Lenkijos policija, archyvinė nuotrauka

Lenkijoje pradėta baudžiamoji byla dėl Hitlerio gimtadienio šventimo

69
(atnaujinta 13:09 2018.01.22)
Lenkijos teisėsaugos organai atlieka tyrimą dėl neonacistų organizacijos "Pasididžiavimas ir dabartis" Adolfo Hitlerio gimtadienio šventimo

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Lenkijoje prasidėjo bylos dėl visuomeninės organizacijos "Pasididžiavimas ir dabartis" viešosios fašizmo propagandos tyrimas, praneša "Radijas Lenkija".

Neonacistai pernai plačiai atšventė Adolfo Hitlerio gimtadienį, kuriame incognito apsilankė žurnalistai. Renginys vyko miškų masyve, čia buvo pakabintos vėliavos su svastika, šventės metu skambėjo nacių tostai, dalyviai buvo apsirengę Vermachto mundurais ir demonstravo  vadinamąjį Hitlerio pasveikinimą. Visa tai buvo nufilmuota ir tapo žurnalistinio tyrimo, kuris buvo rodomas televizijos kanale TVN, medžiaga.Tai tapo bylos inicijavimo priežastimi.

"Po nacistinės Vokietijos užpuolimo okupuotoje Lenkijoje buvo nužudyta milijonai žmonių, įskaitant tris milijonus lenkų. Jei kas nors gerbia už tai Adolfą Hitlerį, kuris yra vienas iš didžiausių žudikų istorijoje, jis nusipelno neapeliuojamo požiūrio. Prokuratūra tokiose situacijose visada veiks ryžtingai", — sakė Lenkijos generalinis prokuroras Zbigniew Ziobro.

Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Joachim Brudzinski taip pat griežtai reagavo į tai, ką pamatė. "Lenkijoje neleistina nacistinių, komunistinių ar kitų totalitarinių santvarkų propaganda. Taip pat nėra pritarimo dėl pasirodymo viešojoje erdvėje su nacistine, komunistų arba kita totalitarine simbolika", — pabrėžė jis.

Adolfas Hitleris. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Фонд РИА Новости

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis savo ruožtu pareiškė Twitter, kad fašizmo ir kitų totalitarinių režimų propaganda ne tik pažeidžia Lenkijos įstatymus, bet ir yra protėvių atminties išniekinimas.

Generalinis prokuroras pavedė pradėti tyrimą dėl organizacijos "Pasididžiavimas ir dabartis"fašizmo ar kitų totalitarinių santvarkų viešosios propagandos. Sankcija pagal šį straipsnį gali tapti laisvės atėmimas iki dvejų metų.

69
Tegai:
fašizmas, gimimo diena, Adolfas Hitleris, Lenkija
Dar šia tema
Rygoje uždrausti Naujieji metai SS stiliumi
Rusijos URM: tikimės principingo SS veteranų eisenos Rygoje vertinimo
JAV parduodamas asmeninis Hitlerio telefonas
Džonas Travolta su žmona Kelly Preston, archyvinė nuotrauka

Mirė Džono Travoltos žmona

(atnaujinta 09:44 2020.07.13)
Kelly Preston dvejus metus kovojo su vėžiu, 2009 metais šeimoje po epilepsijos priepuolio jų sūnus

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Amerikiečių aktorė Kelly Preston, Holivudo žvaigždės Džono Travoltos žmona, mirė sulaukusi 57 metų. Apie tai pats vyras pranešė savo Instagram profelyje.

Mirties priežastis buvo krūties vėžys. Preston dvejus metus kovojo su vėžiu.

Американская актриса кино и телевидения Келли Престон
© AFP 2020 / LOIC VENANCE
Preston dvejus metus kovojo su vėžiu

"Su sunkia širdimi sakau, kad mano gražioji žmona Kelly mirė po dvejų metų kovos su krūties vėžiu. Ji drąsiai kovojo už savo gyvybę, iš visur gaudama meilę ir palaikymą. Mano šeima ir aš amžinai būsime dėkingi gydytojams ir slaugytojoms bei visiems medicinos centrams, kurie mums padėjo", —  parašė 66 metų Travolta.

Aktorius pridūrė, kad ketina skirti laiko motinos netekusiems vaikams.

Preston suvaidino tokiuose filmuose kaip "Nėra ko prarasti", Džeris Maguire", "Dvyniai", "Bėk" ir "Mirties nuosprendis". Aktorė ištekėjo už Travoltos 1991 metais, jie susitiko prieš dvejus metus, kai kartu vaidino komedijoje "Ekspertai". Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų: dvidešimtmetė dukra Ella ir devynerių metų Benjaminas, kitas sūnus Džetas mirė 2009 metų sausio mėnesį, būdamas 16 metų.

Tegai:
Džonas Travolta, mirtis
Temos:
Metų netektys — 2020
Vestuviniai žiedai, archyvinė nuotrauka

Lietuva pagal skyrybų skaičių ES tapo antilydere

(atnaujinta 09:01 2020.07.13)
Respublika pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Remiantis statistikos agentūros "Eurostatas" duomenimis, Lietuva pateko į ES antilyderių sąrašą pagal skyrybų skaičių 2018 metais.

Lietuva pasidalino pirmąja sąrašo vieta su Latvija. Abiejų šalių rodikliai yra 3,1 skyrybų tūkstančiui žmonių. Toliau Danija (2,6) ir Švedija (2,5). Ketvirtojoje vietoje buvo Estija ir Suomija, abiejose valstijose po 2,4 skyrybų tūkstančiui gyventojų.

​Mažiausias skyrybų procentas nustatytas Maltoje (0,7 skyrybų tūkstančiui žmonių), Airijoje (0,7 pagal 2017 m.), taip pat Slovėnijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir Italijoje (1,5 visose trijose šalyse).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau žmonių išsiskyrė ES. 2017 metais tūkstančiui žmonių ES teko dvejos skyrybos, tai yra dvigubai daugiau nei 1965 metais, užfiksuotas bendras skyrybų procentas (0,8).

Tegai:
ES, skyrybos, Baltijos šalys
Dar šia tema
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje
Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše