, Bulgarija, Lietuva, Vengrija, Norvegija, Šveicarija, Kipras, Graikija, Islandija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Lichtenšteinas . Lietuvai ir Estijai šis reikalavimas buvo panaikintas gegužės viduryje.